Žuvusiųjų įamžinimas - katalikų pareiga
Net 19-aisiais Nepriklausomybės metais Lietuvos katalikai dar neturi religinės laisvės. Šio savo teiginio įrodymui paminėsiu vieną, dar visai neseną įvykį (panašių yra ir daugiau). Tai atsitiko Kavarsko parapijoje, Anykščių rajone. Birželio 22 dieną, sekmadienį, kavarskiečiai šventė Šv. Jono Krikštytojo atlaidus ir norėjo pagerbti žuvusius už Lietuvos laisvę - partizanus, politinius kalinius, tremtinius ir visus, kurie sovietinės okupacijos metais stengėsi padėti kovotojams, leisdami savo sodybose išsikasti bunkerius, nors gerai žinojo, kad ši auka baigsis visos šeimos sunaikinimu arba bado mirtimi tolimam Sibire - visus tuos, kurie padėjo, kurie dalijosi paskutiniu duonos kąsniu. Reikia prisiminti, kad sukūrus kolchozus žmonės už darbo dieną gaudavo 200 gramų grūdų arba l rublį. Partizanų kova nutrūko, kai baigėsi šoviniai ir duona. Vienas iš partizanų vadų mokytojas Sibaila-Diedukas buvo sutinęs nuo bado ir negalėjo išeiti iš bunkerio, laukė, kol stipresnieji parneš duonos. Kolchozų kūrimas, partizanų sunaikinimas ir 1948 metų didysis trėmimas - skaudžiausi naujosios Lietuvos įvykiai. Ši didvyrių pagerbimo iškilmė mums, tikintiesiems, buvo sugadinta.
|