Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Popiežiaus piligrimystės
į Dievo Motinos šventoves
Mindaugas BUIKA
|
Popiežius Benediktas XVI uždega
žvakę prie Bonarijos Dievo Motinos
statulos per savo apaštalinį
vizitą Sardinijoje
|
Vizito programa gausi įvykiais
Tuo pat metu, kai Lietuvos katalikai švenčia didžiosios
Šiluvos šventovės 400-ųjų metų jubiliejų, melsdami Dievo Motinos
užtarimo ir globos, popiežius Benediktas XVI atlieka piligrimystes
į žymiąsias Švč. Mergelės Marijos garbinimo vietas. Pavyzdžiui,
šiandien, rugsėjo 12 dieną, prasideda jo apaštalinis vizitas į Prancūziją,
kurio pagrindinis tikslas yra dalyvauti Išganytojo Gimdytojos apsireiškimų
Lurde 150-ųjų metinių liturginiame minėjime. Labiausiai Europoje
lankomos Lurdo šventovės jubiliejiniai metai buvo iškilmingai celebruoti
pernai gruodžio 8 dieną švenčiant Švč. Mergelės Marijos Nekaltąjį
Prasidėjimą. Penktadienį prasidėjusi Šventojo Tėvo kelionė, kurios
metu jis aplankys ne tik Lurdą, bet ir Prancūzijos sostinę Paryžių,
truks iki rugsėjo 15 dienos.
|
|
Šiluva švenčia Apsireiškimo
400 metų jubiliejų
Atidengtas paminklas popiežiui Jonui Pauliui II
|
Prof. Česlavas Dzvigaj iš Lenkijos
sukūrė paminklą
popiežiui Jonui Pauliui II
Ričardo ŠAKNIO nuotraukos
|
Praėjusį sekmadienį, rugsėjo 7-ąją, Šiluva, atsinaujinusi
ir pasipuošusi, tapusi kuriamo Jono Pauliaus II piligrimų kelio
dalimi ir gerokai patogesne piligrimystės vieta, pasitiko itin jaunatvišką
pėsčiomis keliavusių piligrimų minią: vieni pėsčiomis atėjo nuo
Raseinių, kiti nuo penktadienio keliavo iš Kryžių kalno, lydimi
Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio. Plojimais sutikti ypač pasiaukoję
piligrimai, vadovaujami Gedimino Naudžiūno, nuo gegužės vidurio
įveikę beveik 4 tūkst. km atgailos kelionę pėsčiomis iš Lurdo į
Šiluvą.
|
|
Jaunimo šventė Šiluvoje
|
Žaiginio jaunimas atvyko
su kryžiumi, vėliavomis, pasipuošęs
tautiniais rūbais
Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotraukos
|
Rugsėjo 6-ąją iš Raseinių į Šiluvą pėsčiomis išėjo
500 jaunųjų Lietuvos piligrimų, savo žygį skyrusių Švč. M. Marijos
apsireiškimo jubiliejui. Iš Kauno, Vilniaus (beje, iš ryto, prisimindami
popiežių Joną Paulių II, vilniečiai dar keliavo per sostinės šventoves),
Žemaitijos, kitų Lietuvos vietų į Raseinius susirinkę moksleiviai,
studentai, jaunuoliai, šiemet priėmusieji Sutvirtinimo sakramentą,
seserys vienuolės, klierikai, keletas kunigų pavakare, po šv. Mišių
Švč. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, palaiminti ir padrąsinti
Kauno arkivyskupijos augziliaro vyskupo Jono Ivanausko, iki miesto
pakraštyje pastatyto naujojo kryžiaus palydėti ganytojo ir Raseinių
dekanato dekano kun. Juozo Kaknevičiaus, vicedekano, parapijos klebono
kun. Vytauto Paukščio, išsirengė į penkias valandas trukusią kelionę.
|
|
Rugsėjį pasitiko tapę gimnazija
Regina Stumbrienė
|
Kalba gimnazijos direktorė
Gražina Gailiūnienė
|
Rugsėjo 1-ąją Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje
vyskupas Jonas Kauneckas ir kunigas Audrius Vogulis aukojo šv. Mišias
už Kazimiero Paltaroko vidurinės mokyklos, šiemet tapusios gimnazija,
bendruomenę. Vyskupas sveikino visus, susirinkusius į šventovę maldai:
Pasaulyje nuolat vyksta kova. Jėzus atėjo guosti nuliūdusiųjų.
Sveikinu Jūsų mokyklos bendruomenę, iškovojusią gimnazijos vardą.
Noriu ir linkiu, kad Kazimiero Paltaroko gimnazijoje gyventų Šventoji
Dvasia.
|
|
Sesuo Jonė: Į rožančių
lemties suvertos dienos...
Linas V. Bukauskas
|
Sesuo Jonė Sofija Budrytė, LSSC
Autoriaus nuotrauka
|
Birželio pabaigoje seseriai Jonei Sofijai Budrytei,
LSSC, sukako 85-eri. Šia proga Lietuvos nacionalinis muziejus išleido
J. S. Budrytės prisiminimų knygą Mano kryžiaus kelio atkarpa,
kuri birželio 22 dieną, dalyvaujant gausiam būriui jos bičiulių,
Šv. Kazimiero kongregacijos seserų, buvusių bendradarbių, buvo pristatyta
muziejaus salėje.
Jonė Sofija Budrytė gimė Kelmės rajone, Žutautų
kaime, vidutinio ūkininko šeimoje. 1945 metais baigė Kelmės gimnaziją,
studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos fakultete. 1947
metais apsigyveno Pažaislio vienuolyne, 1948-aisiais buvo priimta
į noviciatą. Istorijos studijas tęsė toliau. 1950 metais suimta
už priklausymą ateitininkiškų nuostatų organizacijai Aušros Vartų
Marijos kolegija ir nuteista aštuoneriems metams griežto režimo
lagerio. 1955 metais paleista iš įkalinimo vietos. Prieš suėmimą
pradėtus mokslus 1956 metais baigė Vilniaus universitete (1997 m.
leidinyje Baltų archeologija ( Nr.10-11) buvo paskelbtas jos diplominio
darbo 1940 ir 1949 m. Laivių kapinyno tyrinėjimai redaguotas variantas
Laivių markapiai).
|
|
Kardinolas lankėsi Utenoje
Genovaitė ŠNUROVA
|
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis,
VšĮ Šv. Klaros palaikomojo gydymo
ir slaugos ligoninės direktorė
Žaneta Valiulienė
ir sesuo Dolorita M. Butkus
Autorės nuotrauka
|
Rugpjūčio 22-ąją ilgai prisimins Utenos VšĮ Šv.
Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė personalas ir čia
gulintys ligoniai. Sesers vienuolės Doloritos M. Butkus kvietimu
šioje gydymo ir slaugos įstaigoje lankėsi kardinolas Audrys Juozas
Bačkis ir keletas Nukryžiuotojo Kristaus bendruomenės narių. Garbųjį
svečią prie ligoninės durų sutiko sesuo vienuolė Dolorita M. Butkus,
Utenos dekanas kun. Juozapas Kuodis, direktorė Žaneta Valiulienė,
kiti ligoninės darbuotojai.
|
|
Mirė iškilus šiluviškis
AA tėvas Leonardas Jagminas, SJ (1932-1957-2008)
|
Tėvas Leonardas Jagminas, SJ
|
Rugsėjo 8-ąją, Švč. M. Marijos gimimo šventės
dieną, savo gimtosios Šiluvos kapinių jėzuitų kapavietėje, vykstant
Didžiųjų atlaidų iškilmėms, buvo palaidotas tėvas Leonardas Jagminas,
SJ. Pas Viešpatį tėvas L. Jagminas, SJ, iškeliavo rugsėjo 4 dieną
4 val. nakties, eidamas 76-uosius gyvenimo metus.
L. Jagminas gimė 1932 m. lapkričio 5-ąją Šiluvoje,
Raseinių r., miškininko šeimoje, augo su dvejais metais vyresniu
broliu. Mokėsi Šiluvoje, Plungėje, vėl Šiluvoje, o vidurinę mokyklą
1952 metais baigė Tytuvėnuose. Tą patį rudenį įstojo į Kauno tarpdiecezinę
kunigų seminariją, kurią baigė 1957 metais. Dar metus tęsė studijas
akademiniame kurse. 1957 m. balandžio 17 dieną vysk. J. Steponavičius
suteikė L. Jagminui kunigystės šventimus. 1959-1961 metais dėstytojavo
Kauno kunigų seminarijoje, kol 1961 metais sovietinė valdžia uždraudė
dirbti seminarijoje. Nuo 1961 metų kun. Leonardas dirbo sielovadinį
darbą, vikaraudamas Kauno Šv. Antano, Ukmergės, Radviliškio parapijų
bažnyčiose. 1970 metų lapkričio mėnesį paskirtas Šventybrasčio
parapijos klebonu, o 1978 metų rugpjūčio mėnesį Skaistgirio parapijos
administratoriumi.
