Atnaujintas 2008 m. liepos 16 d.
Nr. 54
(1647)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Kai du pešasi - trečias laimi...

Iki rinkimų liko vos keli mėnesiai. Visos partijos kedena savo plunksneles, šiaušia kuodelius ir kraiposi prieš rinkėjus, gundy-damos, viliodamos ir laukdamos balsų. Tos partijos, kurios akivaizdžiai apgavo rinkėjus ir savų nuodėmių nebepaslėps, skaidosi į at­skirus frontus, kitos - atvirkščiai: jungiasi ir viliasi sužvejoti anksčiau jų pačių rankomis naikintų varžovų kontingentą bendraisiais są­rašais. Treti - kuria vis naujus darinius, lyg politikoje ir nesusitepusius, bet TV ekranuo­se dažnai matomus, taigi lyg ir populiarius.

Bet blogiausia, kad žmonės jau neina bal­suoti, o dar ateinantys - jau beveik vieni pen­sininkai. Su savo skurdžiomis pensijėlėmis, pašalpėlėmis ir skurdo skolelėmis. Jie aiškiai dantį griežia ant apsivogusių partijų, taigi už jas nebalsuos. Ir už linksmuolių partiją ne­balsuos, kai pilvas gurgia. Taigi, reikalinga Pensininkų partija. Reikia? Bus!

Ir susikūrė Kaune Pensininkų partija, kurios pirmininku išrinktas buvęs sovietinės armijos ka­rininkas. Partijoje įvesta statutinė drausmė, ku­rioje pulkininko sprendimai nesvarstomi, o tik vykdomi! Tuo tarpu susikūrę skyriai, ypač sosti­nėje, jau demokratijos paragavę, nutarė elgtis kaip deklaruoja Lietuvos Konstitucija, todėl la­bai greitai nusvilo sparnus.

Antai trinktelėjo Vilniaus žilagalviai ke­letą rezoliucijų, tarp jų ir socialinių reikalų ir darbo ministrei V. Blinkevičiūtei nepasiti­kėjimą už 24 milijonų iš ES nuslėpimą nuo invalidų ir neįsisavinimą! Ir iškart atatran­ka! Na, tiesiog drausmės batalionuose taiko­mą nuobaudą suorganizavo skyriaus vadovui. Išmuilino galvą buvęs sovietinis karininkas esamam žurnalistui ir jau ruošėsi tribunole myriop nuteisti, bet neapsižiūrėjo: jo paties valdyboje nariai labiau į demokratiją buvo linkę nei į stalininę „troiką", ir pakištos gal­vos nenukirto... Karininkas nenusiminė -suorganizavo saviškių komisiją: nusispjaut jam į steigiamajame partijos suvažiavime iš­rinktą Etikos ir procedūrų instituciją, ir ši ko­misija iš lubų surašė „tėvynės išdavimo" by­lą, už akių nuteisė bei iš partijos išmetė!

O jums vis dar atrodo, kad tik KGB re­zervistai kenkia Lietuvai? Nieko panašaus! Puikiai darbuojasi ir dimisijos pulkininkai lei­tenantai. Kažin, kas čia taip puikiai sugalvo­jo, kad Pensininkų partijai vadovautų turin­tis ryškius totalitarinius ir diktatoriškus įpro­čius sovietinis karininkas? Tik geras psicho­logas galėjo taip patarti: penkiasdešimt me­tų slopinti, sibiruose muštruoti, kagėbistų nu­kamuoti mūsų pensininkai intuityviai paklūs­ta bet kokiai priespaudai! Laisvės sparnų se­nieji taip ir nespėjo išsiauginti, o baimės per penkiasdešimt metų išugdytas jausmas, val­džios apgavystėmis palaikomas - nei kom­pensacijų, nei pavogtų pensijų, - ir toliau psi­chikoje dominuoja bei daro juos palenkia­mus ir lengvai valdomus. Tereikėjo rasti ge­rai išmuštruotą saldofoną, be išlygų priimantį įsakymus „iš viršaus", be skrupulų juos vyk­dantį ir „nuleidžiantį žemyn", ir visa armija žilagalvių drausmingai žygiuoja į rinkimus bei balsuoja už nurodytą personą.

Kažką panašaus - pusiau skustą, pusiau luptą - V.Blinkevičiūtė sugalvojo su invali­dais, suskaldžiusi jų sąjungą į atskirus pada­linius pagal neįgalumo rūšį, bei šių visuome­ninių organizacijų vadovams mokėdama at­lyginimus už neva atliekamą darbą visuome­ninėje -valstybinėje komisijoje, sprendžian­čioje luošųjų problemas.

Na, invalidų problemų nesumažėjo, bet apie 24 milijonų, ES skirtų Lietuvos luošie­siems „nušutinimą", apmokami pirmininkė-liai nutylėjo... O tai va pensininkų partijos Vilniaus skyrius - rėžė nepasitikėjimo minist­re rezoliuciją ir dar vieną pridėjo, reikalau­jančią paviešinti biudžeto sandarą, kad būtų aišku, kur „nutaškė" Vyriausybė 30 milijar­dų litų, jei pensijos padidėjo tik 23 proc., o ne 300 proc., kaip kad analogiškai išaugo biu­džetas iš surinktų mokesčių mokėtojų lėšų? Štai čia ir išlindo visi Pensininkų partijos va­dovybės ragai ir nagai bei rezervistinės iltys.

Susidaro įspūdis, kad „penktoji kolona", t.y. išvarytos iš Lietuvos sovietinės armijos liktiniai, ir ne bet kokie - o karininkija, ne tik tūkstantines pensijas gauna iš mūsų biu­džeto, bet dar ir persikrikštijusiai komparti­jai naudingai tarnauja. Ir tarnauja drausmin­gai bei rezultatyviai. Netgi spaudoje buvo fik­suoti įvairūs jų sukurti ir vadovaujami „prie­dangos" UAB'ai (ir visi aplink Kauną), ku­rių veikla turėtų būti įdomi lietuviškam sau­gumui. Bet kai saugumui vadovauja KGB re­zervistai...

O dabar karininkija išeina atvirai į politi­kos areną: „nuvarytų" arklių (pensininkų) priedanga bando valdyti patį didžiausią bal­suotojų masyvą. Vienas bandymas jau buvo padarytas - tai V Blinkevičiūtės dalyvavimas prezidento rinkimuose. Jos gautų balsų skai­čius labai jau tiksliai atitiko Lietuvoje esan­čių invalidų skaičių. Vadinasi, invalidų sąjun­gos suskaldymas ir atskirų grupių vadovų an-gažavimas pasiteisino. Tai kodėl nepabandyti panašaus varianto ir su pensininkais? Ir pa­bandė. Na, o jei žilagalviai ims bruzdėti ir reikšti nepasitenkinimą partijos viduje dėl demokratijos, LR Konstitucijos ar įstatų pa­žeidimų, šurmulį galima lengvai nuslopinti.

Taigi, sukilimas Pensininkų partijoje? Vietoj demokratiško skyriaus greitai įkurtas dubliuojantis pseudo darinys, kuris nuolat detonuos ir trukdys. Na, o pats PP vežimas ir toliau sėkmingai rieda pirmyn - į nostal­gišką sovietinę praeitį, be jokios demokra­tijos, teisybės paieškų ar biudžeto viešumo. Trigubo kainų pakėlimo prismaugti pensinin­kai, tikėtina, paspartins ir padidins savižu­džių gretas, kas leis socialinių reikalų ir dar­bo ministrei ramiai rūpintis gėjų integracija, o ne invalidų vargais vargeliais... Juk gėjai -daug smagiau ir perspektyviau nei ramentais apsiginklavę klipatos...

Linksmi rinkimai artėja ir konkurentų si­luetai ryškėja. Tik nematomi ir toliau lieka šių politinių žaidimų organizatoriai, už vir­vučių tampantys kaip marionetes visas par­tijas ir partijėles. Tarpusavyje besipešančios, bekovojančios, o kai kurių nariai dar ir nuo­širdžiai besitikintys rinkimais pakeisti Seimo sudėtį bei palengvinti varguolių dalią, kaip vis dar tikisi PP Vilniaus skyriaus nariai...

Andrius STANISLAUSKAS

Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija