|
Rinkimų vilčių metas
Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS
Svarbiausi praėjusios savaitės įvykiai besibaigianti rinkimų kampanija ir sekmadienį įvykę rinkimai į Seimą. Rinkimų kampanija buvo gana blanki, ją šiek tiek pagyvino tik A.Valinsko partijos veikėjų triukai ir TS-LKD lyderių bei ,,Tvarkos ir teisingumo partijos vadovų vieši debatai. Paskelbti preliminarūs rinkimų rezultatai priminė kai kurias sociologines apklausas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija, gavusi 19,6 proc. rinkėjų balsų, atsiplėšė nuo kelių viena prie kitos išsidėsčiusių partijų A.Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija gavo 15,3 procentų rinkėjų balsų, ,,Tvarka ir teisingumas 12,7, Socialdemokratų partija 11,7. Kiek žemiau liko V. Uspaskicho vadovaujami darbiečiai 9,3 proc. ir abi liberalų partijos Liberalų sąjūdis bei A. Zuoko vadovaujama Liberalų ir centro sąjunga. Iš valdžios balno išmetamos dvi politinės jėgos Naujoji sąjunga ir Valstiečių liaudininkų partija. Abi jos neįveikė 5 procentų barjero. K. Prunskienės vadovaujami valstiečiai paskutinius aštuonerius metus turėjo didelę įtaką tiek Seime, tiek savivaldoje, bet po paskutinių savivaldos rinkimų jų įtaka ėmė blėsti. Tai galima paaiškinti tuo, kad dalis valstiečių partijos elektorato ėmė balsuoti už Darbo partiją ir R.Pakso vadovaujamus ,,tvarkiečius. Dabar prarandama įtaka ir Seime, geriausiu atveju čia liks tik du-trys valstiečių partijos atstovai. Visišką fiasko patyrė ir A. Paulausko vadovaujama Naujoji sąjunga, ir pats partijos lyderis savo apygardoje liko ketvirtas ir jau neturi vilčių patekti į Seimą. Stambiausių partijų aktyvistai rinkimų rezultatų laukė įvairiuose Vilniaus viešbučiuose. Socdemams, susirinkusiems Naujojo Vilniaus viešbutyje, talkinęs LRT vadovas A. Siaurusevičius įnešė šou elementų girtas šlaistėsi po viešbutį, o kai žiniasklaidos atstovai ėmė jį fotografuoti, nusprendė slapstytis. Geriausia slėptuvė jam pasirodė viešbučio elektros skydinė čia jis ir pasislėpė, o į vidų įėjus žurnalistams jis ėmė juos draskyti, paskui užsibarikadavo ir prasėdėjo dar penkias valandas. A. Siaurusevičiaus elgesys bus svarstomas LRT tarybos posėdyje.
Egzistuoja keli būsimų koalicijų scenarijai, iš kurių realiausi du: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija formuos valdančiąją koaliciją kartu su A.Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija ir Liberalų sąjūdžiu. Kitas socialdemokratų partija formuos valdančiąją daugumą kartu su Darbo partija, Tautos prisikėlimo partija ir liberalcentristais. Trečias scenarijus kad valdančiąją daugumą formuos R. Pakso vadovaujami ,,tvarkiečiai kartu su Darbo partija bei socialdemokratais mažiau tikėtinas. Daugelis apžvalgininkų sutaria dėl vieno lemtinga gali būti Tautos prisikėlimo partijos pozicija nuo to, kurią pusę jie palaikys, priklausys būsimosios koalicijos sudėtis.
Šiuose rinkimuose neužfiksuota didesnių pažeidimų, bet šių rinkimų negalima vadinti demokratiniais tikrąja to žodžio prasme. Kodėl peršasi tokia išvada? Esminis momentas dalis rinkimuose dalyvavusių partijų (pirmausia Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijos) yra finansuojamos iš Rusijos. Gaudamos didžiules sumas iš ,,juodųjų kasų, jos įgyja pranašumą prieš kitas partijas. Darbo partija padarė labai ryškių pažeidimų tokių pažeidimų padariusi partija demokratinėje šalyje turėtų būti uždrausta. DP bandyta uždrausti, procesas buvo prasidėjęs, deja, dabar jis visai įstrigęs. R. Pakso vadovaujami ,,tvarkiečiai yra susiję su įtakingu Rusijos žvalgybos klanu, jų finansavimo procesas nėra skaidrus, tačiau tai kol kas praslysta pro kontroliuojančių institucijų akis.
Po pirmojo Seimo rinkimų turo padėtis nėra visai aiški. Viską lems antrasis rinkimų turas. Didelė tikimybė, kad antrajame ture įvairiose apygardose nugalės TS-LKD ir jų sąjungininkų Liberalų sąjūdžio atstovai. Į antrą turą pateko ir ryškiai pirmauja TS-LKD lyderiai A. Kubilius, V. Stundys, I. Degutienė, R. Juknevičienė, P. Saudargas, Liberalų sąjūdžiui atstovaujantis A. Kašėta ir kiti demokratinių jėgų atstovai. Jei demokratinės jėgos galės suformuoti valdančiąją daugumą, joms teks daug nuveikti, ir ne vien ekonomikos srityje.
Dabartinės pasaulinės finansų krizės akivaizdoje daug lems tinkamas finansinio sektoriaus valdymas, bet ekonominė ir finansinė padėtis labai susijusi su kitais veiksniais pirmiausia korupcijos lygiu ir padėtimi žmogaus teisių srityje. Tik tokia valstybė, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir korupcijos lygis nėra aukštas, yra demokratinė valstybė. Pažvelkime į kelias pagrindines demokratijos sąlygas. Pirmiausia žodžio laisvė. Lietuvoje egzistuoja žodžio laisvė, tačiau tai gana ribota laisvė. Už tiesos žodį buvo ilgai persekiojama buvusi V. Uspaskicho valdomos Krekenavos agrofirmos darbuotoja V. Budrevičienė, ir nė vienas aukštas pareigas einantis valstybės pareigūnas nedrįso jos užstoti. Nuo susidorojimo ją išgelbėjo tik kai kurių politikų bei visuomeninių organizacijų dėmesys ir advokato K. Čilinsko veikla. Antra, lygybė prieš įstatymą. Drąsiai galima teigti, kad tokios lygybės nėra kol kas egzistuoja neliečiamieji tie, kurie priklauso valdančiajam luomui nomenklatūros bei kriminalinių kastų nariai. A. Brazausko, A. Boso, J. Borisovo pavyzdžiai įrodė, kad galima vykdyti stambias aferas ir likti nenubaustam. Trečia, teisė užimti pareigas (lygybė būti paskirtam į pareigas). Lietuvoje aukštesnio rango pareigas (ministrų, viceministrų, vyriausybės patarėjų lygio) gali užimti tik komunistinės nomenklatūros ir oligarchinių klanų statytiniai. Permainas gali lemti tik naujų, nekorumpuotų žmonių atėjimas į aukščiausius postus valstybėje. Niekas į gera nesikeis, jei valdžioje liks tokie kaip V. Uspaskichas pareiškęs: Visos partijos vienodos. Teisinis nihilizmas bei cinizmas veda į nuosmukį, o teigiamas permainas kuria idealistinės nuostatos ir ryžtingi veiksmai.
© 2008 XXI amžius
|