Atnaujintas 2008 m. birželio 27 d.
Nr. 49
(1642)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Audros vidurvasarį

Linas ŠALNA

Triukšmingai (gerai, kad ne taip pražūtingai, kaip pernai ar užpernai, nes automobilių avarijose žuvo tik 9 žmonės) atšven­tėme Jonines. Negausi patriotiškai nusiteikusių tautiečių dalis paminėjo ir Birželio sukilimo 67-ąsias metines. Oras, kaip visa­da per Jonines, parodė savo išdaigas - gavome ir audringo lie­taus, ir net krušos - Vilnius ir Kaunas skendo nespėjančio nu­tekėti j kanalizaciją vandens srautuose. Audringą orą atspindėjo ir politikų darbai. Savaitę iki Joninių pasipustę Seimo vyrai (Ap­linkos apsaugos ir Audito komitetų) pradėjo taršyti dvi moteriš­kes - Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorę Aureliją Stan­cikienę ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorę Rūtą Baškytę. Mat jų „nuskriaustieji" pajūrio apylinkių mylėtojai Sei­mo vadovams pateikė „labai tikinamus" skundus apie abiejų mo­terų neleistiną veiklą. Atseit jos susirgo vaikiška kairumo liga ir iš pajūrio gena visokius niekam nenusikaltusius žmogelius, „va­gonėlių" statytojus ar panašius pajūrio urbanizuotojus. Seimū-nai taip įsijautė j Linco teismą, kad net nepastebėjo prie Seimo pastato susibūrusių protestuotojų. Be to, ką šiais laikais reiškia visokie protestai? Argi verta jų paisyti? Su korupcija nesusitai­kančių pareigūnių rėmėjai įsitikinę, kad statybomis Kuršių neri­joje suinteresuotieji asmenys siekia jas nušalinti tam, kad „pa­tenkintų savo kosminius apetitus" ir įteisintų skandalingas sta­tybas, dėl kurių vyksta teismai. Jiems rūpi užstatyti apsauginį ko­pagūbrį, pastatyti Nidoje vandens atrakcionų parką ir oro uostą. Tokie darbai esą numatyti Neringos bendrojo plano projekte. Tam, kad „nereikšmingų" protestuotojų galima būtų „demo­kratiškai" atsikratyti, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas suspėjo per Seime buvimo kadenciją tapti milijonieriumi. Tad ar ne tiesą sakydavo šventasis Brazauskas: „Tikrų idėjinių komunistų Lietuvoje tebuvo gal tik trys pro­centai"? Juk išties kaip greitai jie visi persiorientavo į kapitalo kaupimą, nors, tiesą sakant, ir anais laikais tą darydavo, tik tada galima buvo geriau pasislėpti už cenzūra prasmirdusios spaudos). Taigi, B. Bradauskas netgi pareiškė: „diskusijas rei­kia nutraukti ir surengti kitą, uždarą, posėdį", kuriame, be jo­kio triukšmadarių kišimosi tautos išrinktieji ramiai aptartų gau­tus skundus dėl dviejų moteriškių nusikalstamos veikos. Dau­guma parlamentarų tam beveik pritarė, bet visgi kai kurie sa­kė, jog nereikėtų atsiriboti nuo žmonių. Posėdyje dalyvavusi Nacionalinės UNESCO komisijos atstovė atkreipė dėmesį, jog jų institucija ne kartą kreipėsi į Aplinkos apsaugos komitetą siekdama griežtinti kovą su pažeidimais saugomose teritorijo­se, tačiau parlamentarai tokius kreipimusis pasistengdavo ig­noruoti. Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius vis pa­teikdavo naujus kaltinimus apklausiamosioms, nors jie nebuvo susiję su jų darbu. Atsakyti į kaltinimus R. Baškytei leista tik tada, kai visuomenės atstovai (ypač Laisvės lygos vadovas An­tanas Terleckas) to pareikalavo, kitaip nė viena aplinkosaugi­ninke negalėjo net žodžio ištarti.

Bet, tiesą sakant, neverta tikėtis, kad dvi puolamos moterys ką nors laimės. Net ir tada, kai jas ginti ėmėsi pats prezidentas Adamkus. Nekyla abejonių, kad po keleto metų visas pajūris ir didžioji dalis Kuršių nerijos nacionalinio parko „apaugs" va­sarnamiais, kotedžais, vilomis ar pilimis. Pažiūrėkite į Belgi­jos, Prancūzijos ar Vokietijos pajūrio zoną - ten namai (didžiu­liai namai-viešbučiai) tik per keletą metrų nuo jūros. Tokia ka­pitalizmo ideologija. Ir toks kapitalizmo būdas. Šitoks verži­mosi būdas dar ryškesnis laukinį kapitalizmą propaguojančio­se pokomunistinėse valstybėse (kokia yra ir Lietuva), kurias valdo buvę komunistai. Tik jeigu Vakaruose tokiose pajūrio na-muose-viešbučiuose gyvena poilsiautojai, tai Lietuvoje vilas ir kotedžus sau stato raudonoji buržuazija. Neveltui visos geriau­sios vietos ne tik pajūry, bet ir Kuršių Nerijos nacionaliniame parke jau išdalintos. O naujos buržuazijos kilmė aiški - LKP ir KGB. Neveltui jie ir giriasi, kad tik specialistai iš LKP (aišku, ir KGB) yra vieninteliai kompetentingi ir turintys patirtį val­dyti valstybę. Prie jūros, bus kaip ir prie ežerų - per „privačias" valdas paprasti lietuviai prieiti jau nebegalės. Pasitelkus grupę Seimo narių ir Konstitucinį teismą, buvo bandoma įrodyti, kad statybas saugomose teritorijose ribojantys įstatymai prieštarauja Konstitucijai, o Vyriausybės patvirtintas Neringos generalinis planas yra neteisėtas. Konstituciniam teismui priėmus visai prie­šingus sprendimus, prieš gamtosaugos pareigūnus buvo pradė­tas gerai organizuotas puolimas, siekiant destabilizuoti padėtį visoje valstybinėje saugomų teritorijų sistemoje ir nušalinti „ne­sukalbamus" pareigūnus nuo pareigų. Nuolatinės nervinės įtam­pos neatlaikiusieji specialistai jau palieka darbą. Galutinai pa­kirstas pareigūnų pasitikėjimas ir valstybe, kuri turėtų ginti są­žiningus ir principingus pareigūnus. Yra net pasiūlymų naikinti nacionalinių ir regioninių parkų direkcijas. Kaip konstatuoja Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis, o tai reiškia, kad minint 20-ąsias Sąjūdžio metines, nepriklauso­moje Lietuvos valstybėje prasidėjo atviras susidorojimas su pa­reigūnais, sąžiningai vykdančiais savo pareigas ir įstatymų rei­kalavimus. Veidmainiškai kalbant apie kovą su korupciją, iš tik­rųjų stengiamasi sukompromituoti ir pašalinti iš pareigų sąži­ningus pareigūnus, kad niekas daugiau nedrįstų priešintis tur­čių, korumpuotų politikų ir valdininkų klanams įgyvendinti ne­švarius savo siekius valstybės ir visuomenės sąskaita.

Pliekiasi ne tik politikai su aplinkosaugininkais, bet ir poli­tikai su politikais. Štai vėl Joninių šventės apkarto eurokomi-sarei D. Grybauskaitei ir premjerui G. Kirkilui - tarp jų žaibiš­kai kilo barnis, tiesa, netiesioginis. Ponui premjerui nepatiko D. Grybauskaitės pasakyti žodžiai, kad G. Kirkilo vadovauja­ma Vyriausybė turėjo galimybių suvaldyti augančią infliaciją, mažindama savo išlaidas, subalansuodama biudžetą ir peržiū­rėdama kitas išlaidas. Aišku, dabar dirbti nelengva, nes Euro­pą jau yra užklupusi trijų pasaulinių krizių banga - tarptautinė finansų sektoriaus krizė, kuro krizė (kuri tęsis kelerius me­tus), ir maisto kainų krizė. Tačiau išeitį visada galima surasti, bėda ta, kad Lietuvos vyriausybei trūksta kompetencijos ir po­litinės valios, - sakė eurokomisarė. Kartą prieš porą mėnesių prasitarusi, kad mūsų Vyriausybė puotauja maro metu, komi­sarė šių žodžių neatsiima ir netgi juos pakartoja. Dėl šių prie­žasčių ir augančios infliacijos, pasak D. Grybauskaitės, Lietu­va turėtų kurį laiką pamiršti apie euro įvedimą. Mums gali tekti pamiršti ir viltis pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbą, jei toliau šio tikslo sieksime tik tokiomis pat priemonėmis, kaip buvo iki šiol - techninio lygio konsultaci­jomis, informacijos pateikimu EK techniniam lygiui, o ne de­rybomis, kurių net nebuvo. Dėl tokios kritikos įsižeidęs prem­jeras G. Kirkilas praėjusį penktadienį pareiškė, jog dėl euro-komisarės D. Grybauskaitės kritikos jis kreipsis į Europos Ko­misijos (EK) pirmininką Z. M. Barozą ir klaus, ar tikrai EK egzistuoja tradicija atvažiuoti į kokią nors šalį ir kritikuoti joje vykdomą politiką. Į Vilnių atvykusios D. Grybauskaitės išsakyta kritika Vyriausybei esą tik jos politikavimas, „kurį ji tęsia tam, kad uždengtų savo pačios neveiklumą komisijoje, kurioje nieko nenuveikė Lietuvos naudai". Eurokomisarę ginti ėmėsi prezidentas V. Adamkus, atmesdamas bet kokias min­tis apskųsti EK vadovams eurokomisarę D. Grybauskaitę. Pa­sak jo, eurokomisarės įžvalgos apie pasaulio finansų padėtį, degalų ir maisto kainų dinamiką bei Lietuvos ekonomikos pro­blemas atskleidžia „jos profesinį išsilavinimą". Gal paveiktas prezidento pasisakymo, o gal dėl kitų priežasčių, premjeras iškart po Joninių pareiškė, kad kalbėdamas apie būsimą skun-dimąsi EK vadovams dėl D. Grybauskaitės elgesio jis tik „pa­juokavo".

Prieš Jonines įvyko dar vienas politinis išsišokimas. Šįkart prieš politiškai nesusipratusius sportininkus. Buvęs LKP in­struktorius Artūras Poviliūnas, A. Juozaičio ir panašių proko­munistinių veikėjų dar Atgimimo metais pastatytas į aukštas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovo parei­gas ir jose dirbantis iki šiol (nepamainomasis!), pradėjo šaukti: „Karaul!" (sargyba - pavojus!). Mat jam pasirodė, kad Lietu­vos sportininkai Olimpiadoje planuoja „politinius išsišokimus". Vilniuje vykusiame LTOK posėdyje Poviliūnas pradėjo sielvar­tauti apie kažkokius Olimpiadose „dažnai iškylančius politinius aspektus". Esą dabar aktualūs yra Pekino žaidynių ir jų atida­rymo iškilmių boikoto klausimai. Pasakęs, kad „žinąs", jog Ti­beto dvasinis vadovas Dalai Lama dalyvaus Pekino žaidynių atidaryme, čia pat, kaip tikras KGB pareigūnas, pareiškė: „Taip pat žinau, kad kai kurie Lietuvos sportininkai, mūsų šalies po­litikų paraginti, pasirašė politines deklaracijas ir numato išsi­šokimus olimpiados metu". Buvęs Lietuvos kompartijos instruk­torius paragino Lietuvos olimpiečius laikytis Olimpinės Char­tijos ir taisyklių. To bus pareikalauta iš kiekvieno Lietuvos olim­pinės rinktinės nario asmeniškai, pasirašant sutartį su LTOK dėl dalyvavimo žaidynėse. V. Poviliūnas perspėjo, kad už Char­tijos nesilaikymą iš sportininko gali būti atimta akreditacija, jis bus diskvalifikuotas, o Nacionaliniam olimpiniam komitetui, kuriam jis priklauso, taikomos griežtos sankcijos. „Žinau, kad kai kurie mūsų sportininkai pareiškė politinius atsišaukimus užsienio spaudoje ir tai LTOK kelia susirūpinimą", - teigė A. Poviliūnas, neįvardinęs akcijos dalyvių pavardžių. Tokį LKP vei­kėjo susirūpinimą dėl komunistinėje Kinijoje vyksiančios Olim­piados ramumo, matyt, sukėlė žinios apie Tibeto laisvės rėmė­jų norą Lietuvos visuomenei priminti, jog smurtas šiame regio­ne tebesitęsia. Vilniuje surengtoje akcijoje pradėti rinkti para­šai, raginantys prezidentą Valdą Adamkų nevykti į vasaros olim­pinių rungtynių atidarymą Pekine.

Tad gamtoje vykstančias vidurvasario audras lydi ir politi­nės audros. Bet gal jos tik dirbtinės, išgalvotos?..

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija