Atnaujintas 2008 rugsėjo 12 d.
Nr. 69
(1662)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Valstybė liko be Valstybės švenčių

Straipsnyje „Lietuvos priešų puolimas prieš Trispalvę“ (G. Adomaitis, mons. A. Svarinskas, „Lietuvos aidas“, 2005 04 13, Nr. 84) komentuodami naująjį Lietuvos Respublikos vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą atkreipėme dėmesį į naujojo įstatymo 5 str. 2 p., kuriame pasakyta: „Valstybės švenčių dienomis… vėliava keliama prie (…) įstaigų (…), įmonių, organizacijų (…), gyvenamųjų namų“.

Panaikinus valstybės švenčių įstatymą liko neaišku – o kokios yra Lietuvos valstybės šventės? Darbo kodekse išvardintos tik švenčių dienos.

„Ši problema buvo paprastai išspręsta prieškario Nepriklausomoje Lietuvoje. Valstybės šventės nebuvo nustumtos į antraeilius dokumentus, o įrašytos į pagrindinį – Lietuvos Respublikos Konstituciją. Konstitucijos 9 str. nurodė: „Valstybės šventės yra: 1. Vasario šešioliktoji – Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atstatymui minėti. 2. Rugsėjo aštuntoji – Senosios Lietuvos Didingai Praeičiai minėti“ (Ten pat).

Įvardinta akivaizdi klaida – Valstybė liko be Valstybės švenčių. Heraldikos komisija ir įstatymų leidėjai negalėjo visiškai ignoruoti šio klausimo. Beveik metus paslaptingai pratylėjus (matyt, tai nebuvo paprasta šios problemos sumanytojams), 2006 metų vasario mėnesį spaudos leidiniai sumirgėjo antraštėmis: „Ištaisys painiavą dėl vėliavos iškėlimo“, „Vyriausybė spręs painiavą dėl Trispalvės“, „Pagaliau nuspręsta kada švęsime“ ir t. t. Atrodė, kad 2006 metais Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji jau bus įvardintos kaip Valstybės šventės. Tačiau nieko panašaus neįvyko.

2006 m. gegužės 11 dieną Seimas patvirtino Lietuvos Respublikos vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymą: „pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Liepos 6-ąją – valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, Lietuvos valstybės vėliava keliama prie, virš ar ant šių pastatų: prie visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat prie gyvenamųjų namų“.

Šiuo įstatymo pakeitimu buvo panaikintas „Valstybės švenčių dienų“ statusas. Dabar, remiantis Darbo įstatymo 162 str., visos šventės – ir Vasario 16-oji, ir Gegužės 1-oji, ir Birželio 24-oji (Joninės), ir Kovo 11-oji ir kitos (iš viso 12 dienų) turi vienodą „švenčių dienos“ statusą.

Švenčių dienos – Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Liepos 6-oji – skiriasi nuo kitų tuo, kad valstybės vėliavos šiomis dienomis keliamos visur, o kitų švenčių dienomis jos keliamos tik prie valstybės ir savivaldybių įstaigų.

Tačiau tuo, kas paminėta, šis klausimas nesibaigia. Respublikos Prezidentas, 2006 m. gegužės 27 dieną pasirašęs Seimo priimtą Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 str. 2 dalies pakeitimo įstatymą, kuriuo, kaip minėjome, panaikintas „Valstybės švenčių“ statusas, 2006 m. lapkričio 17 dieną pasirašo „dekretą dėl Lietuvos Respublikos valstybės švenčių organizavimo komisijos sudarymo“ (?). Valstybės švenčių nėra, tačiau jų organizavimui sukurta autoritetinga komisija: komisijos pirm. – kultūros ministras J. Jučas, pavaduotojas – Lietuvos Respublikos Seimo pirm. pavaduotojas A. Čaplikas, nariai – ministrai, Prezidento bei Ministro pirmininko patarėjai, ministerijų sekretoriai ir kiti aukšti pareigūnai (iš viso 17 žmonių).

2007 m. vasario 28 dieną kultūros ministras J. Jučas lyg niekur nieko patvirtina savo ministerijos dokumentą „Valstybės švenčių, atmintinų dienų ir istorinių datų minėjimo projektų dalinio finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų taisyklės“.

Ką daryti? Jeigu tokio aukšto rango institucijos nesutinka, kad „valstybės švenčių“ pavadinimas būtų pakeistas į „švenčių“ pavadinimą, Vyriausybė turėtų pagalvoti, ar neverta grįžti prie šio klausimo svarstymo Seime. Šios problemos sprendimas tampa aiškus ir paprastas – reikia įrašyti į Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą sakinį: „Valstybės šventės yra: 1. Vasario 16-oji – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena. 2. Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. 3. Liepos 6-oji – Senosios Lietuvos Didingos Praeities minėjimo – karaliaus Mindaugo diena“.

Kodėl nenorima šias dienas vadinti Valstybės šventėmis? Kas atsakys į šį paprastą klausimą?

Mons. Alfonsas SVARINSKAS,

Gediminas ADOMAITIS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija