Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Popiežiaus piligrimystės į Dievo Motinos šventoves

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI uždega žvakę prie Bonarijos Dievo Motinos statulos per savo apaštalinį vizitą Sardinijoje

Tarp maldininkų Sardinijos moterys tautiniais drabužiais

Prie Bonarijos bazilikos Šventojo Tėvo aukotose šv. Mišiose dalyvavo apie 150 tūkst. tikinčiųjų

Vizito programa gausi įvykiais

Tuo pat metu, kai Lietuvos katalikai švenčia didžiosios Šiluvos šventovės 400-ųjų metų jubiliejų, melsdami Dievo Motinos užtarimo ir globos, popiežius Benediktas XVI atlieka piligrimystes į žymiąsias  Švč. Mergelės Marijos garbinimo vietas. Pavyzdžiui, šiandien, rugsėjo 12 dieną, prasideda jo apaštalinis vizitas į Prancūziją, kurio pagrindinis tikslas yra dalyvauti Išganytojo Gimdytojos apsireiškimų Lurde 150-ųjų metinių liturginiame minėjime. Labiausiai Europoje lankomos Lurdo šventovės jubiliejiniai metai buvo iškilmingai celebruoti pernai gruodžio 8 dieną švenčiant Švč. Mergelės Marijos Nekaltąjį Prasidėjimą. Penktadienį prasidėjusi Šventojo Tėvo kelionė, kurios metu jis aplankys ne tik Lurdą, bet ir Prancūzijos sostinę Paryžių, truks iki rugsėjo 15 dienos.

Pagal Vatikane paskelbtą vizito programą, šiandien iš Romos į Paryžių lėktuvu atskridusį Popiežių savo rezidencijoje Eliziejaus rūmuose privačiam pokalbiui priims Prancūzijos prezidentas Nikola Sarkozy, dabar vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybai. Be abejonės, pokalbyje bus paliesti viso žemyno politinio gyvenimo klausimai ir dabartinis Rusijos ir Gruzijos konfliktas. Eliziejaus rūmuose Benediktas XVI susitiks ir su kitų Prancūzijos valdžios struktūrų vadovais ir tarnautojais ir pasakys kalbą. Papietavęs apaštališkoje nunciatūroje Šventasis Tėvas pasimatys ir su Prancūzijos įtakingos žydų bendruomenės atstovais.

Penktadienio pavakare Popiežius vyks į atnaujintą Bernardinų kolegiją, žinomą krikščioniškos kultūros centrą, kur jo lauks žymiausi Prancūzijos intelektualai – mokslo, meno ir kultūros veikėjai. Visi laukia popiežiaus Benedikto XVI – vieno žymiausių dabartinės epochos intelektualų – pranešimo apie religijos ir kultūros, proto ir tikėjimo santykį, kurį jis padarys Bernardinų kolegijos konferencijų salėje. Po to Šventasis Tėvas vyks į Paryžiaus Dievo Motinos (Notre Dame) katedrą, kurioje vadovaus Mišparams. Pamaldose dalyvaus dvasinio luomo nariai: kunigai, vienuoliai ir vienuolės, seminaristai ir diakonai. Po Mišparų popiežius Benediktas XVI pasveikins prie šventovės susirinkusią jaunuolių minią, kuri dalyvaus naktiniame maldos budėjime ir procesijoje su fakelais.

Antrosios vizito Paryžiuje dienos, šeštadienio, rytą Šventasis Tėvas aplankys dar vieną svarbų mokslo ir meno centrą – Prancūzijos institutą. Po to aukos šv. Mišias Esplanade des Invalides aikštėje prie Invalidų bažnyčios. Po pamaldų apaštališkojoje nunciatūroje prie pietų stalo Benediktas XVI susitiks su Prancūzijos vyskupų konferencijos nariais, o paskui  vyks į Lurdą. Didžiosios Prancūzijos šventovės – miesto pietvakarinėje dalyje jo vizitas prasidės tos pačios dienos pavakary lankant Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų (1858 metais) regėtojos šv. Bernadetos Subiru namus ir parapijinę Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią (kur regėtoja buvo pakrikštyta ir priėmė Pirmąją Komuniją).

