Atnaujintas 2008 m. liepos 16 d.
Nr. 54
(1647)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Keliautojus stebina ir savas kraštas

Jonas PETROKA

Ekskursijos vadovas
kraštotyrininkas Jonas Nemanis

Tilžės Švč. Mergelės Marijos
Karalienės bažnyčia, pastatyta
prie Latvijos ir Baltarusijos
pasienio, daugiau kaip aštuonis
dešimtmečius puoselėja katalikybę
ne tik tarp šio krašto žmonių,
bet ir latvių bei baltarusių

Ant aukšto kalno puikuojasi Avilių
Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia,
kurios statybos pradžia siejama
su kunigaikščio Juragos
Stanislovo Giedraičio vardu

Įdomi Zarasų krašto medinių bažnyčių is­torija. Kaip ir visoje Lietuvoje, jų statyba pra­sidėjo XV a. pirmoje pusėje. XVI a. pabai­goje, Lietuvai priėmus krikščionybę, pirmo­sios bažnyčios taip pat buvo statomos iš me­džio. Pirmieji XV ir XVI amžiaus sakraliniai statiniai buvo paprasti, nepasidavė gotikos ir renesanso įtakai, tačiau pakluso Lietuvoje įsi­galinčiam barokui, jis ir nulėmė mūsų baž­nyčių išorę, o ypač interjerą.

Medinės sakralinės architektūros pa­minklai yra trapiausias mūsų nykstančio dvasinės ir medžiaginės kultūros paveldas. Daug yra šių nuostabių paminklų nykimo priežasčių, bet svarbiausia yra nemokėta jų branginti kaip liaudies meno ir statybos ob­jektų. Bet turime būti dėkingi likimui, kad medines bažnytėles, varpines ir koplytėles dar matome įprastiniame mums ežerų kraš­to peizaže, šio krašto žmonės turi ką paro­dyti jaunimui, atvykusiems svečiams, ne tik iš Lietuvos, bet ir iš tolimų valstybių. Medi­niai statiniai - ne tik artimi it broliai išliku­sio harmoningo kraštovaizdžio saugotojai, bet ir ypač saugotina mūsų kultūros paveldo dalis, įamžinanti natūralų žmonių bui­ties ir jų kūrybos ryšį su supančia gamta.

Zarasų krašto muziejaus muziejininkė Ilona Vaitkevičienė, džiaugdamasi Zarasų krašto medinės sakralinės architektūros pa­minklais, paruošė įdomų projektą „Medi­nės sakralinės architektūros kelias Zarasų krašte". Šio projekto rėmėjas - Lietuvos tūks­tantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos. Ren­giamos kelionės yra viena iš šio šviečiamojo kultūros paveldo projekto veiklų. Ekskursi­jose su šiais įdomiais objektais buvo supa­žindintos rajono moksleivių grupės. Projek­to vadovė Ilona Vaitkevičienė pakvietė ap­lankyti šiuos istorijos paminklus ir suaugu­sius. Grupė įvairių sričių specialybių žmonių, besidominančių savo krašto praeitimi, isto­rija, išsiruošė į šią nepakartojamą kelionę.

Svarbiausia, kad zarasiškiams buvo pasiū­lyta ne tik įdomi kelionė, bet ir nepakarto­jamas gidas - žmogus, visą gyvenimą pasky­ręs Zarasų krašto istorijos tyrinėjimui, dabar jau pensininkas Jonas Nemanis. Šios kelio­nės pirmasis maršrutas - Stelmužės komplek­sas - unikalus liaudiškos sakralinės architek­tūros ir įspūdingos medžio skulptūros jungties pavyzdys. Ekskursijos vadovas priminė, kad tai ne tik vienas seniausių feodalizmo lai­kotarpio etnografinės statybos ansamblių Lietuvoje, bet ir vienas iškiliausių bei auten­tiškiausių medinės sakralinės architektūros statinių Zarasų rajone ir Lietuvoje. Stelmu­žės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus filijinės baž­nyčios istorija skaičiuojama nuo 1650 metų. Įdomi detalė - bažnytėlė statyta XVII a. vi­duryje, laikotarpiu, kuris Lietuvoje laikomas sakralinės architektūros klestėjimo pradžia. Statė ją Latvijos meistrai tik kirviu, be pjūk­lo ir geležinių vinių. Kadangi visi kelionės da­lyviai jau daug kartų buvo Stelmužėje, nu­spręsta lankyti kitus žymiausius sakralinės medinės architektūros paminklus. Tad zara-siškių grupė pirmiausia pabuvojo Imbrade. Čia stovi liaudiškai klasicistinė Imbrado Jė­zaus Nukryžiuotojo bažnyčia - vienintelis ra­jone darnių proporcijų ir tektoniškos kom­pozicijos statinio pavyzdys. Garsus ir Imb­rado kraštas Švč. Mergelės Marijos apsireiš­kimo vieta. Daugiau kaip prieš 40 metų įvy­ko stebuklingas apsireiškimas prie Ilgio eže­ro. Zarasiškiai apsilankė ir šioje vietoje. Da­bar čia netoliese statoma didelė koplyčia. Daug įdomaus keliautojai sužinojo aplankę Avilių bažnyčią. Šios bažnyčios liaudiškos ar­chitektūros formose matyti klasicizmo tradi­cijoms būdingi elementai. Įspūdingas šven­tovės didysis altorius - jo centre pavaizduo­ta Kalvarija. Įdomu tai, kad Avilių bažnyčios statyba yra siejama su čia gyvenusio garsaus kunigaikščio Giedraičio vardu.

Antazavės bažnyčioje keliones dalyvius sutiko klebonas kun. Stasys Tamulionis. Jo­nas Nemanis daug metų rinko medžiagą apie šią bažnyčią, įdomiai papasakojo apie jos is­toriją. Bažnyčios interjero erdvė yra bazili­kinė, didysis altorius - vėlyvojo baroko pa­vyzdys. Daug sužinota ir apie Degučių, Baltriškės bažnyčias. Baltriškėse kelionės da­lyviai aplankė Tiberiados bendruomenės vie­nuolyną, dalyvavo su vienuoliais šv. Mišiose.

Įspūdinga šventė keliautojams buvo Va-jasiškyje. Čia, regis, pats kaimas kvėpuoja gerąja aura. Vajasiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia - tradicinės architektūros statinys. Tą liudija kryžminis jos planas, lygi fasadinė siena su trikampiu frontonu be puošybos, plokščios vidinės lubos ir plonos navų kolo­nos. Vajasiškyje besidominantiems medine sakraline architektūra pasisekė - jie čia su­tiko kleboną kun. Gediminą Jankūną, kurio dėka parapija ir kaimo bendruomenė prisi­kelia naujam gyvenimui. Kunigas supažindi­no su savo artimu pagalbininku Patriku. Šis vyras prieš septynerius metus iš Prancūzijos atvyko į Vajasiškį. Patrikas jau gerai kalba lie­tuviškai, meldžiasi, prižiūri bažnyčią, remon­tuoja kleboniją. Savo gimtinėje jis buvo gais­rininku, statybininku, tačiau jo pašaukimas čia. Tik keletui mėnesiui jis išvyksta į savo gimtąją Prancūziją, ten per tą laiką užsidir­ba pinigų, kad galėtų gyventi Lietuvoje, ir vėl grįžta į Vajasiškį. Neseniai Patrikas ėmė piešti ikonas. Jis paaiškino svečiams, kad jos bū­dingos ir katalikams, tik šitai buvo per am­žius pamiršta. Popiežius Benediktas XVI nori atgaivinti ikonas. Daug Patrikas įdeda dar­bo, sumanumo ir meilės į ikonas, todėl jos žavi ir stebina žmones.

Daug įspūdžių keliautojų laukė ir Sa­lake. Nors ši bažnyčia ir ne medinė, bet la­bai unikali. Ji vienintelė Lietuvoje pasta­tyta iš tašytų akmenų. Daug įdomaus, nau­jo sužinota ir apie Turmanto, Smalvų, Til­žės bažnyčias.

Keliautojai aplankė ne tik katalikų baž­nyčias. Gausu Zarasų krašte ir kitų konfesi­jų - cerkvių, sinagogų, maldos namų. Ypač gausu ežerų krašte sentikių maldos namų.

XVII amžiuje, nesutikę su Rusijoje tuomet vykdyta bažnyčios reforma ir norėdami išsau­goti savo tikėjimą, rusų sentikiai kūrėsi kito­se vietovėse. Dėl to jie apsigyveno ir Zarasų krašte, o pirmuosius sentikių maldos namus įsteigė Gudiškių kaime. Raistiniškių sentikių bendruomenė yra viena seniausių ne tik Za­rasų krašte, bet ir visoje Lietuvoje. Keliau­tojai pabuvojo prie Rusteikių, Turmanto, Mi-naukos sentikių maldos namų, Zarasų Prie-obraženija Gospodnia cerkvės, daug sužino­jo ne tik apie šių šventovių istoriją, architek­tūrą, bet ir sentikių ir stačiatikių tradicijas, papročius.

Visą dieną tęsėsi kelionė, aplankyti ato­kiausi rajono kampeliai, keliautojai sugrįžo iš jos labai daug sužinoję ir įsitikinę, kad ir savame krašte daug kas nežinoma, daug ką galime atrasti. Kelionės dalyviai dėkingi Za­rasų krašto muziejaus muziejininkei Ilonai Vaitkevičienei ir įspūdingos ekskursijos va­dovui, kraštotyrininkui Jonui Nemaniui.

Zarasų rajonas
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija