|
Mokslo metų pradžia Vilniaus kunigų seminarijoje
Mykolas Sotničenka
Rugpjūčio 28 dieną, minint šv. Augustiną, po vasaros atostogų, pastoracinių praktikų bei stovyklų į Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminariją tolimesniam pasirengimui kunigystei sugrįžo klierikai, kuriuos pasitiko naujasis Seminarijos rektorius kun. Žydrūnas Vabuolas. Šiais metais seminaristų vasaros keliai driekėsi nuo JAV iki Australijos, kur keturi atstovai dalyvavo Pasaulio jaunimo dienose Sidnėjuje.
Rugpjūčio 30-31 dienomis Vilniaus seminarijos auklėtiniai dalyvavo jau tradicine tapusioje piligriminėje kelionėje, kurios metu aplankė maldininkų mylimas marijines šventoves. Šiemet pasirinkta Panevėžio vyskupijoje į Žolinės atlaidus daugiausia žmonių sutraukianti Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Piligriminė kelionė pradėta Ramygaloje. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas kun. Edmundas Rinkevičius, supažindinęs su parapijos bei miestelio istorija, aprodęs įspūdingas kryžiaus kelio stotis, seminaristus palydėjo į kelionę. Kelionėje buvo giedotos giesmės, melstasi, sveikinti sutikti žmonės. Pasiekus Krekenavą, dalyvauta šv. Mišiose, apmąstytas Kryžiaus kelias. Kaip ir prieš kelerius metus Pivašiūnuose, taip ir Krekenavoje parapijiečiai seminaristus svetingai priėmė nakvynei į savo šeimas, kad drauge galėtų pasidalyti tikėjimo džiaugsmu. Sekmadienį prieš drauge su parapijos bendruomene švęstas šv. Mišias Krekenavos klebonas kun. Petras Budriūnas piligrimus supažindino su bažnyčios, Mergelės Marijos paveikslo istorija, įvykusiais stebuklais, prisiminė Krekenavoje tarnavusius kunigus Joną Mačiulį-Maironį bei 1863 metų sukilimo vadą Antaną Mackevičių.
Rugsėjo 1-4 dienomis seminaristai susibūrė Trinapolio rekolekcijų namuose, kur į naujuosius mokslo metus juos dvasiškai palydėjo rekolekcijoms vadovavęs mons. Gintaras Grušas. Pamokslininkas, gilindamasis į Palaiminimus, ragino jais gyventi, siekiant kunigystės bei neužmirštant, jog dvasinis gyvenimas, remiantis apaštalu Pauliumi, yra nuolatinės, kasdienės pratybos. Rekolekcijų vedėjas kvietė atpažinti savo ydas, trūkumus ir juos nugalėti ne nuolat mąstant kaip su jais kovoti, bet sukoncentravus mintis į Kristų, vietoj nuodėmingų praktikų atkakliai ugdyti dorybėmis paremtus įpročius.
Rugsėjo 4 dieną Vilniaus seminarijoje pradėti naujieji mokslo metai. Iškilmingose šv. Mišiose meldėsi kard. Audrys Juozas Bačkis, vysk. Juozas Tunaitis, seminarijos vadovybė, dėstytojai bei studentai. Homilijoje ganytojas priminė, jog į seminariją jaunuoliai ateina tam, kad įsiklausytų į Viešpaties žodį, kviečiantį viską palikti ir eiti paskui jį. Tai nelengva misija, įmanoma vien dėl Viešpaties pažado. Arkivyskupas pabrėžė, jog kunigystei visų pirma reikia dvasinio pasiruošimo, nuolat būti Dievo artume. Tikėjimo kelias turi įtraukti visą žmogaus būtį, kad Dievas galėtų būti pažintas ir valia, ir širdimi. Homilijos pabaigoje ganytojas besiruošiančius kunigystei kvietė iš Evangelijos mokytis mokinių bendrystės, kad ji būtų tvirta ir pabaigus seminariją.
Po šv. Mišių rektorius kun. Ž. Vabuolas kalbėjo, jog šie akademiniai metai, atkurtoje Vilniaus kunigų seminarijoje pradedami jau šešioliktąjį kartą, ypatingi tuo, kad yra apgaubti apaštalo Pauliaus metų, bei tuo, kad 1927-1932 metais Seminarijoje dvasios tėvu dirbęs kun. Michal Sopocko rugsėjo 28 dieną Balstogėje bus paskelbtas palaimintuoju. Tai, pasak rektoriaus, Vilniaus seminarijai ir garbė, ir įpareigojimas. Kartu kun. Ž. Vabuolas seminaristus, kurių šiemet yra 28, kvietė stovėti ant tvirto pamato, kuris jau padėtas ir kuris yra Jėzus Kristus.
Seminaristų vardu kalbėjęs penkto kurso seniūnas klierikas Petras Gucevičius seminarijoje praleidžiamą laiką lygino su Įkrikščioninimo sakramentais ir linkėjo, jog ši alma mater nebūtų vien formali ugdymo įstaiga, bet žmonių džiaugsmo ir Dievo garbės skleidėja.
Mokslo metų pradžios inauguracinę paskaitą skaitė Seminarijoje filosofinę antropologiją dėstysiantis Povilas Aleksandravičius. Prelegentas pranešimui pasirinko garbinimo aktą filosofinėje perspektyvoje. Remdamasis Tomu Akviniečiu, dėstytojas teigė, jog žmogus nuolat slysta link nebūties, tačiau būties šaltinis Dievas sulaiko nuolatiniame kritime, o būtent šiame kritime bei sulaikyme ir gimsta garbinimas.
Iškilmės baigėsi bendra agape.
© 2008 XXI amžius
|