Po to Šventasis Tėvas nuvyks pasimelsti prie Apsireiškimų grotos ir dalyvaus tradicinėje maldininkų su žvakėmis ir fakelais procesijoje Šv. Rožinio aikštėje.

Sekmadienio, rugsėjo 14-osios, ryte popiežius Benediktas XVI vadovaus šv. Mišioms, kuriomis bus pažymėtos Dievo Motinos apsireiškimų Lurde 150-osios metinės. Tą pačią dieną Šventasis Tėvas dar kartą susitiks su prancūzų vyskupais, o vakare vadovaus iškilmių baigiamajai Eucharistinei procesijai. Kitos dienos Popiežiaus susitikimai bus skirti ligoniams, kurie iš visos Europos ir pasaulio kasmet atlieka piligrimystes į Lurdą, ieškodami sveikatos savo kūnui ir sielai. Apsilankęs Lurdo ligoninėje Benediktas XVI specialiai ligoniams aukos šv. Mišias Rožinio Dievo Motinos (Notre Dame du Rusaire) bazilikoje. Pirmadienio popietę baigęs vizitą Šventasis Tėvas grįš į Romą.

(Apie kelionę plačiau bus rašoma kituose „XXI amžiaus“ numeriuose.)

Išskirtinis vaidmuo išganymo plane

Verta prisiminti prasmingas popiežiaus Benedikto XVI mintis, skirtas Švč. Mergelei Marijai, kurias jis išsakė praėjusį sekmadienį, rugsėjo 7 dieną, besilankydamas Bonarijos Dievo Motinos šventovėje, nuo XIV amžiaus veikiančioje Italijai priklausančioje Sardinijos saloje. Šis vizitas buvo skirtas paminėti 100-ąsias  popiežiaus Pijaus X paskelbimo Bonarijos Dievo Motiną visos Sardinijos globėja metines. Ant kalvos prie Sardinijos administracinio centro Kaljario mieste pastatytoje Bonarijos bazilikoje yra graži medinė Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Ji garsėja kaip Viduržemio jūros žvejų ir jūreivių globėja. Todėl Šventajam Tėvui celebruojant Eucharistiją prie bazilikos, kartu su 150 tūkstančių maldininkų šv. Mišiose dalyvavo ir laivais prie kranto atplaukę jūreiviai – katalikai.

Po pamaldų prieš kalbėdamas su tikinčiaisiais šventadienio vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldą Benediktas XVI savo pasisakyme priminė ir kitų popiežių rodytą pagarbą Bonarijos Dievo Motinai. Palaimintasis Pijus IX paskelbė dekretą dėl jos atvaizdo karūnavimo, šv. Pijus prieš 100 metų ją paskelbė visos Sardinijos globėja, Pijus XI naujai pastatytai bažnyčiai suteikė mažosios bazilikos titulą, Pijus XII prieš 50 metų jai pareiškė savo dvasinį artumą specialia kalba per Vatikano radiją, palaimintasis Jonas XXIII  1960 metais laišku paskelbė šios šventovės atidarymą po restauravimo. Dievo tarnas Paulius VI buvo pirmasis Popiežius, kuris po 1650 metų (1970-ųjų balandžio 24 dieną) apsilankė Sardinijoje. Jonas Paulius II, žinomas savo pagarba Dievo Motinai, čia atvykęs 1985 metų spalio 20 dieną susitelkė maldai prie sakralinio atvaizdo.

Popiežius Benediktas XVI sakė, kad sekdamas garbingų savo pirmtakų pavyzdžiu taip pat čia atvyko, kad atnaujintų Sardinijos ir visos jos gyventojų tikėjimą Švč. Mergelės Marijos globai. Tegul ji akylai stebi „visus ir kiekvieną, kad evangelinių vertybių paveldas būtų tinkamai perduotos naujosioms kartoms ir kad Kristus viešpatautų šeimose, bendruomenėse ir visame visuomenės gyvenime“, – prašė popiežius Benediktas XVI. Jis ypač nurodė Dievo Motinos „motiniško rūpesčio“ didesnį poreikį vaikams, jaunimui, seneliams, ligoniams ir visiems kenčiantiems.

