Atnaujintas 2008 m. birželio 27 d.
Nr. 49
(1642)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Audros vidurvasarį

Apie alkoholį,
tabaką, narkotikus,
tvirkinimą ir
globalinę politiką

Vieneri
bendruomenės
veiklos metai

„Židinyje“ dega
meilės ugnis

Pradedami celebruoti šv. Pauliaus metai

Mindaugas BUIKA

Apaštalas šv. Paulius iš aršaus
krikščionių persekiotojo tapo
žymiausiu Evangelijos skleidėju

Piežius iškelia tikslus ir gaires

AteAteinantį šeštadienį iškilmingai inauguruojamus - apaštalui šv. Pauliui dedikuotus - metus popie­žius Benediktas XVI paskelbė ly­giai prieš metus, t. y. 2007-ųjų bir­želio 28 dieną Popiežiškojoje Ro­mos šv. Pauliaus bazilikoje per šventųjų - Petro ir Pauliaus - iš­kilmingus pirmuosius Mišparus. Tada Šventasis Tėvas pranešė, kad „tautų apaštalo" gimimo 2000-ųjų metinių jubiliejui skirti metai Baž­nyčioje įvairiais renginiais ir litur­ginėmis apeigomis bus celebruoja-mi nuo 2008 metų birželio 28-osios iki 2009-ųjų birželio 29 dienos.


Kas laukia Lietuvos universitetų

Vilniaus universiteto docentas,
Demokratinės politikos instituto
vadovas Mantas Adomėnas
Autoriaus nuotrauka

„XXI amžius" daug rašė apie nūnai įgyvendinamas aukštojo mokslo reformas. Mes kalbinome beveik visas suinteresuotas puses: Prancūzijoje teisę studijuojantį Stanislovą Tomą, raginusį lietuvius studentus imtis drastiškų protesto priemonių, šnekėjomės su visuomeniniam judėjimui „Kitas pasirinkimas" simpatizuojančia Olga Suprun ir jos bendraminčiais, diskutavome su Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidente Indre Vareikyte, įtariančia, kad studentus kai kurios politinės grupuotės išnaudoja savo asme­ninėms reikmėms, taip pat su Vilniaus universiteto profesoriumi Vytautu Daujočiu, tvirtinusiu, esą tikra­sis dabartinės reformos autorius yra Laisvosios rinkos institutas, manantis, jog viską išspręs piniginiai santykiai. Šiandien mūsų svečias - Vilniaus universiteto docentas, Demokratinės politikos instituto va­dovas Mantas ADOMĖNAS. Jis vienas iš dabar įgyvendinamos mokslo reformos iniciatorių ir už tai ne sykį studentų kritikuotas. Su Mantu Adomėnu, teigiančiu, kad Jei nebus kardinalių reformų, Lietuvos uni­versitetų laukia sunkūs laikai", kalbasi „XXI amžiaus" žurnalistas Gintaras VISOCKAS.


Pagerbta profesorė

Lidija VELIČKAITĖ

Prof. Ona Voverienė su vyru Vladu

„Mokslas - tai kopimas į aukštą kalną akmenuotu ir slidžiu takeliu. Tik nedaugelis pasiekia jo spindin­čią viršūnę, laimės žiburį, lydintį į mokslo istoriją.

Tačiau net ir eiliniam mokslinin­kui jau pats buvimas moksle, daly­vavimas jo procesuose teikia laimę - suvokimą, kad tarnauji kilniau­siam tikslui. Tas suvokimas įprasmi­na kasdienybę ir visą gyvenimą" -teigia prof. Ona Voverienė savo knygoje „Bibliometrija" (1999).

Birželio 17 dieną Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekoje įvyko profesorės, habilituotos dak­tarės Onos Voverienės 70-mečio minėjimas. Kartu buvo atidaryta jos darbų paroda. Lietuvos MA bibliotekos direktorius dr. doc. Juozas Marcinkevičius supažindi­no susirinkusiuosius su prof. Onos Voverienės gyvenimo ir veiklos is­torija bei atidarė jos darbų paro­dą, kurioje eksponuojamos profe­sorės išleistos knygos, straipsniai, apdovanojimai, nuotraukos. Ši pa­roda turėjo veikti iki liepos 4 die­nos, tačiau MA bibliotekos direk­toriaus nurodymu ji bus pratęsta dar porai savaičių.


Smagios Antaninės

Bronius VERTELKA

Birželio 13-ąją Tiltagalių spor­to stadione rinkosi vietos bendruo­menė, aplinkinių kaimų, miestelių žmonės, jaunimas.Rengti Antani­nių šventę viename gražiausių Pa­nevėžio rajono kampelių tapo tra­dicija. Šiemet ji buvo ir kaip Kultū­ros ministerijos remiamo edukacinio-etninio projekto dalis.


Kelias į Amžinybę

A†A g. kan. Kazimieras Baronas
(192712 05-1957 04 17-2008 06 08)

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ

G. kan. Kazimieras Baronas
Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Raguvos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios šventoriu­je birželio 11 dieną supiltas kapo kauburėlis paskendo gėlėse - tai vie­nas pagarbos ženklų nuo 1993 m. rugsėjo 22 dienos čia paskirtam kle­bonui garbės kanauninkui Kazimie­rui Baronui. Jis amžinajam poilsiui atgulė šalia trijų kunigų kapų: Igno Lapinsko (1843-1924), Antano Pet­rausko (1916-1987) ir Jono Vaičiū­no (1906-1991).

K. Baronas gimė 1927 m. gruo­džio 5 dieną Marijonos Žukaitės-Baronienės ir Jono Barono šeimo­je Meliūnų kaime, Adomynės pa­rapijoje (Kupiškio r.). Vaikystėje svajojo būti statybininku. Tėvas, matydamas jo potraukį, nusprendė jį mokyti staliumi. Tačiau planai pa­sikeitė. Kazimieras mokėsi savo kai­mo pradžios mokykloje, Skapiškio progimnazijoje, Kupiškio gimnazi­joje. Įstojo į Kauno Kunigų semi­narijos licėjinius kursus, o juos bai­gęs tapo Kauno kunigų seminarijos ugdytiniu. Pasukti kunigystės keliu jį paskatino kun. Vaclovas Karto-čius, kilęs iš Balelių. Kazimieras manė, kad kunigystę bus galima su­derinti su statybomis.


Krikščioniškųjų vertybių sklaida „Dorybių mokyklėlėje“

Kristina BONDAREVA.

VšĮ „Dienos namai" direktorė

„Dorybių mokyklėlės" projekto
dalyviai su klebonu dekanu
kun. Arūnu Užupiu

Birželio 13-ąįą „Dienos namų" viešojoje įstaigoje, vienuoliktus metus veikiančioje Šv. An­gelų Sargų parapijos namuose, klegėjo jaunat­viškibalsai. Čia į „Dorybių mokyklėlės" moks­lo metų užbaigimo šventę kartu su auklėtoja Le­onora Cibulskiene atvyko aktyvūs šio projekto dalyviai - Alytaus valstybinių Vaikų globos na­mų (direktorius Romutis Žebuolis) dviejų grupių ugdytiniai.


POLITINIAI NUSIŠNEKĖJIMAI

Petras KATINAS

Premjeras su svita, matyt, siekdamas ie tik pasižmonėti, bet ir apramin­ti nervus po eurokomisarės Dalios Grybauskaitės vizito į Vilnių, per Jonines buvo išvykęs į Ispanijoje, Saragose vykstančią parodą „Expo 2008", kur pristatė Lie­tuvos laimėjimus ir pasiekimus. Lietuvos paviljonas parodoje buvo pavadintas Lietaus namų paviljonu. Pavadinimas neatsitiktinis. Matyt šitaip norėta „apšlakstyti" vandeniu saulės iškankintus italus, o ypač jų vaikus ir paauglius.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija