Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Prieš 20 metų tikintiesiems grąžinta Vilniaus Arkikatedra Bazilika

Šv. Mišios tikintiesiems prie tik ką grąžintos Vilniaus Arkikatedros 1988 m. spalio 23 d.

1988 m. spalio 22-23 dienomis Vilniaus Sporto rūmuose įvyko Steigiamasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas, privertęs sunerimti visą komunistų nomenklatūrą, suteikęs lietuvių tautai viltį atkurti Lietuvos valstybę, tapti nepriklausomai. Tarp daugelio Steigiamojo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimo delegatų itin svarus buvo Lietuvos vyskupijų liturginės komisijos pirmininko, kunigo Vaclovo Aliulio žodis: „Pirmiausia paaiškinsiu dėl rytojaus ryto pamaldų. Televizija pranešė, kad bus Mišios Katedroje. (Šūksniai „Valio!“) Mūsų vyskupai nesutinka įžengti į Katedrą vienai valandai. Švęsime Katedroje pamaldas tada, kai ją atsiimsime ir pašventinsime. (Plojimai.) Rytoj rytą septintą valandą penkiolika minučių šv. Mišios bus prie uždarytų Katedros durų. Pamaldoms vadovaus Jo Eminencija kardinolas Vincentas Sladkevičius. (Ilgi plojimai.) Tik vakar su dviem Lietuvos vyskupais grįžome iš Romos, kur buvom susitikę su Šventuoju Tėvu ir su daugeliu lietuvių išeivijos dvasininkų bei katalikų mokslo žmonių, susirinkusių į Lietuvių katalikų mokslo akademijos XIV suvažiavimą. Akademijos trys suvažiavimai įvyko nepriklausomoje Lietuvoje, o 1940 m. jos veikla nutrūko ir buvo atgaivinta išeivijoje...“

Lietuvos  riteris 

Prof. Vytauto Landsbergio gimtadieniui 

Dr. Rimantas GINTARAS

Prof. Vytautas Landsbergis Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Patarlė sako, kad tekantis vanduo akmenį galanda. Bėgantys metai panašiai aštrina protą ir slopina emocijų reikšmę, verčia žmogų atsigręžti atgal ir pačiam kritišku  žvilgsniu įvertinti savo gyvenimą ir nuveiktus darbus. Štai toks momentas labiausiai išryškina žmogaus charakterį ir dvasines jėgas, neleidžiančias nusileisti iki minios ar pavienių individų lygio, medžiojančių ir pasisavinančių svetimas mintis ir darbus. Jų negraužia sąžinė ir jie niekada nepasakys žodžių, kuriuos pasakė O. Balzakas apie A. Stendalio mūšio aprašymą, kad jį perskaičius suėmė nuodėmingas pavydas. Bent kiek mąstančiam žmogui V. Landsbergio politinis lankstumas, sugebėjimas pastebėti ir išnaudoti Lietuvai naudingai susiklostančias ir greitai kintančias politines situacijas kunkuliuojančioje politikoje tikrai gali sukelti nuodėmingą pavydą, bet to nepajus žmogus, kuris moka vertinti ėjimų reikšmę pergalei sunkioje šachmatų partijoje, meistriškai ir laiku aukojant figūrą galutiniam tikslui pasiekti. V. Landsbergio proto lankstumas gali kelti tik pasigerėjimą, o charakterio kietumas susidūrus su politine išdavyste žmonių, kuriais Sąjūdžio pradžioje buvo pasitikėta, buvo absoliučiai būtinas valstybės vadovui lemiamais kraštui momentais.

Nesitvardymas

Vytautas Landsbergis

Nustebino Petro Gražulio itin nesitvardąs puolimas prieš Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, kai kur ir prieš mane, nusipirktame „XXI amžiaus“ puslapyje (2008 10 10, Nr. 77). Pasirinktas paskutinis penktadienis, kad ligi rinkimų dienos jau nebūtų laiko nė atsakyti.

Atsakysiu dėl kai kurių konkretesnių dalykų. Kreipimosi į Konstitucinį Teismą autoriai, tarp jų ir P. Gražulis, vėliau, kaip pats sakosi, parašęs ir Konstitucijos pataisos projektą (parėmė tie patys), nesuvokia arba apsimeta nesuvokią gan paprastų dalykų. Konstitucijos nuostata, kad Lietuvos teritorijoje negali būti užsienio valstybių karinių bazių (1992 m. rudenį galvota pirmiausiai mąstant apie Rusiją), netaikytina NATO, kuri nėra nei valstybė, nei užsienis – juk pati Lietuva yra NATO. Be to, mėginimai traktuoti Zoknius kaip „bazę“ irgi nepagrįsti. Rusijai tikrai nepatinka, kad ten dislokuojami NATO lėktuvai, ji tikriausiai pritaria, kad P. Gražulis ir kiti ėmėsi drumsti vandenį. Štai tuo ir pasireiškė „TT“ bei „DP“ plius vieno žymaus valstiečio išdavikiškumas. Kai kurių asmenų atveju – gal ir kvailumas ar baimė nepaklusti fiurerio įsakymui. Patys kada nors parašys atsiminimus. Lauksime, visų pavardės žinomos.