Praėjęs sekmadienis buvo Marijos gimtadienio išvakarės, ir tą iškilmę pasaulio katalikai švenčia kaip „pamaldūs vaikai“. Ta proga Šventasis Tėvas priminė Nazareto šeimos, kaip „atpirkimo lopšio“ reikšmę Švč. Mergelės Marijos gyvenime. Tą žinodami „mes prašome Marijos, įsikūnijusio Žodžio Motinos ir mūsų Motinos, saugoti kiekvieną žemiškąją motiną“, – sakė Popiežius. Jis paminėjo ne tik motinas, kurios su savo vyrais ugdo vaikus „darniose šeimose“, bet ir tas, kurios dėl kažkokių priežasčių liko „vienišomis sunkaus uždavinio akivaizdoje“. Panašius linkėjimus Benediktas XVI išsakė ir aukotų šv. Mišių homilijoje, pabrėždamas išskirtinį Marijos vaidmenį išganymo plane: „Šis išganymo planas yra visiškai persmelktas dieviškosios laisvės, kuri sudaro erdvę fundamentaliam žmogiškosios laisvės indėliui: mylinčio kūrinio atsakymui savo Kūrėjui, – kalbėjo Šventasis Tėvas, kaip įprasta nevengdamas gilaus teologinio apmąstymo. – Ir čia, šioje žmogiškosios laisvės erdvėje mes suvokiame Švč. Mergelės Marijos dalyvavimą, net jeigu ji tiesioginė ir neįvardijama: faktiškai ji yra Kristuje „mylinčių Dievą“ pirmasis vaisius ir pavyzdys  (Rom 8, 28). Šių svarstymų patvirtinimu Popiežius priminė Mariją aukštinančią giesmę, atliekamą Sardinijos vietiniu dialektu: Sa Mama, Fiza, Ispoza de su Signore („Viešpaties Motina, dukra ir sužadėtinė“). Taip vėl išreikšdamas prašymą, kad Dievo Motina rūpintųsi, kad Kristaus mokymas būtų nešamas šeimoms ir jauniems žmonėms, kurie dažnai tampa „paplitusio nihilizmo aukomis“. Benediktas XVI taip prašė Jos paramos „darbo, ekonomikos ir politikos evangelizavimui“, pavadindamas Mariją „naujosios evangelizacijos žvaigžde“.

Paskatos tikėjimui stiprinti

Kaip paprastai per savo keliones Italijoje ar užsienyje, taip pat ir trumpo vizito Sardinijoje metu Šventasis Tėvas susitiko su Bažnyčiai rūpimų socialinių grupių atstovais. Po pamaldų papietavęs su Sardinijos vyskupais, jis nuvyko į Kaljario katedrą, kur autonominį statusą turinčioje saloje jo laukė ten dirbantys kunigai, Popiežiškojo teologijos fakulteto studentai, seminarijos klierikai ir seserys vienuolės. Kreipdamasis į dvasinio luomo narių ugdytojus, Benediktas XVI ragino vesti studentus ir novicijus „į kasdienį asmeninį Dievo patyrimą per individualią ir bendruomenišką maldą ir per Eucharistiją, kuri švenčiama kaip egzistencijos centras“. Svarbi yra ir teologinė formacija, įgalinanti susidaryti  apreikštomis tiesomis pagrįstą pasaulėžiūrą. „Iš čia kyla dvigubas poreikis pilnai pažinti krikščioniškas tiesas ne atskirai vieną nuo kitos, bet kaip vienetą, „kaip vieną ir visaapimančią tikėjimo į Dievą tiesą“.

Kreipdamasis į seseris vienuoles Šventasis Tėvas pasidžiaugė, kad Sardinijoje visuomet tarp moterų klestėjo vienuoliniai pašaukimai ir kad sala yra tapusi  „tikru vienuolių inkubatoriumi“. Be seserų veikimo „būtų sunku skleisti Kristaus meilę į kaimus, į šeimas, į mokyklas ir ligonines, į įkalinimo įstaigas ir darbo vietas. Šį brangų vienuolių dvasinio pasiaukojimo paveldą  reikia kaupti toliau. Apie dvasingumą popiežius Benediktas XVI kalbėjo ir kunigams, kviesdamas juos „neišsigąsti sunkumų“, būdingų sekuliarizuotai aplinkai. Svarbu tapti „geros sėklos grūdais, kurie nukritę į žemę duotų gausų derlių“. Kunigai turi „autoritetingai skelbti Žodį“, liudyti atleidimą ir davimą, įgyvendindami mylintį rūpinimąsi jiems patikėta kaimene ir būti tarpusavio bendrystėje per ištikimybę Bažnyčios magisteriumui.

