Atnaujintas 2008 m. birželio 25 d.
Nr. 48
(1641)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Politikos ir tikėjimo bendrystė

Mindaugas BUIKA

Benediktas XVI ir Džordžas Bušas
su žmona apsikeitė fotografijomis,
vaizduojančiomis įsimintiną balandžio
vizitą Baltuosiuose rūmuose

Popiežius Benediktas XVI ir Jungtinių
Amerikos Valstijų prezidentas
Džordžas Bušas kalbasi Vatikano soduose

Šventasis Tėvas prie Šv. Jono
bokšto laukė atvykstant JAV prezidento

Įspūdinga Lurdo Dievo Motinos grota
Vatikano soduose AP, AFP ir Reuters
nuotraukos

Svarstymai dėl galimo Džordžo Bušo atsivertimo

Kaip jau buvo pranešta, popie­žius Benediktas XVI audiencijoje priėmė Jungtinių Amerikos Valsti­jų prezidentą Džordžą Bušą, su ku­riuo aptarė rūpimas globalines pro­blemas. Birželio 13 dieną įvykęs jau penktasis savo kadenciją baigiančio JAV prezidento vizitas Vatikane bu­vo išskirtinis dėl nepaprastai šilto ir „neprotokolinio" jo priėmimo. Paprastai Popiežius atvykusius vals­tybių vadovus priima Apaštališkuo­se rūmuose esančioje privačioje bibliotekoje, tačiau dabar preziden­tą Dž. Bušą ir jo žmoną Lorą po­piežius Benediktas XVI sutiko Va­tikano soduose ir privatų pokalbį su juo turėjo ten esančiame dar vidu­ramžiais statytame vadinamajame Šv. Jono bokšte.

Vėliau Paskelbtame Vatikano spaudos tarnybos komunikate ak­centuojama, kad tokiu neformaliu priėmimu Šventasis Tėvas norėjo atsidėkoti Dž. Bušui už jo nuošir­dų sutikimą Jungtinėse Valstijose, kai į Vašingtoną atvykusį Benedik­tą XVI prie nusileidžiančio jo lėk­tuvo atėjo pasitikti pats preziden­tas su žmona ir dukterimi Džena. Iki tol šios garbės Dž. Bušas nebu­vo suteikęs nė vienam valstybės va­dovui. Balandžio 16 dieną JAV pre­zidento rezidencijoje Baltuosiuose rūmuose taip pat buvo iškilmingai atšvęstas popiežiaus Benedikto XVI 81-asis gimtadienis, kas irgi ta­po neturinčiu precedento įvykiu.

Dėl tokio išskirtinio susitikimų Vašingtone ir Vatikane nuoširdu­mo, kai kurie stebėtojai ėmė svars­tyti metodistų protestantiškajai ben­druomenei priklausančio ž. Bušo at­sivertimo į katalikybę galimybę, kai jis 2009 metų pradžioje paliks JAV vadovo postą. Kadenciją baigiančio prezidento pamaldumas yra gerai ži­nomas, kaip ir jo entuziastingas po­piežiaus Benedikto XVI bei jo pirm­tako Jono Pauliaus II mokymo apie politikų atsakomybę „gyvybės kultū­rai" palaikymas.

Čia pat prisimintas buvusio Didžiosios Britanijos premjero Tonio Bleiro pavyzdys, kai jis prieš me­tus palikęs šalies vadovo postą po kelių mėnesių tapo Katalikų Baž­nyčios nariu. Tačiau Baltieji rūmai spekuliacijų apie Dž. Bušo atsiver­timą nepalaiko, kadangi pačiam prezidentui kaip „atgimusiam evangelikui", tai būtų labai drama­tiškas žingsnis. Kita vertus, nerei­kia užmiršti, kad Dž. Bušo jaunes­nysis brolis buvęs Floridos valsti­jos gubernatorius Džebas Bušas yra atsivertęs į kata­likų tikėjimą.

Pokalbyje aptartos globalinės problemos

Du įtakingiausia plane­tos žmonės - Benediktas XVI ir Dž. Bušas savo pas­kutiniame susitikime (vien per pastaruosius metus bu­vo trys susitikimai), kaip tei­giama komunikate, „svars­tė principinius tarptautinės politikos klausimus". Žino­ma, pirmiausia atkreiptas dėmesys į Jungtinių Valsti­jų ir Europos Sąjungos san­tykius, nuo kurių darnumo didele dalimi priklauso tarptautinė taika ir stabilumas. Prieš vykdamas į Vatikaną prezi­dentas Dž. Bušas lankėsi Slovėni­joje, ir čia susitiko su Europos Są­jungos vadovais. Apie tai, matyt, in­formavo ir Šventąjį Tėvą.

