|
Klaidų pasekmės
Už Lietuvą, tėvynę mūsų, už didvyrių žemę, už tą, kuri iš praeities vis dar stiprybės semias, mes atidavėme jaunystę, gyvenimą ir gyvybę. Dešimtys tūkstančių su ginklu rankose kovėsi su okupantais, šimtai tūkstančių kankinosi Sibire, trys milijonai juos rėmė duona, pastoge ir visa širdimi.
Šiandien, kai oficialiai Lietuva yra nepriklausoma, lietuviui savo Tėvynėje neįmanoma gyventi! Nelegalai ir imigrantai gauna 3-4 didesnę paramą iš valstybės, nei savi ubagėliai. Uždaromos lietuviškos mokyklos, bet kuriamas lenkų universitetas. Persekiojamas lietuviškas jaunimas už eitynes Kovo 11-ąją, tačiau visai nereaguota į Armijos krajovos karinį paradą Valstybės dieną, kuriuo buvo paminėti ir pagerbti Vilniaus krašto užgrobėjai, kartu su vokiečiais žudę lietuvius! Keliamos bylos tautą ginančioms organizacijoms, tačiau geraširdiškai leidžiama persikrikštyti prieš valstybę perversmą vykdžiusiems jedinstveninkams į rusų ar lenkų rinkimų akcijas ir teisėtai dalyvauti valstybės valdyme! Kai tuo tarpu visų okupacijų (lenkų, vokiečių, rusų) užsilikę Lietuvoje atstovai turėtų būti išeliminuoti iš politinio gyvenimo, kaip ir jų kolaborantai.
Tai mūsų valstybės vidaus sopuliai ir kančios. Pasirodo, to per maža! Į Lietuvą atvyksta Sorošas ir įkuria Atviros Lietuvos fondą, kuris tampa startiniu veiksniu įvairioms neaiškios veiklos organizacijoms (tolerantams, In Corpore ir t. t.), griaunančioms tautos dorą, šeimą, garbę, turtą ir žlugdančioms Lietuvos valstybingumą.
Lietuviai tikriausiai nežino, kad Sorošas, įvykdęs finansinę aferą Anglijoje, pavadintą juoduoju penktadieniu, buvo išvarytas iš šalies! Neįsileido į valstybę jo ir mums draugiška Čekija... Netgi Lukašenka išvarė šį danajų su Trojos arkliu. O pas mus jis įstrigo. Ir prasidėjo finansinės aferos bei demoralizacijos procesai: registruojami gėjai, iškart prireikia AIDS centro. Atkakliai reikalaujama narkotikų (amfetamino) įteisinimo.
Mūsų įstatymų leidyboje atsirado lygių galimybių, mažumų įstatymai, kurių priedanga, deja, naudojasi tik homoseksualai, o tikrosios mažumos taip ir lieka nelygios! Maža to, kad minėtų įstatymų priedanga homoseksualai įsitvirtino Lietuvoje, jie dargi pradėjo reikalauti sau privilegijų! Įsirengė net du klubus, kurie pagal savo veiklą labiau panašūs į viešnamius. Be visuomenės adekvačios reakcijos atsirado Sekso reikmenų parduotuvės, kuriose pardavinėjami per 200 pavadinimų atvirą sadomazochizmą propaguojantys spaudiniai, videojuostos ir įrankiai. Mūsų TV ekranai jau seniai tapo sekso revoliucijos propaguotojais. Homoseksualų privilegijų reikalavimai pasiekė demonstracijų, vaivorykštinės vėliavos kėlimo ir agitantotemų lygį...
Tuo tarpu mes, 1990-1992 metų Atkuriamojo Seimo deputatai, paruošę ir priėmę Lietuvos Konstituciją, joje įtvirtinome dorovės prioritetą prieš visas kitas teises! Dorovės labui Konstitucijoje leidžiama netgi apriboti piliečių laisves ir teises. Tuo tarpu šiandien matome, kad Seimas priiminėja įstatymus, aiškiai besikertančius su Konstitucijos pirminėmis nuostatomis!
Buvo susirūpinta šiandienine dorovės padėtimi Lietuvoje ir nutarta išanalizuoti susidariusią kritinę padėtį. Už dorą ir tautą susibūrę įvairių profesijų, socialinių grupių piliečiai surinko visą įmanomą (istorinę, medicininę, socialinę bei politinę) informaciją apie homoseksualus pasaulyje bei Lietuvoje ir nutarė ją pateikti visuomenei, pasinaudojus demokratiniu viešumo principu. Deja, šį leidinį, o tiksliau jos sudarytoją Rūtą Gajauskaitę, tolerantai apskundė prokuratūrai.
Padarėme klaidą! Tai mums reikėjo pateikti Lietuvos Saugumui bei Prokuratūrai skundus dėl Gėjų manifeste išdėstytų teiginių ir jau dalies įgyvendintų epizodų pavojingumo lietuvių tautai, visuomenei ir valstybingumui.
Tai mes turėjome apskųsti tvirkinamosios literatūros, videojuostų ir įrankių pardavinėtojus už LR Konstitucijos 25, 26 ir 29 straipsnių pažeidimą.
Tai mes turėjome kreiptis į Konstitucinį teismą dėl importuotų iš ES teisės pakeitimų nesuderinamumo su LR Konstitucija!
Tai mes turėjome kreiptis į prokuratūrą dėl homoseksualų interesus ginančių institucijų įkūrimo neteisėtumo bei dabar dėl jų veiklos pavojingumo mūsų prigimtinei žmogaus ir tautos teisei, papročių ir dorovės saugojimui, tautinės santarvės Tėvynėje puoselėjimui. Teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės atkūrimui.
Niekas, jokia ES ar Briuseliai negali varžyti ar riboti tautos suvereniteto, o tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas kėsinasi į Lietuvos konstitucinę santvarką. O mūsų Konstitucijos 25, 26 ir 29 straipsniai gina dorovę ir draudžia privilegijas!
Tai kas gi tie tolerantai, kurie rodo, kad dorovės gynimas pažeidžia jų ginamą mažumų įstatymą?
Tolerantai, išvertus į lietuvių kalbą, būtų pakantūs tam, ko neįmanoma pakeisti. Betgi, kaip parodė medicininė praktika, 70 proc. homoseksualų pagydomi. Taigi, tolerantai visai ne inteligentai. Tai gerokai agresyvesnė organizacija, ginanti lietuvių tautai kenkiančias ir valstybei pavojingas grupuotes! Juk negynė tolerantai paraolimpiečių, kai jiems už medalius valdžia skyrė 10 kartų mažesnes premijas nei sveikiems sportininkams. Juk negynė tolerantai Aklųjų draugijos, kai juos po institucijas skundė ir tąsė homoseksualai, kad neįsileido į savo patalpas! Šiuo atveju viena mažuma skriaudė kitą mažumą ir tolerantai tylėjo! Nutylėjo tolerantai ir ES lėšų įsisavinimo trūkumus, kai 14 milijonų gėjams buvo tikslingai panaudoti, o 24 milijonai luošiams buvo grąžinti atgal. O juk galėjo ir privalėjo pareikšti nepasitikėjimą socialinės apsaugos ir darbo ministre dėl invalidų integracijos sužlugdymo! Tylėjo tolerantai ir Armijos krajovos karinius paradus, bet puolė piliečių sąšaukos Už dorą ir tautą parengto informacinio leidinio Sodoma ir Gomora sudarytoją dr. Rūtą Gajauskaitę.
Būtina, kad tauta žinotų visų Sorošo Atviro Lietuvos fondo dukterinių organizacijų pavadinimus ir jų rėmėjų pavardes. Antai mūsų jaunimą (skinus) apskundė A. Hamovičius ir Jaunimo centras In Corpore, R. Gajauskaitę apskundė A. Rudomanskis, Tolerantiškojo jaunimo asociacijos pirmininkas. Ką tik susikūrusį Lietuvos tautinį centrą jau spėjo apšmeižti Vilniaus dienoje Andrejus Žukovskis, paskleidęs apie jį tikrovės neatitinkančias žinias. Ir nepadės jokie gražūs laiškai, reikalaujant atšaukti šmeižtą.
Lietuvoje vyksta karas. Tarp tų pačių buvusių ir nepražuvusių komunistų ir tautos. Buvę ir nepražuvę KP, KGB rezervistai ir į tolerantus persikrikštiję internacionalistai ir toliau vykdo lietuvių naikinimo, dvasingumą žlugdantį, tradicijas trypiantį bei demoralizuojantį darbą.
Buvusi internacionalinė idėja dabar perkrikštyta į mažumų integraciją ir internacionalistai jau tapo tolerantais. Proletarų gynėjai komunistai dabar patys tapo kapitalistais, t. y. išnaudotojais. Buvusi ateistinė ideologija staigiai pakeista į daugybę visokių sektų ir religijų iki budizmo, kad tik sumenkintų ir susilpnintų iš posovietinės priespaudos dar neatsigavusią katalikybę. Rezervistų skandalai saugume ir Užsienio reikalų ministerijoje, deja, patvirtina skausmingos nuojautos teisingumą, kad mūsų karą ir kančias už Lietuvos nepriklausomybę pasisavino buvusieji...
Artėja rinkimai. Turime teisę paklausti visų kandidatų ir kiekvieno atskirai, už ką jis balsuos: ar už tautą, ar už imigrantų integraciją? Ar už dorą šeimą, ar už homoseksualus? Ar už mūsų prigimtines teises ir papročius, ar už Briuselinių įstatymų importą? Ar už Lietuvos Konstituciją, ar už ES sutarties viršenybę?
Dieve, padėk išsirinkti teisingai, kad naujas Seimas dirbtų tautos naudai ir žmonių gerovei.
Mons. Alfonsas Svarinskas,
Atkuriamojo Seimo deputatas, Lietuvos partizanų kapelionas, Vyčio kryžiaus ordino ir dviejų Šaulių žvaigždžių kavalierius
© 2008 XXI amžius
|