Bažnyčia Australijoje: pasiekimai ir rūpesčiai
Mindaugas BUIKA
|
Į Australiją atvykusį popiežių
Benediktą XVI pasitiko šalies
vyriausybės vadovas Kevinas Radas
|
Išvystytos socialinės ir švietimo institucijos
Popiežiaus Benedikto XVI apaštalinio
vizito Australijoje pagrindinis tikslas yra dalyvauti Pasaulinės jaunimo
dienos renginiuose Sidnio mieste. Kartu Šventasis Tėvas lankosi vietinėje
Katalikų Bažnyčios bendruomenėje, susitinka su australų katalikų vyskupais,
kunigais, vienuolijų nariais ir narėmis bei pasauliečiais, iškeldamas jiems
svarbiausius sielovadinius uždavinius. Sekdami tarptautinės ži-niasklaidos
pavyzdžiu, kartu su pranešimais apie Pasaulinės jaunimo dienos įvykius (apie
kuriuos plačiau rašysime kituose XXI amžiaus" numeriuose)
pateikiame išsamesnę statistinę ir istorinę informaciją apie Australijos
Bažnyčios esminius bruožus ir rūpesčius.
Katalikų Bažnyčios centrinės statistikos tarnybos
Vatikane paskutiniais duomenimis (2007 metų pradžia), iš 20,7 mln.
Australijos gyventojų 5,7 mln. (27,6 proc.) buvo katalikai. Tai didžiausia
šalies denominacija (apie 19 proc. australų yra anglikonai, 21 proc. priklauso
kitoms krikščioniškoms konfesijoms (metodistai, presbiterionai ir kt.), 2
proc. - budistai, 1,5 proc. - musulmonai. Apie 30 proc. australų negali
indentifikuoti savo tikėjimo arba yra netikintys. 2001-2006 metais katalikų skaičius
Australijoje išaugo maždaug 125 tūkstančiais, tačiau jų dalis bendrame šalies
gyventojų skaičiuje šiek tiek sumažėjo.
Vietinė Katalikų Bažnyčia geografiškai yra
suskirstyta į 32 arkivyskupijas ir vyskupijas (yra karinių pajėgų
ordinariatas), turinčias 1390 parapijų ir 109 pastoracinius centrus.
Sielovadoje darbuojasi 65 arkivyskupai ir vyskupai, 3125 kunigai, 7950
vienuolijų narių ir 8192 katechetai. Didžiosiose kunigų seminarijose mokosi
244 studentai, mažosiose - 83. Šiuo metu Australija turi tris Kardinolų
Kolegijos narius: Sidnėjaus arkivyskupą kardinolą Džordžą Pelą, Sidnėjaus
arkivyskupą emeritą kardinolą Edvardą Klensį ir Popiežiškosios krikščionių
vienybės tarybos pirmininką emeritą kardinolą Edvardą Keridį. Australijos
konferencijos pirmininku išrinktas Adelaidės arkivyskupas Filipas Vilsonas.
Australijos katalikų švietimo ir auklėjimo
sistemoje (2252 institucijos nuo vaikų darželių iki universitetų) mokosi
beveik 740 tūkstančių vaikų ir jaunų žmonių. Įvairioms Bažnyčios struktūroms
taip pat priklauso 58 ligoninės, 5 klinikos, 407 senelių ir neįgaliųjų globos
namai, 164 našlaičių slaugos centrai, 210 šeimos ir moterų konsultacijos, 480
socialinės reabilitacijos centrų, 24 kitokio pobūdžio socialinės institucijos.
Nuo XVIII amžiaus antrosios pusės
Didžiajai Britanijai priklausiusioje Australijoje katalikybę skatino
daugiausia misionieriai ir atvykstantys kolonistai. Anglijos valdžiai ilgą
laiką Australija buvo nusikaltėlių bei nepageidaujamų socialinių
elementų (sukilėlių) tremties vieta. Tarp pastarųjų nemažą dalį sudarė už savo
laisvę kovojantys airiai katalikai, kurių į Australiją nutremti atstovai ir
kūrė pirmąsias katalikiškas bendruomenes. Imigrantų sielovadiniam
aptarnavimui iš Airijos atvykdavo kunigai ir vyskupai. Tokiu būdu net iki XX amžiaus
vidurio Australijos Katalikų Bažnyčioje aiškiai vyravo airiškasis etnosas.
Mažėja tikėjimo praktikuojančių ir pašaukimų
Po Antrojo pasaulinio karo į Australiją plūstelėjo
migrantai iš katalikiškų Rytų Europos šalių (taip pat ir nuo komunistų į
Vokietiją pasitraukę lietuviai pabėgėliai), Italijos, Vengrijos (po 1956 metų
sukilimo pralaimėjimo). Gausėjo migrantų katalikų iš Filipinų, Vietnamo ir
Libano, kūrėsi stiprios atvykusių kinų, korėjiečių, lotynų amerikiečių
katalikiškos bendruomenės. Tokiu būdu vykstant natūraliam asimiliacijos
procesui keitėsi ir Australijos katalikų etninė sudėtis, nors kai kurios
bendruomenės stengiasi išsaugoti tautinį tapatumą.
Katalikų migracija pakeitė jų naudai ir pačią
Australijos gyventojų tikybinę sudėtį, kadangi dar iki 1986 metų surašymo
anglikonai šalyje buvo didžiausia denominacija.
Nepaisant to, kad Katalikų Bažnyčia dabar yra
pirmaujanti konfesija Australijoje, kaip visame Vakarų pasaulyje, ji yra
gerokai pažeista po II Vatikano Susirinkimo išsiplėtojusių sekuliarizmo
ir reliatyvizmo jėgų. Sociologiniai tyrimai rodo, kad tikėjimą praktikuoja
(šventadieniais dalyvauja pamaldose) tik apie 15 proc. katalikų.
Praktikuojančių tikinčiųjų vidutinis amžius 54 metai. Dėl dvasinių pašaukimų
stokos per pastarąjį dešimtmetį penktadaliu sumažėjo aktyvioje sielovadoje
dirbančių kunigų. Trečdalio dvasininkų amžius viršija 60 metų. Dar prastesnė
padėtis yra Australijoje veikiančios vienuolinėse bendruomenėse, dėl kurių
silpnėjimo labai nukenčia katalikiškas švietimas.
Daugiausia sekuliarizmas ir reliatyvizmas yra
paveikęs jaunąją australų kartą. 2006 metais paskelbti duomenys, socialinių
tyrimų, kuriems vadovavo Melburne veikiančio Australijos Katalikų universiteto
profesorius redemptoristas kunigas Maiklas Meizonas, rodo, jog katalikais
save identifikuoja 18 proc. jaunųjų australų. (1976-1990 metų gimimo),
anglikonais - tik 9 proc. ir 16 proc. sakė priklausantys kitoms
krikščioniškoms denominacijoms. Dar pridėjus kitas mažumų grupes, nustatyta,
jog tik 48 proc. jaunųjų australų gali identifikuoti savo religinę
priklausomybę, o 52 proc. tai nesugeba padaryti arba iš viso yra netikintys.
Minėtame tyrime nustatyta, kad vyresnio amžiaus
gyventojų grupėje tarp praktikuojančių tikėjimą vyrauja moterys, o tarp jaunų
australų padėtis abiejose lytyse yra maždaug vienoda: jaunos moterys nėra
religingesnės už jaunus vyrus. Žinant, kad motinos tradiciškai turi didesnę
įtaką savo vaikų religinei socializacijai, tokio jaunų moterų nukrikščionėjimo
pasekmės ateities kartoms gali būti dar sunkesnės, pažymi aptariamu
sociologinio tyrimo autoriai savo ataskaitoje.
Tuo jie pat išaiškina tam tikrą teisingumo
tendenciją jaunųjų katalikų nusistatyme. Pavyzdžiui, jie labiau nei tėvų karta
yra pasirengę patvirtinti, kad Dievas kreipiasi į mus kaip Asmuo. Be to,
jaunieji praktikuojantys katalikai nusiteikę ortodoksiškiau, yra ištikimesni
tradicijai ir nesistengia kaitalioti tikybinių nusistatymų, kas buvo įprasta
dvasinį blaškymąsi patyrusioje katalikų posusirinkiminėje kartoje".
Tačiau apskritai jaunų žmonių religingumui ir dvasingumui didžiulę įtaką turi
sekuliarizacija, postmodernistinis reliatyvizmas, vartotojiškas kapitalizmas
bei perdėtas individualizmas. Todėl religinio tikėjimo praktika daugumos
jaunųjų australų yra priimama tik kaip visiškai asmeninis gyvenimo būdo pasirinkimas",
kuris jokiu būdu nėra privalomas.
Laikas giliam bažnytiniam atsinaujinimui
2006 metais, kai buvo paskelbti šie sociologinių
tyrimų rezultatai, priimdamas ambasadorės Vatikane Anos Merės Planket
skiriamuosius raštus, popiežius Benediktas XVI pripažino, kad toje šalyje,
kaip ir visame Vakarų pasaulyje, sekuliarizacijos procesas yra pasiekęs nerimą
keliančią plėtrą". Todėl pasirengimas 2008 metų Pasaulinei jaunimo
dienai ir jos eiga yra laikas giliam bažnytiniam atsinaujinimui, ypač tarp
jaunų žmonių, kurio vaisiai duos naudą visai visuomenei". Šventasis Tėvas
kalbėjo, jog patys jaunuoliai pradeda vis labiau suprasti, kad tikėjimas ir
antgamtinė tvarka" padeda žengti autentišku laisvės ir laimės
keliu" bei pasipriešinti nuviliančiam moraliniam reliatyvizmui.
Žinomas Australijos bažnytinio gyvenimo
apžvalgininkas Maiklas Džilkraistas neseniai publikuotoje knygoje Australijos
katalikų šiandienos praradimai" pateikia siūlymus kaip pagerinti
vietinės Bažnyčios situaciją. Pasiremdamas popiežiaus Benedikto XVI mokymu,
jis pabrėžia būtinumą stiprinti vyskupų vadovavimą, atnaujinti katalikiškąjį
identitetą Bažnyčiai priklausančiose mokyklose, taip pat gaivinti liturginį
gyvenimą po visų pastarojo meto prieštaringų eksperimentų".
M. Džilkraistas pažymi, kad reikia skatinti
dvasinius pašaukimus pastoracijai bei užtikrinti gerą kunigų rengimą
Australijoje, kaip ir kitose Vakarų šalyse, pastaruoju metu buvo iškilę
ankstesnių dešimtmečių kunigų seksualinio piktnaudžiavimo atvejai - apie juos
popiežius Benediktas XVI vėl, matyt, bus priverstas kalbėti, kaip ir per
balandžio mėnesio kelionę į Jungtines Valstijas. Tokie faktai rodo, kad praeityje
dvasininkų rengimo srityje buvo padaryta klaidų. Atsižvelgiant į paskutiniųjų
Vatikano dokumentų paraginimus gerinti darbą kunigų seminarijose ir atidžiau
rinktis studentus, Australijoje buvo atlikta kai kurių reformų. Dėl to
dvasininkų formacija regimai sustiprėjo, nuolat gausėja pašaukimų, nors jų
skaičius vis dar nėra pakankamas.
Nors uždaviniai laukia sudėtingi, tačiau
Australijos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas F. Vilsonas reiškia
optimizmą dėl Australijos Bažnyčios ateities. Svarbiausia ištikimai melsti
Dievo paramos ir būti įsitikinus, kad ir šiuolaikinė Vakarų kultūra atvirai
priima Evangelijos mokymą. Perduodant šį mokymą dabarties pasauliui taip pat
reikia nuolatinių mūsų pačių pastangų ištikimam, dinamiškam ir protingam
krikščioniškojo gyvenimo liudijimui", sako arkivyskupas F. Vilsonas. Tuo
tikslu turi būti vykdoma atsakinga religinė ir moralinė formacija. Tai liečia
ne tik jaunimo švietimą katalikiškose mokyklose, bet ir suaugusiųjų tikėjimo
ugdymą.
Raginimas sugrįžti nuo Bažnyčios nutolusiems
Besiruošdami Pasaulinei jaunimo dienai ir
popiežiaus Benedikto XVI vizitui Australijos katalikų vyskupai ėmėsi dar
vienos iniciatyvos - sugrąžinti nutolusius nuo Bažnyčios katalikus į
tikinčiųjų bendruomenę. Šiuo tikslu birželio viduryje jie paskelbė apaštalinį
laišką ir kreipėsi į tuos žmones, kurie dėl kokių nors
priežasčių nusišalino nuo bažnytinio gyvenimo arba niekada nebuvo į jį
įsijungę.
Bažnyčia yra Dievo šeima ir, kaip kiekvienoje
šeimoje, gali būti skirtumų. Kartais žmonės yra įskaudinami kitų šeimos narių.
Mes prašome jūsų atleidimo, jeigu buvote kokiu nors būdu įskaudinti Bažnyčioje,
- rašoma Kanados vyskupų na-cionalinėje spaudoje išplatintame kreipimesi. -
Kartais žmonės gali palikti namus dėl pasaulio poveikio. Mes norime, kad jūs
žinotumėte, kad jeigu nutolote (nuo Bažnyčios), jūs vis dar esate Dievo
kviečiami į gyvenimo pilnatvę. Jūs kviečiami gyventi šį gyvenimą bažnytinėje
bendruomenėje, kurioje yra pasiekiamas Kristus su gyvybę duodančiu žodžiu ir
jo Sakramentais".
Ganytojai kviečia nebepraktikuojančius australus
sugrįžti į Bažnyčią - vėl apsilankyti šv. Mišiose, pasikalbėti su kunigu arba
paskambinti į specialiai sukurtą karštąją liniją". Prie nurodyto
telefono numerio nuolat budi žmonės, kurie padeda susidomėjusiam asmeniui
pasiekti vietinę katalikų bendruomenę. Australijos vyskupai savo
ganytoji-niame laiške ragina parapijas būti pasirengusiems nuoširdžiai ir pagarbiai
priimti sugrįžtančius paklydėlius" ar norinčius prisijungti naujus
žmones.
Iš anksto atsakydami į galimas pastabas, jog kai
kurie katalikai gali galvoti, kad neturi pakankamo teologinio pasirengimo
gilesniam pokalbiui apie tikėjimą, ganytojai nurodo apaštalo šv. Petro
žodžius: visi tyri būti visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam
klausančiam apie jame gyvenančią viltį", (l PT 3,15). Ir šiam
pasidalijimui bei liudijimui nebūtinai reikalinga tvirta teologinė
argumentacija, kadangi tikėjimas kalba į širdį, ir širdis atsiliepia
Dievui".
Be abejonės, tokie asmeniniai kontaktai ir
liudijimas gali būti paremti ir kitomis priemonėmis: dalyvavimu maldos ir
Šventojo Rašto studijų grupėje, naudojimusi katalikiška žiniasklaida,
įskaitant religines interneto svetaines. Australų vyskupai taip pat praneša,
kad Nacionalinė evangelizacijos tarnyba yra parengusi šešių savaičių kursą
parapijose tiems žmonėms, kurie nori sugrįžti prie tikėjimo praktikos. Atskira
programa taip pat siūloma jauniems žmonėms, kurie nori aktyviau įsijungti į
Bažnyčios gyvenimą.
Kodėl neįsijungus? Mums visiems reikia Dievo, -
rašo ganytojai savo kreipimesi: - Bažnyčia yra ne rūmai šventiesiems, bet
ligoninė nusidėjėliams. Mums visiems reikia gydymo, kurį Jėzus siūlo. O tai
galima rasti tik Bažnyčioje. Vieni mes niekada neišspręsime savo problemų ir
nesurasime savojo kelio. Mums reikia paramos. Mums reikia vienas kito. Mums
reikia Dievo". Ir Pasaulinė jaunimo diena kaip tik tinkama proga tiems,
kurie turi Jėzų savo širdyje, giliau apmąstyti ryšį su juo ir vėl sugrįžti į
Bažnyčios šeimą. Mes kviečiame visus prisijungti prie mūsų, sugrįžto į Bažnyčios
šeimą kartu su mūsų vyriausiuoju Ganytoju (Popiežiumi), -baigia savo laišką
australų vyskupai. -Drąsiai liudykime savąjį tikėjimą!"
© 2008 XXI amžius
|