|
Artėja kamikadzių metas?
Linas ŠALNA
Ir pirmąją naktį po Seimo rinkimų, ir netgi dabar, kai dauguma apžvalgininkų gieda pergalės giesmes konservatoriams, t.y. iš konservatorių ir krikščionių demokratų sulipdytai partijai, esą ji jau renkasi koalicijos partnerius, rengiasi formuoti vyriausybę ar laukia prezidento pasiūlymo ją formuoti, parlamentinę daugumą ir pan., nedaug kas įžvelgia, kad buvusių Maskvos parankinių vadinamųjų socialdemokratų šansai toliau valdyti šalį nė kiek nesumažėjo. Aišku, TS-LKD galima sveikinti gavus daugiausia balsų lyginant su kitomis į Seimą patekusiomis partijomis, tačiau padėtis po rinkimų tikrai nepagerės. Čia kalbu ne tik apie ekonominę valstybės padėtį, kai didžioji piliečių dalis skursta arba palieka šalį, ieškodami darbo emigracijoje, bet ir politinę padėtį. Išties, nedaug kas pastebi, kad toji parlamentinė dauguma jau suformuota tai būsimas ir visai galimas ekskomunistų iš LSDP ir naujai atsiradusios bei per rinkimus iškilusios Tautos prisikėlimo partijos, vadovaujamos šoumeno A. Valinsko, sandoris. Seimo rinkimų vakarą ir naktį, taip pat ir vėliau dauguma apžvalgininkų tik ir kalbėjo apie TS-LKD pergalę, kartu pasišaipydami iš užgulusia našta susirūpinusio Kubiliaus. Bet, kaip pasirodė, lietuviams labai paveikus yra televizinis efektas: daug balsų susižėrė naują, gal net be konkrečios ideologijos, partiją sukūręs A. Valinskas, visą rinkimų agitacijos laiką rodęsis TV ekranuose. Iš Valinsko nuostatų galima suprasti, kad jis gali palaikyti arba dešiniuosius, arba kairiuosius. Vadinasi, jis bus keičiama politinių žaidimų korta, kokiu anksčiau buvo Uspaskicho vadovaujama Darbo partija. Taigi, išstumti iš valdžios ekskomunistus ir jų vadus darosi neįmanoma. Betgi kyla dar svarbesnis klausimas: ar dešinieji nori iš valdžios išstumti ekskomunistus? Juk, kaip rodo praktika, opozicijoje sėdint galima gauti neblogai apmokamus antraeilius postus ir iš šalies ramiai žiūrėti, kaip ekskomunistai tvarko valstybę, vis ką nors opoziciškai paburbant. Aišku, tada galima visai teisėtai pamiršti ir kruopščiai parengtą (padedant kažkokiam UABui) rinkimų programą ir ramiai sau šildytis naujuose postuose.
Iš dalies sėkmingi rinkimai buvo ir R. Pakso partijai Tvarka ir teisingumas, kuriai balsus pelnė ne tiek per komercinę televiziją parodytas filmas Pilotas, kiek jau kelerius metus tos partijos nupirktuose dviejuose ir Maskvos pinigais leidžiamuose laikraščiuose skleidžiama propaganda. Beje, labai juodinančia konservatorius ir demaskuojančia kai kuriuos jų veiksmus. Deja, Kubiliaus vadovaujama partija tokio nuolat juos remiančio laikraščio neturi. Matyt, tos paramos jie visai nenori. Be reikalo. Konservatorių vadovai pamiršta, kad TS-LKD rėmėjų skaičius natūraliai mąžta. (Dabartinis procentinis padidėjimas mažai ką reiškia.) Pakso šalininkai pasinaudojo savo ankstesnių rėmėjų balsais, subtiliai panaudodami propagandinį spaudimą.
Antipolitinė (ar netgi apolitiška) šoumenų partija pateikė keletą odiozinių asmenybių, kuriuos vadinti tautos atstovais negalima tai tik viso labo televizijos ar koncertų personažai (išskyrus gabų politologą ir žurnalistą Saulių Stomą bei patį TPP įkūrėją A. Valinską, kalbėjusį už visus savo partijos kandidatus į Seimą). Pavyzdžiui, ką galima pasakyti beveik į devintą dešimtį amžiaus įpusėjusį Kauno ginekologą, staiga tapusį politiku (gal abortų liberalizavimo srityje?), beje, Kauno Centro apygardoje užėmusį trečią vietą (turbūt daugiausia balsų jis gavo ne iš televizijos žiūrovų, bet iš savo buvusių pacienčių). Gal ir galima Valinsko sukurtoje partijoje įžvelgti kažkokį pažangumą, lyginant su ankstesnių rinkimų naujadarais Paulausko NS ir Uspaskicho DP, bet tas pažangumas gali dar labiau suklaidinti (ne tik rinkėjus, bet ir politikus) nei buvo NS ir DP (dabar kartu su Prunskienės partija, ačiū Dievui, praradusiais savo įtaką) net dešinysis Kubilius yra pasirengęs sudaryti sandėrį su juo. Tiesa, apžvalgininkų klausinėjamas apie Valinsko partijos, kaip savo būsimos koalicijos nario, programą ir jos sutapimą (ar nesutapimą) su savąja, Kubilius nieko apie ją nepasakė galima įtarti, o gal netgi įsitikinti, jog jis net nėra jos skaitęs. Todėl peršasi išvada, kad koalicija bus daroma vadovaujantis tik buhalteriniais duomenimis, t.y. sužinojus antrajame rinkimų ture gautų vietų skaičių.
O kad į rinkimus laimėjusios partijos sąrašus pateko toli nuo politikos esantys žmonės akivaizdu. (Jų pavardžių dėl etinių sumetimų čia neminėsime.) Bet tai- nėra blogiausia. Blogiausia, kad ir per dešiniąją TS-LKD, tarp gerų atstovų, pateko tikrai neaiškių asmenybių. Juk ne veltui konservatoriai taip nenoriai keldavo liustracijos įstatymo tobulinimo klausimą mat ne vienas jos atstovas buvo arba šantažu, provokacijomis prieš savo valią ir pan. į KGB pinkles pakliuvęs asmuo, arba giliai užsikonspiravę KGB (dabar jau ir FSB) agentai. Todėl ir dabar liustracijos klausimas, t. y. buvusios okupacinės valdžios represijų pagalbininkų nušalinimo iš nepriklausomos Lietuvos valdžios, nebus keliamas. Per 20 metų niekaip neišsprendžiami liustracijos, nuo visuomenės tebeslepiamo KGB archyvo klausimai bus paaukoti už gautus postus. Be to, TS-LKD net savo didžiojoje programoje nenumatė imtis liustracijos klausimo. Tuo jos vadovai skyrėsi nuo mažos, vietų vėl negavusios Socialdemokratų sąjungos, kuri savo programoje yra įsipareigojusi siekti visiškos liustracijos. (Gaila, kad šios partijos pirmininkas A. Akstinavičius, politiką tikrai suprantantis ir ja gyvenantis, nepateko į Seimą, priešingai kai kuriems politikos neišmanėliams iš kai kurių partijų.)
Tai, kad į Seimą pateko, nors ir labai sunkiai, dvi liberalų partijos, gali būti nebloga išeitis Tėvynės sąjungai. Liberalų sąjūdis jau ir anksčiau buvo TS sąjungininkas daugelyje sričių. Sudėtingiau yra su Liberalų ir centro sąjunga juk paskutiniu metu, ypač po Kubiliaus ir Zuoko barnio (beje, labai skatinamo iš šalies), liberalai, ypač kai kurie jų atstovai, atvirai stodavo į vadinamųjų socialdemokratų pusę. Jeigu TS jungsis į koaliciją su LiCS, iškils sunkumai sprendžiant įstatymus, susijusius su moraline tautos būkle (pavyzdžiui, alkoholizmo ribojimu). Nors kai kurių prieštaravimų kilo net ir bendradarbiaujant su Liberalų sąjūdžiu.
Naujajame Seime išties turėtų padaugėti švaresnio oro, kurio trūko praėjusių dviejų kadencijų metais juk į Seimą nepateko dirbtinė K. Prunskienės valstiečių liaudininkų partija (iš Moterų partijos virtusi į Naujosios demokratijos, o po to į dabartinę valstietišką tikrai įdomi metamorfozė) ir A. Paulausko partija Naujoji sąjunga, anksčiau į Seimą patekusi dėl agitacijos prieš NATO. Betgi Seime blogo oro netruks Uspaskichas rodys savo nusistatymą prieš komunistus, bendradarbiaudamas su jais, o komunistai toliau žais katės ir pelės žaidimus su konservatoriais ar šoumenų partija. Tačiau padėtis išliks beveik ta pati valstybę valdys ir visą muziką užsakys ekskomunistai. Nebent jie nuspręstų susikaupusias Lietuvai sunkias problemas bent laikinai atiduoti kamikadzei iš TS-LKD. Juo tapti visai realus kandidatas yra Andrius Kubilius. Juk kamikadzėmis tapti ekskomunistai su savo vadu G. Kirkilu gali tikrai nenorėti...
© 2008 XXI amžius
|