Pasak Vatikano spaudos tarny­bos komunikato, daugiau kaip pu­sę valandos trukusiame privačiame pokalbyje JAV prezidentas ir popie­žius Benediktas XVI aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose, ypač įsipa­reigojimą taikai Šventojoje Žemė­je. (Dž. Bušas yra sakęs, kad iki sa­vo valdymo pabaigos nori pasiekti, kad Izraelis ir Palestinos arabai su­darytų naują taikos sutartį). Šv. Jo­no bokšte „prie keturių akių" kal­bėta ir apie prieštaringą globaliza­cijos procesą, „maisto krizę", dėl kurios, ypač milijonų žmonių bada­vimo, didelį susirūpinimą ne kartą viešai yra išreiškęs Šventasis Tėvas. Prisimintas ir 2000 metais Jungti­nių Tautų Organizacijos „viršūnių" susitikime iškilmingai patvirtintas Tūkstantmečio pažangos tikslų projektas, kurį įgyvendinus iki 2015-ųjų skurde gyvenančių (turin­čių pajamas mažesnes nei vienas doleris per dieną) žmonių skaičius būtų sumažintas per pusę.

Vizito į Vatikaną metu Dž. Bu­šą lydėjusi JAV ambasadorė prie Šventojo Sosto Mere En Glendon amerikiečių katalikų žinių agentū­rai CNS vėliau sakė, kad ji negali atskleisti prezidento ir Benedikto XVI visų pokalbio detalių, tačiau

yra panašus jų požiūris į svarbiau­sias pasaulio problemas. Abu jie rū­pinasi, kad problemų sprendimo centre liktų žmogus ir jo gerovė, ypač padedant vargingiausioms tautoms. Komunikate nurodoma, kad Popiežius išreiškė padėką pre­zidentui Dž Bušui dėl „jo įsiparei­gojimo fundamentaliųjų vertybių gyvenimui". Per savo aštuonerių metų prezidentavimo laikotarpį Dž. Bušas ne kartą inicijavo ir patvirti­no įstatymus, kurie gina negimusią gyvybę, apriboja abortus ir ekspe­rimentus su žmogaus embrionais. Pasibaigus privačiam pokalbiui JAV prezidentas, lydimas Šventojo Tėvo, užlipo į Šv. Jono bokštą ir pa­sigėrėjo Vatikano ir Romos pano­rama, paskui abu vaikščiojo po iš­puoselėtą parką vadinamą „Vatika­no sodais". Po keliolikos minučių trukusio pasivaikščiojimo jie susto­jo ties Vatikano soduose įrengta di­dinga Lurdo Dievo Motinos grota. Ji simbolizuoja prieš 150 metų Prancūzijos pietiniame Lurdo mies­telyje apsireiškusią Švč. Mergelės Marijos grotą, prie kurios Šventasis Tėvas dažnai meldžiasi. Čia Po­piežių ir Dž. Bušą pasitiko prie gro­tos jų laukę - prezidento žmona L. Buš, Vatikano valstybių sekreto­rius kardinolas Tarcizijus Bertonė, kiti JAV delegacijos nariai ir Romos Katalikų atstovai. Apaštališkųjų rū­mų Siksto koplyčios choras jiems at­liko kelias giesmes ir himnus.

Pozityviojo pasaulietiškumo pavyzdys

Visur vyravo artumo ir draugiš­kumo atmosfera. Ambasadorė M. Glendon žinių agentūrai CNS sakė, kad per šiuos susitikimus Dž. Bu­šas ir popiežius Benediktas XVI „užmezgė asmeninę draugystę". JAV prezidentas ne kartą viešai yra pripažinęs, kad Šventąjį Tėvą laiko didžiausiu moraliniu autoritetu, ku­ris drąsiai palaiko tiesą šėlstančio kultūrinio reliatyvizmo akivaizdoje. Galima prisiminti žodžius, kuriuos Dž. Bušas pasakė apie popiežių Be­nediktą XVI Vašingtone per tradi­cinius Katalikų maldos pusryčius. „Jis - nuolankus Dievo tarnas. Jis yra žymus mokslininkas. Jis turi šil­tą ir dosnią sielą. Jis yra drąsus fun­damentaliųjų tiesų gynėjas. Jo šven­tenybė tiki, kad laisvė yra Visaga­lio dovana kiekvienam žemės žmo­gui. Jis supranta, kad kiekvienas as­muo turi vertę ir, kalbant jo žo­džiais, kiekvienas mūsų yra pagei­daujamas, kiekvienas mūsų yra my­limas ir kiekvienas mūsų yra būti­nas". Ypač tai svarbu pažymėti, kai kalbama apie negimusią gyvybę".

