Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Žygis partizanų takais

Loreta Kalnikaitė

Būrelis žygio dalyvių Laukuvoje, prie paminklo partizanei Irenai Petkutei-Neringai

Prof. Vytautas Landsbergis (viduryje) tarp vėliavnešių Šubertinėje

Choras „Versmė“ dainuoja Skaudvilėje

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jurbarko, Tauragės ir Šilalės skyriai spalio 4 dieną organizavo žygį Kęstučio apygardos partizanų takais. Žygio dalyviai susirinko Skaudvilėje. Eisenoje išsirikiavo visų delegacijų vėliavininkai, Šilalės S. Gaudėšiaus gimnazijos jaunieji skautai su vadove, mokytoja E. Gedeikiene, Šilalės S. Dariaus ir S. Girėno vidurinės mokyklos, Pajūrio Stanislovo Biržiškio vidurinės mokyklos, Tenenių pagrindinės mokyklos, Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos jaunieji skautai ir jaunieji kraštotyrininkai, vadovaujami istorijos mokytojos Rimos Milkintienės. Jaunųjų šaulių vadai J. Linkevičius, E. Burčas, P. Petravičius ir A. Dragūnas didžiulę minią dalyvių gražiai nukreipė išsirikiuoti tarp kryžių žuvusiems partizanams.  

Į susirinkusius žygio dalyvius kreipėsi TS-LKD Jurbarko skyriaus pirmininkas, Edvardas Strončikas PKTF Valdybos narys, LPKTS valdybos pirmininkas Antanas Lukša. Skaudvilės seniūno pavaduotoja Dalia Milašienė pristatė Skaudvilės istorinės praeities puoselėtojus mokytojus Ričardą Paulauską ir Eugeniją Krencienę. R. Paulauskas papasakojo apie nukankintųjų paieškų NKVD sode iniciatorių A. Gedutį. Skaudvilės NKVD kiemo teritorijoje 1944-1955 metais buvo užkasami nužudyti Lietuvos partizanai. Atgimimo metais prie buvusio NKVD pastato pastatytas ir pašventintas koplytstulpis, atidengta atminimo lenta. Kasinėjant šią teritoriją identifikuoti 43 Kęstučio apygardos partizanų ir rėmėjų, nukankintų apie 1944-1955 metus, palaikai. Amžinojo poilsio nukankintieji atgulė Skaudvilės kapinėse 1992 metais, o pirminio palaidojimo vietoje pastatytas didingas lauko akmenų obeliskas ir 43 kryžiai. Istorijos mokytoja E. Krencienė pasakojo, kad neįmanoma surinkti duomenų, kiek iš viso yra nužudytų Skaudvilės NKVD pastate.         

Iš Skaudvilės žygio dalyvių kolona pajudėjo į Antegluonį – Kęstučio apygardos vadavietę. Iš nuostabiame gamtos kampelyje, Egluonos upelio pakrantėje, eigulio Juozo Juknos sodyboje įruošto bunkerio Kęstučio apygardai vadovavo leitenantas Juozas Kasperavičius-Visvydas. Tai buvo sumanus, sąžiningas, talentingas vadas, vertinamas bendražygių. 1947 m. balandžio mėnesį apygardos vadas rengėsi pakeisti štabo dislokacijos vietą, tačiau nebespėjo. Apsupus bunkerį kareiviams ir stribams vadas J.Kasperavičius- Visvydas ir adjutantas A.Biliūnas-Džiugas atsišaudė, degino dokumentus. Nepasidavę gyvi, partizanai susisprogdino, jų kūnai buvo nuvežti į Tauragės MVD pastato kiemą. Apie šį įvykį žygio dalyviams papasakojo dimisijos kapitonas Vincas Vernickas, dabartinis Kęstučio apygardos partizanų vadas, ir Pranas Rindokas, LPKTS Tauragės skyriaus pirmininkas. 1949 m. vasario 16 dieną partizanų vadų suvažiavime J. Kasperavičius-Visvydas buvo pagerbtas aukščiausiu partizanų įvertinimu – Laisvės kovos karžygio garbės vardu, apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais. Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. lapkričio 20 dienos dekretu J. Kasperavičius apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu, 1998 m. jam suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).

Kita žygio dalyvių stotelė buvo Tauragėje. Tai buvusi NKVD (MGB) būstinė, vadinama Šubertine. Šiame liūdnai pagarsėjusiame pastate 1945-1954 metais buvo įsikūrę saugumiečiai. Kiek nukankintųjų priglaudė pastato kiemas, nežinoma. 1993 metais nukankintiems Lietuvos laisvės kovotojams iš lauko akmenų sumūrytas didžiulis obeliskas. Šalia atminimo sienelė su žuvusiųjų pavardėmis. Manoma, kad čia yra pakasti ir Kęstučio apygardos vado Juozo Kasperavičiaus-Visvydo palaikai.

Į žygio dalyvius kreipėsi pirmasis atkurtos valstybės vadovas, Europos parlamento narys, prof. Vytautas Landsbergis. Šiltai sutiktas žygio dalyvių profesorius kvietė nepamiršti, dėl ko buvo kovota. Martina Aštrauskaitė-Bikuličienė 1953 metų sausio 2-ąją neteko savo tėvo kario savanorio Jono ir dėdės Antano Aštrauskų, kuriuos Šakių rajone, Žalgirio miške nužudė KGB darbuotojai. Anot jos, Lietuvos laisvės kovotojų žudikai iki šiol vaikšto nebaudžiami. Ji nenorinti keršyti, ji tik norinti sužinoti, kur užkasti nužudytų partizanų kūnai, kad visi nužudytieji būtų palaidoti. Paskui kalbėjęs Lietuvos atgimimo metraštininkas Albinas Kentra irgi prisiminė tardymo baisumus, patirtus kalint Šubertinėje.

Iš Tauragės žygio dalyvių kolona pasuko Šilalės rajono link. Kęstučio apygardos partizanams iš Žvingių parapijos atminimo kryžius yra pastatytas Bikavėnų kapinėse, prie Šv. Roko koplyčios. Paminėtas 31 Laisvės kovotojas. Tylos minute pagerbti žuvusiuosius pakvietė Pranas Rindokas. „Versmės“ choro dainos vedė prisiminimų takais.

Pajūris – nedidelis miestelis Jūros pakrantėje. Pagrindinėje miesto aikštėje pastatytas obeliskas Lietuvos partizanams, ant kurio užrašyta: „Dievui ir tėvynei likome ištikimi, apgynėm Lietuvą gyvybės auka“. Aplink obeliską pusračiu išdėstyti septyni dideli lauko akmenys, simbolizuojantys septynis šaltuosius regionus, kuriuose nuo Tėvynės meilės buvo „gydomi“ Pajūrio parapijos žmonės. Memorialo įrengimo iniciatoriai: šviesaus atminimo Pajūrio klebonas kun. Vytautas Sadauskas, buvusi LPKTS Šilalės skyriaus pirmininkė Ieva Puidokienė ir buvęs Pajūrio klebonas kun. Jonas Baginskas.

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos istorijos mokytoja, Šilalės tarybos narė Vera Macienė prašė žygio dalyvių nepamiršti Laisvės kainos. Lietuvių tauta okupantų buvo ne tik fiziškai naikinama, bet užsimota ir į jos kalbą, todėl esame unikaliausia tauta pasaulyje, turėjusi knygnešius. Išlaikėme visus išbandymus. Kalbame savo tėvų kalba, sugrįžome iš šaltųjų Sibiro platybių. Paminkle žuvusiesiems Šilalėje iškalta net 180 pavardžių – tiek aukų pareikalavo Šilalės apylinkės. Šilalės rajono teritorijoje kovojo ir žuvo žymūs Lietuvos Laisvės kovų vadovai – Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadas Aleksandras Milaševičius-Ruonis, Žemaičių apygardos vadai Juozas Ivanauskas-Vygantas ir Vladas Montvydas-Žemaitis, Butageidžio rinktinės vadas Petras Balčinas-Pušis, Lukšto būrio vadas Jonas Kentra-Rūtenis. Kaip teigia istorikai, šis mažai miškingas kraštas nelabai tiko partizaniniam karui, tačiau kovos čia truko beveik 15 metų. Žygio dalyvius Šilalėje pasveikino Šilalės mero pavaduotojas, Tėvynės sąjungos Šilalės savivaldybėje frakcijos pirmininkas Jonas Gudauskas.

Laisvės kovų dalyvė, Žemaičių apygardos, vadovaujamos Vlado Montvydo–Žemaičio, partizanė, poetė Irena Petkutė-Neringa redagavo leidžiamus partizanų leidinius „Malda girioje“, „Laisvės kovų aidai“, „Laisvės balsas“. Partizanų spaudoje buvo spausdinami jos eilėraščiai bei patriotiniai tekstai. Neringa pogrindinėje spaudoje rašė: „...grįšim nemirtingais tapę“. Grįžo visiems laikams. Grįžo nemirtingi Skaudvilės obeliske, Egluonos pakrantėje, Tauragėje, Žvingiuose, Bikavėnuose, Pajūryje, Šilalėje, Laukuvoje. „Gal dar ne visur grįžo“ – klausė rašytojas E. Ignatavičius atidengiant paminklą Irenai Petkutei-Neringai Laukuvoje.

Nepadarytus darbus vardino ir LPKTS Šilalės skyriaus pirmininkė, Šilalės tarybos narė, politinė kalinė, poetė Teresė Ūksienė. Jos rūpesčiu partizanai Irena Petkutė-Neringa, Mečislovas Dargužas-Aras, žuvusių partizanų brolis, politinis kalinys Vytautas Liatukas, partizanų rėmėja Stefa Grikšaitė-Kranauskienė grįžo ir poezijos eilėmis knygose „Ne mirt – gyvent atėjom“, „Žingsniai laike“, „Nutrūkusi gyvenimo daina“.

Žygio dalyviai aptarti laukiančių darbų susirinko Lakštingalų slėnyje. Kalbėjo LR Seimo narys Povilas Jakučionis, su žygio dalyviais bendravo svečiai iš Vilniaus Ričardas Malkevičius, Stasys Šedbaras, Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas, Birutė Kažemėkaitė iš Kalvarijos, Vilhelmas Haase iš Šakių ir daugelis kitų žygio dalyvių iš Akmenės, Panevėžio, Šiaulių, Kauno, Vilniaus ir kitų Lietuvos vietų, skambėjo gražiausios dainos, atliekamos Jurbarko tremtinių ir politinių kalinių choro „Versmė“, vadovaujamo Marijos Tautkuvienės.

Edgaro AUGLIO
 ir Gabrieliaus KALNIKO nuotraukos

© 2008 „XXI amžius“