Vizito Sardinijoje pabaigoje susitikęs su jaunimu vienoje pagrindinių Kaljaro aikščių, Šventasis Tėvas stiprino jaunų žmonių entuziazmą, kartu pabrėždamas, jog suvokia jų gyvenimo sunkumus. Jis atkreipė dėmesį į vyraujantį netikrumą, nedarną bei emigraciją, kai staigus aplinkos pakeitimas neša didelę psichologinę ir moralinę žalą, sunkiau išgyvenamą nei socialinės problemos. Šiuolaikinėje vartotojiškoje visuomenėje materialinė gerovė ir karjeros sėkmė „tampa naujais stabais“, todėl žmonės vertina tik tuos, kurie „atrado fortūną“ ar yra „žymūs“, o ne tuos, kurie turi kasdien kovoti tam, kad išliktų. Tokio paviršutiniško gyvenimo supratimo akivaizdoje stiprėja neigiama individualizmo tendencija, skatinanti perdėtą susitelkimą į save ir tuo pačiu „kantrybės išklausyti praradimą, kas yra neatskiriama dalis kitiems suprasti ir bendradarbiauti“.

Popiežius priminė, kaip prieš 23 metus į Sardiniją atvykęs jo pirmtakas Jonas Paulius II salos jaunimui nurodė tris vertybes, kurios „svarbios ir šiandien“. Pirmiausia tai – šeimos vertybė, kuri turi būti „saugoma, kaip senas ir šventas paveldas“. Vatikano II Susirinkimas neatsitiktinai Santuokos sakramentu grindžiamą šeimą pavadino „mažąja Bažnyčia“, kadangi ji tampa efektyviu Dievo meilės ženklu. Kita svarbi vertybė yra intelektualinis ir moralinis ugdymas, kadangi „krizė visuomenėje prasideda tuomet, kai nesugebama perduoti kultūrinio paveldo ir jo pagrindinių vertybių naujosioms  kartoms“. Šventasis Tėvas sakė, kad tai ne vien tik švietimo, bet platesnės visuomenės klausimas, apimantis tikėjimu paremtos pasaulėžiūros formaciją.

Kristus sakė, kad „tiesa padarys jus laisvais“, o šiuolaikinis nihilizmas moko priešingai – „laisvė jus padarys teisiais“. Einant tuo keliu nebelieka tiesos, atveriamas kelias neprasmingam gėrio ir blogio supratimui arba jų susikeitimui. Pagaliau trečioji vertybė yra „nuoširdus ir gilus tikėjimas“, kadangi be Dievo realumo pojūčio „viskas tampa plokščia ir sumenkėja iki vienmatės plotmės“. Išnykus egzistencijos slėpiniui, daiktai ir žmonės domina ne dėl jų pačių, bet tik tiek, „kiek jie gali patenkinti mūsų poreikius“. Todėl popiežius Benediktas XVI kvietė jaunus žmones iš naujo atrasti Dievą, kaip visa ko prasmę ir pagrindą, nes tik tada jie nebijos prarasti savo laisvę, „kadangi ji pilnai bus patirta atsidavime dėl kitų“. Kupini tikėjimo žmonės nebūna taip prisirišę prie materialinių gėrybių, kadangi „tikrą džiaugsmą pajunta tik gėrybes dalindami. Jeigu žmonės nuoširdžiai tikės, nebeliks ir liūdesio, nes džiaugsmą jiems neš gerumas – ypač per gailestingumą ir atlaidumą. „Dievą atradę Kristaus veide, jūs daugiau nebegalvosite, kad Bažnyčia jums yra svetima institucija, ji bus jūsų dvasinė šeima“, – sakė Šventasis Tėvas jaunimui.

© 2008 „XXI amžius“