Ambasadorė M. Glendon sakė, kad prezidento Dž. Bušo dvasinės ir moralinės pažiūros ir bendrystė su Popiežiumi, kai svarstomos po­litinės problemos gerai atspindi tai, ką Benediktas XVI vadina „pozity­viuoju pasaulietiškumu", įsitvirtinu­siu Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Tai gyvas pavyzdys fakto, kad de­mokratija ir krikščionybė gali dar­niai sugyventi". Žinoma, tenka pri­minti ir kai kuriuos Dž. Bušo ir Va­tikano nuostatų skirtumus, ypač dėl karo Irake, kurį iš pat pradžių griež­tai kritikavo popiežius Jonas Pau­lius II. JAV prezidentas pritaria tra­dicinei šios šalies nuostatai dėl mir­ties bausmės, nors Bažnyčios mo­kyme vyrauja priešinga nuomonė.

Baigdami susitikimą Vatikane, popiežius Benediktas XVI ir Dž. Bušas apsikeitė fotografijomis, vaizduojančiomis įsimintiną balan­džio vizitą Baltuosiuose rūmuose, kuriuose be iškilmingų momentų, Šventasis Tėvas ir JAV prezidento šeima buvo susikaupę privačiai mal­dai už visas pasaulio šeimas.

Popiežių ir JAV prezidentų susitikimų istorija

Dž. Bušo vizito į Romą proga, Vatikano radijas priminė Popiežių ir JAV prezidentų 90-metę susitiki­mų istoriją. Pirmasis toks susitiki­mas įvyko 1919 metais, kai tuome­tinis popiežius Benediktas XV Va­tikane priėmė prezidentą Vudra Vilsoną. Prezidentas buvo pakeliui į istorinę taikos konferenciją Pary­žiuje, kur turėjo būti apibendrina­mi Pirmojo pasaulinio karo (1914-1918) rezultatai. Kitas susitikimas įvyko tik po 40 metų, kai popiežius Jonas XXIII 1959 metais suteikė audienciją prezidentui Duaitui Ei­zenhaueriui.

Vėliau susitikimai vyko dažniau Popiežius Paulius VI savojo ponti­fikato metu priėmė keturis Jungti­nių Valstijų prezidentus. 1963 me­tais buvo suteikta audiencija Džo­nui Kenedžiui (pirmajam ir kol kas vieninteliam JAV prezidentui kata­likui), 1967 metais - Lindonui Džonsonui, 1969 ir 1970 metais -Ričardui Niksonui, o 1975 metais -Džeraldui Fordui. Visi šie susitiki­mai vyko Vatikane.

Popiežius Jonas Paulius II per savo ilgą, daugiau kaip ketvirtį am­žiaus trukusį pontifikatą, buvo su­sitikęs su penkiais Jungtinių Valsti­jų prezidentais. Du kartus, 1979 ir 1980 metais, jis susitiko su Džimiu Karteriu. 1979 metų susitikimas vy­ko Jungtinėse Valstijose ir tai buvo pirmas kartas, kai Popiežius buvo priimtas Baltuosiuose rūmuose. Vėliau Jonas Paulius II tris kartus -1982,1984 ir 1987 metais - susiti­ko su Ronaldu Reiganu, kurio ini­ciatyva 1986-aisiais Šventasis Sos­tas ir Jungtinės Valstijos užmezgė diplomatinius santykius.

1989 ir 1991 metais popiežius Jonas Paulius II priėmė Vatikane prezidentą Džordžą Bušą vyresnįjį, dabartinio prezidento tėvą. Po to įvyko du susitikimai - 1993 ir 1994 metais su prezidentu Bilu Klinto­nu. Su dabartiniu JAV prezidentu Jonas Paulius II Romoje susitiko 2001,2002 ir 2004 metais.

Su popiežiumi Benediktu XVI Dž. Bušas susitinka jau trečią kar­tą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija