Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Laikas ir žmonės
Memuarai
Nuomonės
Pasaulis
Valstybė
    ir bažnyčia

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui - 75-eri

Lenkijos ir Lietuvos prezidentai Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus Pščelniko miške, S. Dariaus ir S. Girėno žūties vietoje

1933 metų liepos 15 dieną iš Niu­jorko į Kauną išskrido Steponas Da­rius ir Stasys Girėnas. Lėktuvu „Li-tuanica" jie per 37 valandas sudėtin­gomis oro sąlygomis, be radijo ryšio prietaisų perskrido Atlanto vande­nyną. Iki Kauno likus 650 kilometrų lakūnai žuvo prie Pščelniko kaimo (tuomet Vokietija, dabar Lenkija) lėktuvui patyrus avariją. Jos priežas­tys nėra visiškai aiškios. Oficialiai pranešta, kad avarija atsitiko dėl audros ar motoro gedimo, tačiau ne­atmetama versija, kad lėktuvą pašo­vė vokiečiai, palaikę jį priešu.

Prezidentas Valdas Adamkus sekmadienį Lenkijoje kartu su Len­kijos prezidentu Lechu Kačynskiu dalyvavo renginiuose, skirtuose S. Dariaus ir S. Girėno istorinio skrydžio per Atlantą 75-osioms me­tinėms paminėti. Pščelniko (vok. Soldino) miške, S. Dariaus ir S. Gi­rėno žūties vietoje prie 1936 metais pastatyto architekto Vytauto Land­sbergio Žemkalnio kurto paminklo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai pa­brėžė simbolinę Lietuvos lakūnų skrydžio reikšmę. Buvo pabrėžta, kad minima ne legendinių lakūnų žūtis, o idealų ir pasiaukojimo ben­dram labui pergalė prieš vienašme­nį naudos siekimą bei individualiz­mą. Lenkijos prezidentas L. Ka-čynskis sakė: „Minime žuvimo me­tines tokių žmonių, kurie ėmėsi ne­įsivaizduojamo sunkumo uždavi­nio. Jie parodė savo narsą tam, kad jų tėvynė taptų garsesnė ir jie pa­siekė savo tikslą". Trumpai apžvelgę prieškario istorijos įvykius, Len­kijos vadovas pažymėjo, jog sunkių istorinių išbandymų akivaizdoje abi tautos turi nepriklausomas valstybes, puoselėjančias tarpusa­vio bendradarbiavimą ir bičiulys­tę. „Man buvimas čia (lakūnų žū­ties vietoje) kaip tik ir yra simbo­liu tos mūsų bičiulystės", - sakė L. Kačynskis.

Lietuvos prezidentas V Adamkus kalbėjo, kad be galo prasminga, jog lakūnų didvyrių žūties dieną liepos 17-ąją minima ir Pasaulio lietuvių vie­nybės diena. „S. Darius ir S. Girėnas „Lituanicos" sparnais nešė pasauliui žinią apie laisvą Lietuvą", - sakė V Adamkus. Jis priminė, jog lietuvių lakūnų pilotuojama „Lituanica" per Atlantą gabeno ir pirmąją pašto siun­tą - Amerikos lietuvių laiškus.

S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 75-ųjų minėjimo metinių minėjimo renginiai vyko Len­kijos Pščelniko, Myslibožo ir Šceci-no miestuose. Lietuvos ir Lenkijos prezidentai padėjo vainikus lakūnų žūties vietoje, apdovanojo Myslibo­žo miesto vadovus, kitus miestelė­nus - S. Dariaus ir S. Girėno pa­minklo prižiūrėtojus. Į žūties vietą atvežta žemių iš lakūnų gimtinių Lietuvoje. Lietuvos ir Lenkijos pre­zidentai Pščelnike susitiko su Tarp­tautinės jaunimo stovyklos „Litua­nika-75" dalyviais, dalyvavo šv. Mi­šiose S. Dariaus ir S. Girėno me­moriale. Po šv. Mišių kalbėjęs pre­zidentas V. Adamkus sakė, kad S. Dariaus ir S. Girėno skrydis -didvyriškas žygis, „kuriam lakūnus įkvėpė stipresnė nei gyvenimas jų meilė Tėvynei ir kuris simbolizuoja žmogaus sielos troškimą pasauliui atverti naujus horizontus". Prezi­dentas pabrėžė lakūnų žygio svarbą: „Mūsų legendiniai lakūnai, prieš 75-erius metus perskridę At­lantą, pasiekė antrąjį to meto skry­džio be nusileidimų rezultatą pa­saulyje ir visiems laikams stojo į gar­bingas aviacijos istorijos gretas, kar­tu su pirmuoju Atlanto vandenyno nugalėtoju Čarlzu Lindbergu ir ki­tais narsiausiais bei žinomiausiais lakūnais. Jie metė drąsų iššūkį vi­siems skeptikams, dangui ir audros debesims. Steponas Darius ir Sta­sys Girėnas „Lituanicos" sparnais nešė pasauliui žinią apie laisvą Lie­tuvą", - kalbėjo V Adamkus.

Jis taip pat aplankė S. Dariaus ir S. Girėno muziejų, Myslibože lakū­nų vardu pavadintame skverelyje Pre­zidentas atidengė atminimo lentą ir paminklinį akmenį. Šalies vadovas sa­kė, kad lietuvių lakūnų patirta katast­rofa nutiesė simbolinius bendradar­biavimo tiltus tarp Lenkijos ir Lietu­vos žmonių. „Čia, Myslibože ir Pščel­nike, regime vieną gražiausių pavyz­džių, kaip bendromis jėgomis galima įprasminti ir prižiūrėti Lietuvai svar­bias vietas", - sakė V. Adamkus. Lie­tuvos prezidentas taip pat sakė, kad be galo prasminga, jog lakūnų didvy­rių žūties dieną liepos 17-ąją minima ir Pasaulio lietuvių vienybės diena.

Lenkijos prezidentas L. Kačyns­kis sakė: „Minime žuvimo metines tokių žmonių, kurie ėmėsi neįsivaiz-duojamo sunkumo uždavinio. Jie parodė savo narsą tam, kad jų tė­vynė taptų garsesnė ir jie pasiekė savo tikslą". Trumpai apžvelgę prieškario istorijos įvykius, Lenki­jos vadovas pažymėjo, jog sunkių is­torinių išbandymų akivaizdoje abi tautos turi nepriklausomas valstybes, puoselėjančias tarpusavio ben­dradarbiavimą ir bičiulystę. „Man buvimas čia (lakūnų žūties vietoje) kaip tik ir yra simboliu tos mūsų bi­čiulystės", - sakė L. Kačynskis.

Iškilmingos ceremonijos metu V. Adamkus taip pat įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai" medalius lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno at­minimo įamžinimo iniciatoriams, puoselėtojams ir rėmėjams. Valsty­bės apdovanojimai penkiems asme­nims buvo skirti liepos 6-osios -Lietuvos Valstybės dienos - proga.

Dar viena lenta lakūnų garbei buvo atidengta ir pašventinta Šče-cino katedroje.

Į minėjimo renginius, be kitų delegacijos narių, atvyko ir S. Da­riaus anūkas kretingiškis girininkas Skirmuntas Maštaras.

(Lenkijoje minint lietuvių lakū­nų skrydžio 75-metį prezidentui V. Adamkui teko patirti ir Lenkijos lietuvių nepasitenkinimą jam nepa­sirašius Dvigubos pilietybės įstaty­mo. Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovai, su kuriais viešnagės Lenki­joje metu susitiko V Adamkus, ne­gatyviai vertino tokį Prezidento žingsnį. Prezidento V Adamkaus ap­dovanotas Lenkijos lietuvių draugi­jos Ščecino skyriaus pirmininkas Viktoras Buvelskis teigė nesutinkąs su sprendimu grąžinti Seimui pakar­totinai svarstyti Pilietybės įstatymą, numatantį dvigubos pilietybės gali­mybę užsienyje gimusiems išeivių vaikams ir ES, NATO valstybių pi­lietybę įgyjantiems lietuviams.)

© 2008 „XXI amžius“