Keliautojus stebina ir savas kraštas
Jonas PETROKA
|
Ekskursijos vadovas
kraštotyrininkas Jonas Nemanis
|
|
Tilžės Švč. Mergelės Marijos
Karalienės bažnyčia, pastatyta
prie Latvijos ir Baltarusijos
pasienio, daugiau kaip aštuonis
dešimtmečius puoselėja katalikybę
ne tik tarp šio krašto žmonių,
bet ir latvių bei baltarusių
|
|
Ant aukšto kalno puikuojasi Avilių
Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia,
kurios statybos pradžia siejama
su kunigaikščio Juragos
Stanislovo Giedraičio vardu
|
Įdomi
Zarasų krašto medinių bažnyčių istorija. Kaip ir visoje Lietuvoje, jų statyba
prasidėjo XV a. pirmoje pusėje. XVI a. pabaigoje,
Lietuvai priėmus krikščionybę, pirmosios bažnyčios taip pat buvo statomos iš
medžio. Pirmieji XV ir XVI amžiaus sakraliniai statiniai
buvo paprasti, nepasidavė gotikos ir renesanso įtakai, tačiau pakluso Lietuvoje
įsigalinčiam barokui, jis ir nulėmė mūsų bažnyčių išorę, o ypač interjerą.
Medinės
sakralinės architektūros paminklai yra trapiausias mūsų nykstančio dvasinės ir
medžiaginės kultūros paveldas. Daug yra šių nuostabių paminklų nykimo
priežasčių, bet svarbiausia yra nemokėta jų branginti kaip liaudies meno ir
statybos objektų. Bet turime būti dėkingi likimui, kad medines bažnytėles,
varpines ir koplytėles dar matome įprastiniame mums ežerų krašto peizaže, šio
krašto žmonės turi ką parodyti jaunimui, atvykusiems svečiams, ne tik iš
Lietuvos, bet ir iš tolimų valstybių. Mediniai statiniai - ne tik artimi it
broliai išlikusio harmoningo kraštovaizdžio saugotojai, bet ir ypač saugotina
mūsų kultūros paveldo dalis, įamžinanti natūralų žmonių buities ir jų kūrybos
ryšį su supančia gamta.
Zarasų
krašto muziejaus muziejininkė Ilona Vaitkevičienė, džiaugdamasi Zarasų krašto
medinės sakralinės architektūros paminklais, paruošė įdomų projektą Medinės
sakralinės architektūros kelias Zarasų krašte". Šio projekto rėmėjas -
Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento
kanceliarijos. Rengiamos kelionės yra viena iš šio šviečiamojo kultūros
paveldo projekto veiklų. Ekskursijose su šiais įdomiais objektais buvo supažindintos
rajono moksleivių grupės. Projekto vadovė Ilona Vaitkevičienė pakvietė aplankyti
šiuos istorijos paminklus ir suaugusius. Grupė įvairių sričių specialybių
žmonių, besidominančių savo krašto praeitimi, istorija, išsiruošė į šią
nepakartojamą kelionę.
Svarbiausia,
kad zarasiškiams buvo pasiūlyta ne tik įdomi kelionė, bet ir nepakartojamas
gidas - žmogus, visą gyvenimą paskyręs Zarasų krašto istorijos tyrinėjimui,
dabar jau pensininkas Jonas Nemanis. Šios kelionės pirmasis maršrutas -
Stelmužės kompleksas - unikalus liaudiškos sakralinės architektūros ir
įspūdingos medžio skulptūros jungties pavyzdys. Ekskursijos vadovas priminė,
kad tai ne tik vienas seniausių feodalizmo laikotarpio etnografinės statybos
ansamblių Lietuvoje, bet ir vienas iškiliausių bei autentiškiausių medinės
sakralinės architektūros statinių Zarasų rajone ir Lietuvoje. Stelmužės
Viešpaties Jėzaus Kryžiaus filijinės bažnyčios istorija skaičiuojama nuo 1650
metų. Įdomi detalė - bažnytėlė statyta XVII a. viduryje, laikotarpiu,
kuris Lietuvoje laikomas sakralinės architektūros klestėjimo pradžia. Statė ją
Latvijos meistrai tik kirviu, be pjūklo ir geležinių vinių. Kadangi visi
kelionės dalyviai jau daug kartų buvo Stelmužėje, nuspręsta lankyti kitus
žymiausius sakralinės medinės architektūros paminklus. Tad zara-siškių grupė
pirmiausia pabuvojo Imbrade. Čia stovi liaudiškai klasicistinė Imbrado Jėzaus
Nukryžiuotojo bažnyčia - vienintelis rajone darnių proporcijų ir tektoniškos
kompozicijos statinio pavyzdys. Garsus ir Imbrado kraštas Švč. Mergelės
Marijos apsireiškimo vieta. Daugiau kaip prieš 40 metų įvyko stebuklingas
apsireiškimas prie Ilgio ežero. Zarasiškiai apsilankė ir šioje vietoje. Dabar
čia netoliese statoma didelė koplyčia. Daug įdomaus keliautojai sužinojo
aplankę Avilių bažnyčią. Šios bažnyčios liaudiškos architektūros formose
matyti klasicizmo tradicijoms būdingi elementai. Įspūdingas šventovės didysis
altorius - jo centre pavaizduota Kalvarija. Įdomu tai, kad Avilių bažnyčios
statyba yra siejama su čia gyvenusio garsaus kunigaikščio Giedraičio vardu.
Antazavės bažnyčioje keliones dalyvius
sutiko klebonas kun. Stasys Tamulionis. Jonas Nemanis daug metų rinko medžiagą
apie šią bažnyčią, įdomiai papasakojo apie jos istoriją. Bažnyčios interjero
erdvė yra bazilikinė, didysis altorius - vėlyvojo baroko pavyzdys. Daug
sužinota ir apie Degučių, Baltriškės bažnyčias. Baltriškėse kelionės dalyviai
aplankė Tiberiados bendruomenės vienuolyną, dalyvavo su vienuoliais šv.
Mišiose.
Įspūdinga
šventė keliautojams buvo Va-jasiškyje. Čia, regis, pats kaimas kvėpuoja gerąja
aura. Vajasiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia - tradicinės architektūros
statinys. Tą liudija kryžminis jos planas, lygi fasadinė siena su trikampiu
frontonu be puošybos, plokščios vidinės lubos ir plonos navų kolonos.
Vajasiškyje besidominantiems medine sakraline architektūra pasisekė - jie čia
sutiko kleboną kun. Gediminą Jankūną, kurio dėka parapija ir kaimo bendruomenė
prisikelia naujam gyvenimui. Kunigas supažindino su savo artimu pagalbininku
Patriku. Šis vyras prieš septynerius metus iš Prancūzijos atvyko į Vajasiškį.
Patrikas jau gerai kalba lietuviškai, meldžiasi, prižiūri bažnyčią, remontuoja
kleboniją. Savo gimtinėje jis buvo gaisrininku, statybininku, tačiau jo
pašaukimas čia. Tik keletui mėnesiui jis išvyksta į savo gimtąją Prancūziją,
ten per tą laiką užsidirba pinigų, kad galėtų gyventi Lietuvoje, ir vėl grįžta
į Vajasiškį. Neseniai Patrikas ėmė piešti ikonas. Jis paaiškino svečiams, kad
jos būdingos ir katalikams, tik šitai buvo per amžius pamiršta. Popiežius
Benediktas XVI nori atgaivinti ikonas. Daug Patrikas įdeda darbo,
sumanumo ir meilės į ikonas, todėl jos žavi ir stebina žmones.
Daug
įspūdžių keliautojų laukė ir Salake. Nors ši bažnyčia ir ne medinė, bet labai
unikali. Ji vienintelė Lietuvoje pastatyta iš tašytų akmenų. Daug įdomaus, naujo
sužinota ir apie Turmanto, Smalvų, Tilžės bažnyčias.
Keliautojai
aplankė ne tik katalikų bažnyčias. Gausu Zarasų krašte ir kitų konfesijų -
cerkvių, sinagogų, maldos namų. Ypač gausu ežerų krašte sentikių maldos namų.
XVII amžiuje, nesutikę su Rusijoje tuomet vykdyta
bažnyčios reforma ir norėdami išsaugoti savo tikėjimą, rusų sentikiai kūrėsi
kitose vietovėse. Dėl to jie apsigyveno ir Zarasų krašte, o pirmuosius
sentikių maldos namus įsteigė Gudiškių kaime. Raistiniškių sentikių bendruomenė
yra viena seniausių ne tik Zarasų krašte, bet ir visoje Lietuvoje. Keliautojai
pabuvojo prie Rusteikių, Turmanto, Mi-naukos sentikių maldos namų, Zarasų
Prie-obraženija Gospodnia cerkvės, daug sužinojo ne tik apie šių šventovių
istoriją, architektūrą, bet ir sentikių ir stačiatikių tradicijas, papročius.
Visą dieną
tęsėsi kelionė, aplankyti atokiausi rajono kampeliai, keliautojai sugrįžo iš
jos labai daug sužinoję ir įsitikinę, kad ir savame krašte daug kas nežinoma,
daug ką galime atrasti. Kelionės dalyviai dėkingi Zarasų krašto muziejaus
muziejininkei Ilonai Vaitkevičienei ir įspūdingos ekskursijos vadovui,
kraštotyrininkui Jonui Nemaniui.
Zarasų rajonas
Autoriaus nuotraukos
© 2008 XXI amžius
|