Lietuvos
partizanai susitiko Mūšios parke
Kazimieras DOBKEVIČIUS
|
Mūšios parke plazda Trispalvė,
su kuria partizanai ėjo į mūšį
|
Lietuvos partizanų kapeliono
monsinjoro Alfonso Svarinsko iniciatyva Didžiosios Kovos partizanų apygardos
aktyvios kovinės veiklos teritorijoje, Mūšios upės ir to paties pavadinimo
miškelyje jau prieš keletą metų įkurtas Mūšios parkas. Šiame parke stūkso
kiekvienam Didžiosios Kovos partizanų apygardos batalionui, jo kovotojų
atminimui skirtas ąžuolinis kryžius. Šio parko centre gražiai prižiūrima veja,
kurioje stovi du kryžiai. Vienas - baltas, skirtas popiežiui Jonui Pauliui II, kitas, su septyniais kryžiais -Jungtinių Amerikos
Valstijų prezidentui Ronaldui Reiganui. Pušaičių paūksmėje žaliai nudažyta
nedidelė medinė pakylėlė - vieta, kur pastatomas altorėlis šv. Mišių aukai.
Visai netoli ir gimtasis mons. A. Svarinsko kaimelis. Puikiai sutvarkytas ir
prižiūrimas parkas kaip magnetas traukia daugelį keliautojų po Lietuvą. Ir
partizanai vidurvasaryje dažnai rengia visų devynių partizanų apygardų sąšauką
aktualiais nūdienos klausimais, pabendravimui, pasitarimui.
Liepos 12 dieną, šeštadienį, Mūšios
parke rinkosi Lietuvos partizanai, ryšininkai, rėmėjai, patriotai. Į renginį
atvyko Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) valdybos pirmininkas dim.
pulkininkas Jonas Čeponis, LLKS štabo viršininkas dim. mjr. Vytautas Balsys,
partizanų apygardų vadai, legendinis partizanas dim. mjr. Juozas Armonai-tis,
dim. generolas Jonas Kronkai-tis su žmona.
Atvyko KASP vadas pulk. Antanas
Plieskis, Lietuvos Karinių Jūrų Pajėgų vadas flotilės admirolas Kęstutis
Macijauskas, Lietuvos Seimo narys, Lietuvos Sąjūdžio Tarybos pirmininkas
Rytas Kupčinskas, Čečėnijos reikalų gynėjas Algirdas Endriukaitis ir kiti
garbūs svečiai.
Prieš vidudienį, 11 valandą, visiems
sugiedojus Lietuvos valstybinį himną, šv. Mišias už Lietuvos išgelbėjimą,
aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, talkino dekanas kun. Gintautas
Kabašinskas, mons. A. Svarinskas, mons. Jurgis Užusienis, kun. Petras
Tavoraitis. Pamokslo metu ganytojas sakė, kad Lietuvos partizanai laimėjo
pagrindinę kovą - jų kova nebuvo beprasmė. Deja, tik atgavus nepriklausomybę
užsienio visuomenė sužinojo apie dešimt metų vykusį partizaninį karą, jo aukas.
Lietuva okupacijos metais neteko beveik milijono savo piliečių. Vyskupas gyvais
pavyzdžiais iš savo tėvų gyvenimo parodė tragiškas okupacijos pasekmes.
Partizanų kovos už laisvę atnešė Lietuvai nepriklausomybę, kuria mes visi
džiaugiamės jau aštuoniolika metų.
Šv. Mišiose giedojo Anykščių,
Panevėžio ir Ukmergės šaulių bei politinių kalinių jungtinis choras. Paskui
prasidėjo diskusijos-prane-šimai. Pirmasis pranešimą skaitė R. Kupčinskas,
kalbėjęs apie agresyvią Rusijos politiką, nesiskaitymą su Lietuvos valstybės
nuomone. Prelegentas kvietė būti budriems ir užbėgti Rusijos užmačioms už akių, sekti jos imperinius
norus diktuoti savo valią. A. Endriukaitis kalbėjo apie dabartinę Rusijos
politiką, kuri remiasi ekonominiu šantažu, mat jai priklauso dujų ir naftos
išteklių monopolis. Taip pat akcentavo, kad mūsų valdžios vyrai nesiima
konkrečių priemonių su didėjančia infliacija ir kainų kėlimu. A. Endriukaitis
pasiūlė šio sąskrydžio dalyviams pasirašyti kreipimąsi į Lietuvos Vyriausybę
dėl padėties Lietuvos ekonomikoje ir priemonių kovoje su korupcija bei
infliacija, taip pat perskaitė kreipimąsi į Prezidentą dėl Aukščiausiojo Teismo
pirmininko klausimo, kuriam pritarė susirinkimo dalyviai ir pasirašė asmeniškai.
Generolas J. Kronkaitis kvietė ryžtingai telktis rinkimams į Seimą, nes padėtis
Lietuvoje tik blogėja. Partizanus sveikino KASP vadas pulkininkas A. Plieskis,
admirolas Kęstutis Macijauskas. Aukštaičių krašto poetas Povilas Kulvins-kas
paskaitė eilių iš paskutinės savo eilėraščių rinktinės Žmogaus meilė".
LLKS vadas dim. pulk. J. Čeponis padėkojo renginyje dalyvavusiems partizanams,
ir sakė, kad reikia kovoti ir toliau, būti itin budriems, akylai sekti priešo
kėslus. Po prelegentų kalbų nuotaiką skaidrino kariuomenės orkestras ir
patriotinės dainos, kareiviška košė, arbata. Ilgai dar skambėjo dainos apie
tėvynę, Dievą ir artimą.
Autoriaus nuotraukos
© 2008 XXI amžius
|