Pagerbta profesorė
Lidija VELIČKAITĖ
|
Prof. Ona Voverienė su vyru Vladu
|
|
Profesorę Oną Voverienę sveikino
(iš kairės): Vytautas Ylevičius,
Juozas Bingelis, Tomas Vaisieta
ir Alfonsas Augulis
Virginijos VALUCKIENĖS nuotraukos
|
Mokslas - tai kopimas į aukštą kalną akmenuotu ir slidžiu takeliu. Tik nedaugelis pasiekia jo spindinčią viršūnę, laimės žiburį, lydintį į mokslo istoriją.
Tačiau net ir eiliniam mokslininkui jau pats buvimas moksle, dalyvavimas jo procesuose teikia laimę - suvokimą, kad tarnauji kilniausiam tikslui. Tas suvokimas įprasmina kasdienybę ir visą gyvenimą" -teigia prof. Ona Voverienė savo knygoje Bibliometrija" (1999).
Birželio 17 dieną Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekoje įvyko profesorės, habilituotos daktarės Onos Voverienės 70-mečio minėjimas. Kartu buvo atidaryta jos darbų paroda. Lietuvos MA bibliotekos direktorius dr. doc. Juozas Marcinkevičius supažindino susirinkusiuosius su prof. Onos Voverienės gyvenimo ir veiklos istorija bei atidarė jos darbų parodą, kurioje eksponuojamos profesorės išleistos knygos, straipsniai, apdovanojimai, nuotraukos. Ši paroda turėjo veikti iki liepos 4 dienos, tačiau MA bibliotekos direktoriaus nurodymu ji bus pratęsta dar porai savaičių.
Po parodos atidarymo iškilmių, gausus prof. Onos Voverienės bičiulių būrys pasuko į salę. Čia MA viceprezidentė akad. prof. Veronika Vasiliauskienė MA Prezidento Z. R. Rudziko pavedimu perskaitė Akademijos padėką prof. O. Voverienei už mokslinius pasiekimus mokslotyros ir tautinio mentaliteto tyrimuose, pasišventimą visuomeninei lietuvių moterų veiklai, visuomenės įtakojimą puoselėjant tautos dvasines vertybes ir bendruomeninį sutarimą. Akademikas ha-bil dr. prof. Romualdas Grigas profesorę apibūdino, kaip stiprią asmenybę, kuri energijos semiasi iš gamtos, o gal iš paties Aukščiausiojo.
Prof. O. Voverienės
mokinė dr. Birutė Railienė perskaitė
pranešimą apie jubiliatės mokslinę veiklą bei jos sukurtą mokslinės informacijos ir mokslotyros mokslinę
mokyklą, jungiančią kelias buvusias profesorės studentes, sėkmingai apgynusias daktaro disertacijas.
Pirmajame profesorės darbų parodos stende pateiktos prof. Onos Voverienės parašytos monografijos ir
knygos: Informatikos teorija ir metodologija" (1985), Informatikos metodologija" (1991), Informatikos teorinės minties
raida Lietuvoje 1957-1990" (1996),
Bibliometrija" (1999),
Lietuvos mokslinės mokyklos" (su bendraautorėmis, buvusiomis
mokinėmis) (2002) ir kitos, bei straipsniai publikuoti Lietuvos, sąjunginėje ir užsienio
spaudoje.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos
katedros vedėja dr. doc. Zenona Atkočiūnienė pabrėžė, kad prof. Onos
Voverienės nuoširdumas, gebėjimas suprasti
žmones visada traukė studentus, būsimuosius
doktorantus, įkvėpė juos moksliniam
darbui, todėl savo pranešime
prelegentė pasidžiaugė tokiu
profesorės darbų aruodu.
Vytauto Didžiojo Universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto dr. doc.
Ina Dagytė akcentavo, kad prof. Ona Voverienė nesidairo į šalis, laukdama
palankumo, o dirba, nesitikėdama atpildo,
vildamasi, kad jos pasėtas grūdas išaugs, todėl jos veikla primena Vinco Kudirkos
veiklą.
