| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Politikos ir tikėjimo bendrystė Mindaugas BUIKA
Svarstymai dėl galimo Džordžo Bušo atsivertimo Kaip jau buvo pranešta, popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą Džordžą Bušą, su kuriuo aptarė rūpimas globalines problemas. Birželio 13 dieną įvykęs jau penktasis savo kadenciją baigiančio JAV prezidento vizitas Vatikane buvo išskirtinis dėl nepaprastai šilto ir neprotokolinio" jo priėmimo. Paprastai Popiežius atvykusius valstybių vadovus priima Apaštališkuose rūmuose esančioje privačioje bibliotekoje, tačiau dabar prezidentą Dž. Bušą ir jo žmoną Lorą popiežius Benediktas XVI sutiko Vatikano soduose ir privatų pokalbį su juo turėjo ten esančiame dar viduramžiais statytame vadinamajame Šv. Jono bokšte. Vėliau Paskelbtame Vatikano spaudos tarnybos komunikate akcentuojama, kad tokiu neformaliu priėmimu Šventasis Tėvas norėjo atsidėkoti Dž. Bušui už jo nuoširdų sutikimą Jungtinėse Valstijose, kai į Vašingtoną atvykusį Benediktą XVI prie nusileidžiančio jo lėktuvo atėjo pasitikti pats prezidentas su žmona ir dukterimi Džena. Iki tol šios garbės Dž. Bušas nebuvo suteikęs nė vienam valstybės vadovui. Balandžio 16 dieną JAV prezidento rezidencijoje Baltuosiuose rūmuose taip pat buvo iškilmingai atšvęstas popiežiaus Benedikto XVI 81-asis gimtadienis, kas irgi tapo neturinčiu precedento įvykiu. Dėl tokio išskirtinio susitikimų Vašingtone ir Vatikane nuoširdumo, kai kurie stebėtojai ėmė svarstyti metodistų protestantiškajai bendruomenei priklausančio ž. Bušo atsivertimo į katalikybę galimybę, kai jis 2009 metų pradžioje paliks JAV vadovo postą. Kadenciją baigiančio prezidento pamaldumas yra gerai žinomas, kaip ir jo entuziastingas popiežiaus Benedikto XVI bei jo pirmtako Jono Pauliaus II mokymo apie politikų atsakomybę gyvybės kultūrai" palaikymas. Čia pat prisimintas buvusio Didžiosios Britanijos premjero Tonio Bleiro pavyzdys, kai jis prieš metus palikęs šalies vadovo postą po kelių mėnesių tapo Katalikų Bažnyčios nariu. Tačiau Baltieji rūmai spekuliacijų apie Dž. Bušo atsivertimą nepalaiko, kadangi pačiam prezidentui kaip atgimusiam evangelikui", tai būtų labai dramatiškas žingsnis. Kita vertus, nereikia užmiršti, kad Dž. Bušo jaunesnysis brolis buvęs Floridos valstijos gubernatorius Džebas Bušas yra atsivertęs į katalikų tikėjimą. Pokalbyje aptartos globalinės problemos Du įtakingiausia planetos žmonės - Benediktas XVI ir Dž. Bušas savo paskutiniame susitikime (vien per pastaruosius metus buvo trys susitikimai), kaip teigiama komunikate, svarstė principinius tarptautinės politikos klausimus". Žinoma, pirmiausia atkreiptas dėmesys į Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos santykius, nuo kurių darnumo didele dalimi priklauso tarptautinė taika ir stabilumas. Prieš vykdamas į Vatikaną prezidentas Dž. Bušas lankėsi Slovėnijoje, ir čia susitiko su Europos Sąjungos vadovais. Apie tai, matyt, informavo ir Šventąjį Tėvą. Pasak Vatikano spaudos tarnybos komunikato, daugiau kaip pusę valandos trukusiame privačiame pokalbyje JAV prezidentas ir popiežius Benediktas XVI aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose, ypač įsipareigojimą taikai Šventojoje Žemėje. (Dž. Bušas yra sakęs, kad iki savo valdymo pabaigos nori pasiekti, kad Izraelis ir Palestinos arabai sudarytų naują taikos sutartį). Šv. Jono bokšte prie keturių akių" kalbėta ir apie prieštaringą globalizacijos procesą, maisto krizę", dėl kurios, ypač milijonų žmonių badavimo, didelį susirūpinimą ne kartą viešai yra išreiškęs Šventasis Tėvas. Prisimintas ir 2000 metais Jungtinių Tautų Organizacijos viršūnių" susitikime iškilmingai patvirtintas Tūkstantmečio pažangos tikslų projektas, kurį įgyvendinus iki 2015-ųjų skurde gyvenančių (turinčių pajamas mažesnes nei vienas doleris per dieną) žmonių skaičius būtų sumažintas per pusę. Vizito į Vatikaną metu Dž. Bušą lydėjusi JAV ambasadorė prie Šventojo Sosto Mere En Glendon amerikiečių katalikų žinių agentūrai CNS vėliau sakė, kad ji negali atskleisti prezidento ir Benedikto XVI visų pokalbio detalių, tačiau yra panašus jų požiūris į svarbiausias pasaulio problemas. Abu jie rūpinasi, kad problemų sprendimo centre liktų žmogus ir jo gerovė, ypač padedant vargingiausioms tautoms. Komunikate nurodoma, kad Popiežius išreiškė padėką prezidentui Dž Bušui dėl jo įsipareigojimo fundamentaliųjų vertybių gyvenimui". Per savo aštuonerių metų prezidentavimo laikotarpį Dž. Bušas ne kartą inicijavo ir patvirtino įstatymus, kurie gina negimusią gyvybę, apriboja abortus ir eksperimentus su žmogaus embrionais. Pasibaigus privačiam pokalbiui JAV prezidentas, lydimas Šventojo Tėvo, užlipo į Šv. Jono bokštą ir pasigėrėjo Vatikano ir Romos panorama, paskui abu vaikščiojo po išpuoselėtą parką vadinamą Vatikano sodais". Po keliolikos minučių trukusio pasivaikščiojimo jie sustojo ties Vatikano soduose įrengta didinga Lurdo Dievo Motinos grota. Ji simbolizuoja prieš 150 metų Prancūzijos pietiniame Lurdo miestelyje apsireiškusią Švč. Mergelės Marijos grotą, prie kurios Šventasis Tėvas dažnai meldžiasi. Čia Popiežių ir Dž. Bušą pasitiko prie grotos jų laukę - prezidento žmona L. Buš, Vatikano valstybių sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė, kiti JAV delegacijos nariai ir Romos Katalikų atstovai. Apaštališkųjų rūmų Siksto koplyčios choras jiems atliko kelias giesmes ir himnus. Pozityviojo pasaulietiškumo pavyzdys Visur vyravo artumo ir draugiškumo atmosfera. Ambasadorė M. Glendon žinių agentūrai CNS sakė, kad per šiuos susitikimus Dž. Bušas ir popiežius Benediktas XVI užmezgė asmeninę draugystę". JAV prezidentas ne kartą viešai yra pripažinęs, kad Šventąjį Tėvą laiko didžiausiu moraliniu autoritetu, kuris drąsiai palaiko tiesą šėlstančio kultūrinio reliatyvizmo akivaizdoje. Galima prisiminti žodžius, kuriuos Dž. Bušas pasakė apie popiežių Benediktą XVI Vašingtone per tradicinius Katalikų maldos pusryčius. Jis - nuolankus Dievo tarnas. Jis yra žymus mokslininkas. Jis turi šiltą ir dosnią sielą. Jis yra drąsus fundamentaliųjų tiesų gynėjas. Jo šventenybė tiki, kad laisvė yra Visagalio dovana kiekvienam žemės žmogui. Jis supranta, kad kiekvienas asmuo turi vertę ir, kalbant jo žodžiais, kiekvienas mūsų yra pageidaujamas, kiekvienas mūsų yra mylimas ir kiekvienas mūsų yra būtinas". Ypač tai svarbu pažymėti, kai kalbama apie negimusią gyvybę". Ambasadorė M. Glendon sakė, kad prezidento Dž. Bušo dvasinės ir moralinės pažiūros ir bendrystė su Popiežiumi, kai svarstomos politinės problemos gerai atspindi tai, ką Benediktas XVI vadina pozityviuoju pasaulietiškumu", įsitvirtinusiu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai gyvas pavyzdys fakto, kad demokratija ir krikščionybė gali darniai sugyventi". Žinoma, tenka priminti ir kai kuriuos Dž. Bušo ir Vatikano nuostatų skirtumus, ypač dėl karo Irake, kurį iš pat pradžių griežtai kritikavo popiežius Jonas Paulius II. JAV prezidentas pritaria tradicinei šios šalies nuostatai dėl mirties bausmės, nors Bažnyčios mokyme vyrauja priešinga nuomonė. Baigdami susitikimą Vatikane, popiežius Benediktas XVI ir Dž. Bušas apsikeitė fotografijomis, vaizduojančiomis įsimintiną balandžio vizitą Baltuosiuose rūmuose, kuriuose be iškilmingų momentų, Šventasis Tėvas ir JAV prezidento šeima buvo susikaupę privačiai maldai už visas pasaulio šeimas. Popiežių ir JAV prezidentų susitikimų istorija Dž. Bušo vizito į Romą proga, Vatikano radijas priminė Popiežių ir JAV prezidentų 90-metę susitikimų istoriją. Pirmasis toks susitikimas įvyko 1919 metais, kai tuometinis popiežius Benediktas XV Vatikane priėmė prezidentą Vudra Vilsoną. Prezidentas buvo pakeliui į istorinę taikos konferenciją Paryžiuje, kur turėjo būti apibendrinami Pirmojo pasaulinio karo (1914-1918) rezultatai. Kitas susitikimas įvyko tik po 40 metų, kai popiežius Jonas XXIII 1959 metais suteikė audienciją prezidentui Duaitui Eizenhaueriui. Vėliau susitikimai vyko dažniau Popiežius Paulius VI savojo pontifikato metu priėmė keturis Jungtinių Valstijų prezidentus. 1963 metais buvo suteikta audiencija Džonui Kenedžiui (pirmajam ir kol kas vieninteliam JAV prezidentui katalikui), 1967 metais - Lindonui Džonsonui, 1969 ir 1970 metais -Ričardui Niksonui, o 1975 metais -Džeraldui Fordui. Visi šie susitikimai vyko Vatikane. Popiežius Jonas Paulius II per savo ilgą, daugiau kaip ketvirtį amžiaus trukusį pontifikatą, buvo susitikęs su penkiais Jungtinių Valstijų prezidentais. Du kartus, 1979 ir 1980 metais, jis susitiko su Džimiu Karteriu. 1979 metų susitikimas vyko Jungtinėse Valstijose ir tai buvo pirmas kartas, kai Popiežius buvo priimtas Baltuosiuose rūmuose. Vėliau Jonas Paulius II tris kartus -1982,1984 ir 1987 metais - susitiko su Ronaldu Reiganu, kurio iniciatyva 1986-aisiais Šventasis Sostas ir Jungtinės Valstijos užmezgė diplomatinius santykius. 1989 ir 1991 metais popiežius Jonas Paulius II priėmė Vatikane prezidentą Džordžą Bušą vyresnįjį, dabartinio prezidento tėvą. Po to įvyko du susitikimai - 1993 ir 1994 metais su prezidentu Bilu Klintonu. Su dabartiniu JAV prezidentu Jonas Paulius II Romoje susitiko 2001,2002 ir 2004 metais. Su popiežiumi Benediktu XVI Dž. Bušas susitinka jau trečią kartą.
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |