Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Atvirumo politika

Zbigniewas BRZEZINSKIS

/.../ Didelė Europos dalis dėl Antrojo pasaulinio karo iš pradžių tapo pavaldi vienam totalitariniam režimui, paskui kitam, o vėliau ir vėl pirmajam režimui, būtent Sovietų Sąjungai. Prireikė beveik pusės amžiaus išsivaduoti iš tokio pavaldumo. Tai įvyko ne tik dėl išorinių veiksnių - konkurencijos su Vakarais ar Jungtinių Valstijų paramos žmonėms, siekiantiems laisvės Vidurio Europoje. Tai įvyko ir dėl konkrečių veiksmų, kuriuos atli­ko pavergtų šalių žmonės. O jie padarė įvairių dalykų. Galiausiai įvairiais būdais jie prisidėjo prie to, ką turime šiandien, - nepriklausomą iš nepriklausomų demokratinių valstybių sudarytą Europą. Tai pavyko įgyvendinti iš dalies dėl to, kad šiose šalyse vyko pasipriešinimas totalitariniam valdymui. Visi, kas susipažinę su Baltijos šalių ar kitų Vidurio Europos valstybių istorija, žino, kad net ir praėjus dešimtmečiui po Antrojo pasaulinio karo miškuose buvo žmonių, auko­jusių savo gyvybes, kad kada nors jų tautiečiai būtų laisvi. Ir mes privalome juos prisi­minti, nes jie atidavė viską, tačiau mainais už tai negavo nieko. Dauguma jų net neišgyveno. Kai kurie iš jų galbūt turi vaikų, kurie šiandien gali pasinaudoti tuo, dėl ko kovojo jų tėvai. Yra ir tokių, kurie buvo ištremti ir kentėjo. Taip pat yra žmonių, kurie paprasčiausiai tyliai darė, ką galėjo, kad tik sustiprintų ir išlaikytų savo kultūrą, vertybes ir savo tapatumą. Totalitarinėje sistemoje jie siekė išsaugoti tai, ką manė esant svarbiausia, - savo tautinį tapatumą, savo istoriją ir savo kultūrą. Jų indėlis taip pat svarbus, nes kitaip jie būtų buvę ištrinti iš Europos kultūrinio žemėlapio, net jei demografiškai ir to­liau gyventų. Taigi reikia pripažinti, kad veikusieji tyliai, bet apgalvotai taip pat prisidėjo prie išsilaisvinimo.

Nepavergtoji sovietmečio kultūra

Vanda ZABORSKAITĖ

Kultūros vaidmuo sovietų okupuotuose kraštuose nebuvo vienareikšmis. Viena vertus, tai buvo dvasinio pavergimo priemonė, kita vertus, joje glūdėjo labai didelė pasipriešinimo laisvės ir žmogiškumo potencija. Taip buvo visoje Rytų ir Vidurio Europoje, ne kitaip buvo ir Lietuvoje. Be europinio konteksto, būtų sunku suprasti ir Lietuvoje vykusius procesus. Aišku, jie turėjo ir savas priežastis, savus tikslus ir motyvus.