Po oficialiųjų
kalbų prof. Oną Voverienę sveikino Lietuvos
Sąjūdis, Lietuvos universitetų moterų asociacija,
Lietuvos Nepriklausomybės gynimo
Sausio 13-osios brolija, Lietuvos
Laisvės kovų sąjūdis, Lietuvos
Laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos
ir Vengrijos bičiulių kultūros draugija, Tėvynės pažinimo draugija, Lietuvos ir Čekijos draugija,
Lietuvai pagražinti draugija, Panemunės
katalikių moterų draugija, Lietuvos
politinių kalinių ir tremtinių bendrija,
Lietuvos politinių kalinių ir
tremtinių sąjunga.
Publicistas Vilius Bražėnas sveikindamas profesorę pavadino ją plunksnos
kolege; žavėjosi jos neišsenkančia energija lygindamas ją su uraganu, kurio centre tvyro ramybė. Renginio dalyviams jis pasiūlė
atlikti savo pareigą Tėvynei, šviesti ir
mokyti tautą orientuotis politinėje
situacijoje, idant galėtume išbristi iš dabartinės krizės.
Lietuvos skaučių seserijos vardu Aldona Raugalienė sveikindama profesorę,
priminė jai saugoti savo širdį taip, kad jos ilgam užtektų ir meilei, ir
atleidimui.
Lietuvos moterų lygos - Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Druskininkų -narės sveikindamos savo pirmininkę su gražiu
jubiliejumi, palinkėjo ir toliau ištikimai žengti kartu.
Asociacija
Norden-Lietuva", klubas Benedictseno
bičiuliai" ir 27 knygos
mėgėjų" draugija dėkojo už
pagalbą ir padrąsinimą.
Leidyklos Mokslo Aidai" direktorius Juozas Simonavičius dėkojo už
bendradarbiavimą leidžiant knygas, linkėjo, kad spausdintinų knygų aruodas
neišsibaigtų.
Ambasadorius Vytautas Damb-rava prof. Oną Voverienę pavadino Lietuvos
lakštingala, kuri negali
nečiulbėti". Aktorius Tomas Vaisieta
jai padeklamavo: Tu tokia visur
esanti, kad galėtum būti erdve,
saule, žeme ir tokia silpna, kad kūdikiu
galėtum būti, o tu esi visa drauge,
nes esi Moteris".
Taip pat profesorę
pasveikino M. ir J. Šlapelių muziejaus
direktorė dr. Alma Gudonytė;
Vilniaus menininkų klubas Plekšnė";
žurnalistas Vincas
Vyrukaitis, Krašto Apsaugos karininkas pulk. Jonas Gečas, J. Žemaičio Karo akademijos
dėstytojas prof. Algimantas Ambrazevičius.
Nors kiekvienas
žmogus ypatingai svarbus,
tačiau visų sveikinusių ir dalyvavusių nesuminėsi. Gausiai susirinkusi auditorija pasigedo tik dienraščio Lietuvos aidas"
vyriausiojo redaktoriaus arba
redakcijos atstovo.
Po sveikinimų
audros profesorei Onai
Voverienei buvo sudainuota Ilgiausių Metų", o gitaristas Maksimas Cukeris virtuoziškai atliko kūrinį Dangiškas tango".
Prof. Ona
Voverienė padėkojo visiems
atėjusiems j akademinio gyvenimo Dvasios namus ją pagerbti - Lietuvos Mokslų Akademijos vadovybei, MA bibliotekos direktoriui dr. Juozui Marcinkevičiui, Bibliografijos skyriaus vedėjai dr. Birutei Railienei, dr. Giedrei Sasnauskaitei, mgr.Vaidai Vanagaitei ir Džiuljetai Malinauskaitei už iškilmingą jubiliejinį renginį; jos darbų parodą ir darbų bei literatūros apie ją rodyklę; dėkojo visoms visuomeninėms organizacijoms iš Vilniaus ir kitų miestų.
Profesorė teigė, kad ypač žemai
lenkiasi tiems (žmonėms ir organizacijoms),
kurie ugdo ir puoselėja tautinę mintį.
© 2008 XXI amžius
|