Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Mėgsta laužyti stereotipus

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ

Vysk. Jonas Kauneckas, diakonas Dainius Matiukas ir iškilmėse dalyvavę kunigai bei diakonai

Dainius Matiukas (gimęs Kaune 1982 m. vasario 19 dieną) apie Kunigų seminariją mąstė nuo pirmos klasės. Kad jis bus kuni­gėlis, žinojo visi klasės vaikai ir ne tik todėl, kad jis lankė bažnyčią, bet kad dešimt metų patarnavo šv. Mišioms Kauno Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčioje pas mons. Joną Kava­liauską (dabar jis gyvena Birštone).

2001 metais baigęs Jonučių vidurinę mokyk­lą Dainius įstojo ne į Kunigų seminariją, o į Klai­pėdos universiteto Gamtos mokslų fakultetą studijuoti Rekreacinės veiklos organizavimo. Šiuo pasirinkimu greitai nusivylęs paliko Klai­pėdą, sugrįžo į namus ir ėmėsi ruoštis stojamie­siems egzaminams į Kunigų seminariją.

2002 metais Dainius Matiukas įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Jau pirmajame kurse velykinei praktikai buvo paskirtas į Obelių Šv. Onos bažnyčią, kurioje nuo 2002 m. kovo klebonu dirbo kun. Juozapas Kuo­dis. Ir taip visus penkerius metus vasaroms bei Velykoms klierikas Dainius važiavo tal­kinti į Obelius bei semtis tarnystės Dievui ir žmonėms pavyzdžio iš klebono J. Kuo­džio.

Šeštajame kurse praktikai buvo paskir­tas į Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčią. Tačiau kun. J. Kuodį iš Obelių paskyrus j Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčią ir Ute­nos dekanato dekanu, vysk. Jonas Kaunec-kas į Uteną nusiuntė ir klieriką Dainių.

Birželio 8 dieną į diakonus įšventintas Dainius Matiukas ir diakonystės tarnystę atliks globojamas kun. J. Kuodžio.

Panevėžio vyskupijoje - apie 100 kunigų, ta­čiau ne visi darbingi, keletas serga, be to, šiais metais mirė mons. Jonas Balčiūnas (1927-2008) ir g. kan. Kazimieras Baronas (1927-2008).

G. kan. K. Baroną Viešpats į Amžinybę pasišaukė tą pačią dieną, t. y. birželio 8-ąją, kai Dainius Matiukas buvo įšventintas į dia­konus. Šis sutapimas - tai įpareigojimas nau­jam diakonui tęsti tarnystę Dievui ir žmo­nėms tokioje dvasioje, kurios buvo sklidina g. kan. K. Barono veikla.

Panevėžio tikinčiųjų bei atvykusių svečių pripildytoje Panevėžio Katedroje birželio 8 dieną šv. Mišias aukojo vysk. Jonas Kaunec-kas ir 10 kunigų: mons. Gintaras Linas Gru­šas, mons. Alfonsas Svarinskas, kan. Petras Budriūnas, dr. Romualdas Zdanys, Arūnas Kesilis, Zenonas Navickas, Robertas Šalaše-vičius, Žydrūnas Vabuolas, Algirdas Dauk­nys ir Pranas Sabaliauskas, OP.

Vysk. J. Kauneckas pamokslo metu sa­kė: „Mano širdis plyšta iš džiaugsmo! Die­vas man, paprastam žmogui, leidžia pada­ryti stebuklą - Dievo vardu įšventinti naują diakoną, suteikiant jam ypatingas galias!" Vyskupas tikinčiuosius ragino melstis, kad Dievas palaikytų jo galias, o Dainių Matiu-ką - kad ištikimai tas gautas galias vykdytų.

Diakonas - tarnas ir jam tenka ypatinga meilės pareiga. Vyskupas sakė: „Mes visi esa­me silpni ir be Dievo pagalbos nieko negalė­tume padaryti, o Dievas duoda jėgų - ypa­tingos galios ir sako - nebijok! Tad ir mes pasitikėkim Dievu ir nebijokim, ypač dabar, kai tokia suirutė pasaulyje". Vyskupas pri­minė Arso vyskupo žodžius, pasakytus kle­bonui: eik, skelbk ir liudyk meilę, nes jiems trūksta ne tikėjimo, o meilės!..

Girdima nusiskundimų „Aš neturiu žmo­gaus, kuris mane suprastų, paguostų!.." Tačiau jei iš tikinčiojo lūpų nuskamba toks nusiskun­dimas, tai koks gali būti tas tikintysis - klausė vyskupas. Pasakymas „Aš neturiu žmogaus!.." liudija, kas visuomenėje išblėsęs tarnavimas. Tarnavimo kitiems, tarnavimo meilės puikiau­si pavyzdžiai: Motina Teresė, Teresėlė...

Šventinamajam į diakonus Dainiui vys­kupas linkėjo dvasinio polėkio, tarnauti ten, kur nėra meilės, ir nešti ją visur į ken­čiančią Lietuvos visuomenę, pasiryžti tar­nauti su meile, pažadėti pagarbos ir klus­numo vyskupui ir jo įpėdiniams - tai dia­kono tarnystės esmė.

Panevėžys

© 2008 „XXI amžius“