Atvirumo politika
Zbigniewas BRZEZINSKIS
/.../ Didelė Europos dalis dėl Antrojo pasaulinio
karo iš pradžių tapo pavaldi vienam totalitariniam režimui, paskui
kitam, o vėliau ir vėl pirmajam režimui, būtent Sovietų Sąjungai.
Prireikė beveik pusės amžiaus išsivaduoti iš tokio pavaldumo. Tai
įvyko ne tik dėl išorinių veiksnių - konkurencijos su Vakarais ar
Jungtinių Valstijų paramos žmonėms, siekiantiems laisvės Vidurio
Europoje. Tai įvyko ir dėl konkrečių veiksmų, kuriuos atliko pavergtų
šalių žmonės. O jie padarė įvairių dalykų. Galiausiai įvairiais
būdais jie prisidėjo prie to, ką turime šiandien, - nepriklausomą
iš nepriklausomų demokratinių valstybių sudarytą Europą. Tai pavyko
įgyvendinti iš dalies dėl to, kad šiose šalyse vyko pasipriešinimas
totalitariniam valdymui. Visi, kas susipažinę su Baltijos šalių
ar kitų Vidurio Europos valstybių istorija, žino, kad net ir praėjus
dešimtmečiui po Antrojo pasaulinio karo miškuose buvo žmonių, aukojusių
savo gyvybes, kad kada nors jų tautiečiai būtų laisvi. Ir mes privalome
juos prisiminti, nes jie atidavė viską, tačiau mainais už tai negavo
nieko. Dauguma jų net neišgyveno. Kai kurie iš jų galbūt turi vaikų,
kurie šiandien gali pasinaudoti tuo, dėl ko kovojo jų tėvai. Yra
ir tokių, kurie buvo ištremti ir kentėjo. Taip pat yra žmonių, kurie
paprasčiausiai tyliai darė, ką galėjo, kad tik sustiprintų ir išlaikytų
savo kultūrą, vertybes ir savo tapatumą. Totalitarinėje sistemoje
jie siekė išsaugoti tai, ką manė esant svarbiausia, - savo tautinį
tapatumą, savo istoriją ir savo kultūrą. Jų indėlis taip pat svarbus,
nes kitaip jie būtų buvę ištrinti iš Europos kultūrinio žemėlapio,
net jei demografiškai ir toliau gyventų. Taigi reikia pripažinti,
kad veikusieji tyliai, bet apgalvotai taip pat prisidėjo prie išsilaisvinimo.
|
Nepavergtoji sovietmečio
kultūra
Vanda ZABORSKAITĖ
Kultūros vaidmuo sovietų okupuotuose kraštuose
nebuvo vienareikšmis. Viena vertus, tai buvo dvasinio pavergimo
priemonė, kita vertus, joje glūdėjo labai didelė pasipriešinimo
laisvės ir žmogiškumo potencija. Taip buvo visoje Rytų ir Vidurio
Europoje, ne kitaip buvo ir Lietuvoje. Be europinio konteksto, būtų
sunku suprasti ir Lietuvoje vykusius procesus. Aišku, jie turėjo
ir savas priežastis, savus tikslus ir motyvus.
|