|
|
Marijos asmuo Dievo gailestingumo
dovana žmonijai ir Lietuvai
Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400
metų jubiliejui
Kun. Robertas Grigas
Šiluvos vietovė, jos įtaka daugelio lietuvių kartų
dvasiniam gyvenimui, ją išgarsinusio slėpiningo įvykio 400 metų
minėjimas savaime kreipia mūsų dėmesį į Marijos, Jėzaus Kristaus
Motinos, asmenį. Praėjusį liepos mėnesį, kai JAV Valstybės sekretorė
Kondoliza Rais lankėsi Prahoje veikiančioje Laisvės radijo stotyje,
vienas žurnalistas, klausydamasis žymiosios politikės kalbos, pamaldžiai
sušnibždėjo: štai prieš mus galingiausia pasaulio moteris...
Be abejo, Jungtinės Amerikos Valstijos yra pagrindinis Lietuvos
sąjungininkas, o ponia Rais viena rimčiausių nūdienos politikų.
Tačiau krikščionys turbūt šyptelėtų iš šio perdėto žavėjimosi.
Mes žinome Moterį, reikšmingesnę už visas istorijos valdoves. Tiktai
Marijos reikšmė, įtaka, veikimo būdas, be abejo, labai skiriasi
nuo daugelio moterų, įrašytų istorijos metraščiuose. Tasai Marijos
kitoniškumas toks kontrastingas, kad atrodo specialiai Dievo sukurtas
kaip pamoka mums, Jos Sūnaus sekėjams. Šiandien, kai pasaulyje ir
mūsų tėvynėje vyksta įnirtinga kova dėl visuomenės vertybinių krypčių,
dėl paties žmogaus sampratos, būties prasmės, šeimos ir gyvybės
vertės, Marijos gyvenimo bruožai galėtų pasitarnauti kaip ryškios
gairės ieškančiųjų kelionėje į tiesą.
|
|
Rinkimų cunamis
Petras KATINAS
Laikraščiai, televizijos daug dėmesio skyrė uraganui
Gustavas, kuris galėjo pakartotinai suniokoti Naująjį Orleaną
ir visą Luizianos valstiją. Laimė, uraganas nusilpo ir didelių nuostolių
nepadarė. Tuo tarpu Lietuvos dar laukia spalio 12-osios Seimo rinkimų
uraganas ar cunamis. Jam jau rengiasi politinės partijos senos
ir naujai atsiradusios, tokios kaip skambiai pavadinta Tautos prisikėlimo
partija su šou karaliumi Arūnu Valinsku priešakyje. Beje, neseniai
vienas jau beveik 30 metų muzika gyvenantis Marijampolės grupės
Age būgnininkas Robertas Dusevičius išdrįso labai nepagarbiai
atsiliepti apie tautą prikelti žadantį A. Valinską ir jo propaguojamus
renginius: Tai, ką rodo Valinskas, yra pornografija ir kriminalas.
Kultūra Lietuvoje eina žemyn. Dabartinė muzikinė karta yra šiukšlių
karta.
|
|
Kas yra gerai besimokantis
studentas
Gintaras VISOCKAS
|
VU dėstytoja Audronė Nugaraitė
ir rektorius
akad. Benediktas Juodka
Autoriaus nuotraukos
|
Apie aukštojo mokslo reformą seniai ir dažnai kalba
politikai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, studentai. Kad reformos
reikia neabejoja niekas, tačiau daug kas abejoja, kad ji prasidėjusi,
kad ji vyksta. Štai laikraštis Studentų era rašo: Daugelis studentų
yra girdėję apie šiuo metu vykstančią Aukštojo mokslo reformą. Bet
retas atsimena, kada viskas prasidėjo, didžioji dalis tuo metu dar
sėdėjo mokyklos suoluose.
|
|
|