|
Rinkimų batalijų užkulisiai
Andrius Stanislauskas
Pats įkarštis rinkimų kampanijos: visi, kas susiderėjo, susijungė. Kas susipyko, vienas ant kito po kibirėlį pamazgų šliūkštelėjo. Visos partijos kedena savo plunksneles, šiaušia kuodelius ir staiposi prieš rinkėjus, gundydamos, viliodamos ir tikėdamosi balsų. Tos partijos, kurios akivaizdžiai apgavo rinkėjus ir savų nuodėmių nebepaslėps, skaldosi į atskirus frontus, lyg riterių ar žmonių gynėjų... Kitos atvirkščiai: jungiasi ir viliasi sužvejoti anksčiau jų pačių rankomis naikintų varžovų kontingentą bendraisiais sąrašais. Treti kuria vis naujus darinius, lyg ir politikoje nesusitepusius, bet televizijos ekranuose dažnai matomus, taigi lyg ir populiarius.
Apsivogusios valdančiosios koalicijos, uždraudusios rinkimų metu vilioti rinkėjus pieštukais, trintukais ir kalendoriniais atvirukais, pačios iš biudžeto atriekė šimtamilijoninį kyšį rinkėjams, priėmusios nutarimą pamaitinti pietumis visus besimokančius vaikus. Ir visai nesvarbu, kad nėra valgyklų, puodų ir virėjų, kad ši idėja praktiškai neįgyvendinama bet girtis tai galima! Juk už nutarimo nevykdymą kaltė bus suversta ant kitų galvų...
Bet blogiausia, kad žmonės jau neina balsuoti, ateina tik pensininkai su savo skurdžiomis pensijėlėmis, pašalpėlėmis ir skurdo skolelėmis. Jie aiškiai dantį griežia ant apsivogusių partijų, taigi už jas nebalsuos. Ir už linksmuolių partiją nebalsuos, kai pilvas gurgia. Taigi, reikia Pensininkų partijos. Reikia? Bus!
Ir susikūrė Kaune Pensininkų partija (PP), o jos pirmininku išrinktas buvęs sovietinės armijos karininkas. Partijoje įvesta statutinė drausmė, kurioje pulkininko sprendimai nesvarstomi, o tik vykdomi! Tuo tarpu susikūrę skyriai, o ypač sostinėje, jau demokratijos paragavę, nutarė elgtis kaip deklaruoja Lietuvos Konstitucija, todėl labai greitai nusvilo sparnus.
Vienuolikos skyrių pirmininkai pareiškė nepasitikėjimą PP pirmininko vykdoma V. J. Kadžio sukarinta veikla, tai anasai tuos vienuolika bemat išmetė iš postų be tų skyrių Valdybų žinios ir taip neutralizavo savo oponentus. Tą patį padarė ir su rinkimais: be partijos suvažiavimo, be svarstymo Taryboje, savų draugelių būrelyje V. J. Kadžys sudarė sąrašus, susitarė su pilietininkais, ir pasiruošimas rinkimams baigtas...
Ir nusispjauti į demokratiją, Lietuvos Konstituciją ar Pensininkų partijos įstatus. O gal vertai buvo V. J. Kadžio asmeniškai eliminuoti tie vienuolika partijos skyrių pirmininkų? Ogi panagrinėkime nors vieną Vilniaus miesto PP skyriaus veiklą ir jo pirmininko Š.Valentinavičiaus juodus darbelius.
Antai, trinktelėjo Vilniaus žilagalviai keletą rezoliucijų, tarp jų ir socialinių reikalų ir darbo ministrei V. Blinkevičiūtei nepasitikėjimą už 24 milijonų iš ES nuslėpimą nuo invalidų ir neįsisavinimą. Ir iškart atoveiksmis tiesiog drausmės batalionuose taikomą nuobaudą suorganizavo skyriaus vadovui. Išmuilino galvą buvęs sovietinis karininkas žurnalistui ir jau ruošėsi tribunole myriop nuteisti, bet neapsižiūrėjo: jo paties valdyboje nariai labiau į demokratiją buvo linkę nei į stalininę troiką, ir pakištos galvos nenukirto... Karininkas nenusiminė suorganizavo saviškių komisiją, kuri iš lubų surašė tėvynės išdavimo bylą, už akių nuteisė ir iš partijos išmetė.
O jums vis dar atrodo, kad tik KGB rezervistai kenkia Lietuvai? Nieko panašaus! Puikiai darbuojasi ir dimisijos pulkininkai leitenantai. Kažin, kas čia taip puikiai sugalvojo, kad Pensininkų partijai vadovautų turintis ryškius totalitarinius ir diktatoriškus įpročius, militarizmu persisunkęs sovietinis karininkas? Tik geras psichologas galėjo taip patarti: penkiasdešimt metų slopinti, sibiruose muštruoti, kagėbistų nukamuoti mūsų pensininkai intuityviai paklūsta bet kokiai priespaudai!
Laisvės sparnų senieji taip ir nespėjo išsiauginti, o baimės per penkiasdešimt sovietinių metų išugdytas jausmas, valdžios apgavystėmis palaikomas nei kompensacijų, nei pavogtų pensijų ir toliau psichikoje dominuoja bei daro juos palenkiamus ir lengvai valdomus. Tereikėjo rasti gerai išmuštruotą saldofoną, be išlygų priimantį įsakymus iš viršaus, be skrupulų juos vykdantį ir nuleidžiantį žemyn ir visa armija žilagalvių drausmingai žygiuoja į rinkimus bei balsuoja už nurodytą personą.
Kažką panašaus V. Blinkevičiūtė sugalvojo su invalidais, suskaldžiusi jų sąjungą į atskirus padalinius pagal neįgalumo rūšį, bei šių visuomeninių organizacijų vadovams mokėdama atlyginimus už neva atliekamą darbą visuomeninėje valstybinėje komisijoje, sprendžiančioje luošųjų problemas. Žinoma, invalidų problemų nesumažėjo, bet dėl išgaravusių 24 milijonų, ES skirtų Lietuvos luošiesiems, apmokami pirmininkėliai nutylėjo... O štai pensininkų partijos Vilniaus skyrius rėžė nepasitikėjimo ministre rezoliuciją ir dar vieną pridėjo, reikalaujančią paviešinti biudžeto sandarą, kad būtų aišku, kur Vyriausybė iššvaistė 30 milijardų litų, jei pensijos padidėjo tik 23 proc., o ne 300 procentų, kaip kad išaugo biudžetas iš surinktų mokesčių mokėtojų lėšų.
Štai čia ir išlindo visi PP vadovybės ragai ir nagai bei rezervistinės iltys. Susidaro įspūdis, kad penktoji kolona, t.y. išvarytos iš Lietuvos sovietinės armijos liktiniai karininkai, ne tik tūkstantines pensijas gauna iš mūsų biudžeto, bet dar ir persikrikštijusiai kompartijai naudingai tarnauja. Ir tarnauja drausmingai bei rezultatyviai. Netgi spaudoje buvo fiksuoti įvairūs jų sukurti ir vadovaujami priedangos UABai (ir visi aplink Kauną), kurių veikla akivaizdi lietuviško saugumo domėjimosi sfera. Bet kai saugumui vadovauja KGB rezervistai...
O dabar karininkija išeina atvirai į politikos areną: nuvarytų arklių (pensininkų) priedanga bando valdyti patį didžiausią balsuotojų masyvą. Vienas bandymas jau buvo padarytas tai V. Blinkevičiūtės dalyvavimas prezidento rinkimuose. Jos gautų balsų skaičius labai tiksliai atitiko Lietuvoje esančių invalidų skaičių. Vadinasi, invalidų sąjungos suskaldymas ir atskirų grupių vadovų angažavimas pasiteisino. Tai kodėl nepabandyti panašaus varianto ir su pensininkais? Ir pabandė. O jei žilagalviai ims bruzdėti ir reikšti nepasitenkinimą partijos viduje dėl įvairių demokratijos, LR Konstitucijos ar įstatų pažeidimų, šurmulį galima lengvai nuslopinti.
Taigi, sukilimas Pensininkų partijoje? Bet nevietoj demokratiško skyriaus greitai įkurtas dubliuojantis pseudodarinys, kuris nuolat detonuos ir trukdys. O pats PP vežimas ir toliau sėkmingai rieda pirmyn į nostalgišką sovietinę praeitį be jokios demokratijos, teisybės paieškų ar biudžeto viešumo.
Tačiau vienuolika PP skyrių nerimsta: svarsto tokią saldofonišką neteisybę, konstatuoja V. J. Kadžio sprendimų neteisėtumą ir ne tik atstato savo pirmininkus, bet ir visuotinai pareiškia Kadžiui nepasitikėjimą, reikalaudami jį pašalinti iš partijos!
O tasai nenaudėlis V. J. Kadžys jau rinkimų sąrašuose! Skyriai bemat nunešė savo sprendimus ir duomenis apie falsifikuotus sąrašus į Vyriausiąją rinkimų komisiją, reikalaudami išeliminuoti V. J. Kadžį su visa šutve iš rinkiminės kampanijos. Kažin, ar pavyks tikriesiems Pensininkų partijos nariams užkirsti kelią sovietiniam karininkėliui į Seimą jo veiklos metodai labai panašūs į rezervistų A. Pociaus ar A. Valionio, o pastarieji juk nepražuvo? Tik prieš juos liudiję buvo išmesti iš darbo...
Taip gali atsitikti ir su vienuolikos PP skyrių nariais ir valdybomis. V. J. Kadžys pasinaudos Pensininkų partijos vardu, dar apgaus dalį pensininkų, kurie už jį balsuos, o kad jis neteisėtai rinkimuose dalyvauja mažai kas ir žinos... Trigubo kainų pakėlimo prismaugti pensininkai, tikėtina, paspartins ir padidins savižudžių gretas, kas leis socialinių reikalų ir darbo ministrei ramiai rūpintis gėjų integracija Lietuvoje, o ne invalidų vargais vargeliais... Juk gėjai daug smagiau ir perspektyviau nei ramentais ginkluoti klipatos...
Linksmi rinkimai artėja ir konkurentų siluetai ryškėja. Tik ir toliau lieka nematomi šių politinių žaidimų organizatoriai, už virvučių tampantys kaip marionetes visas partijas ir partijėles.
© 2008 XXI amžius
|