|
Kas liepė sulaikyti čečėnus Gatajevus
Gintaras VISOCKAS
Apie spalio 14-ąją Kaune laikinai sulaikytus du Rusijos piliečius čečėnus Maliką Gatajevą ir jo žmoną Khadižatą Gatajevą mūsų spaudoje informacijos nedaug. Sulaikymo pretekstas lyg ir rimtas čečėnai suimti pagal Baudžiamojo kodekso 181 str. 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Kitaip tariant, ikiteisminio tyrimo metu jiems pareikšti įtarimai dėl turto prievartavimo ir smurto.
Teigiama, kad vadovavosi viduramžių papročiais
Oficialiuose pranešimuose teigiama: Esama duomenų, kad prieš nepilnamečius, tiek ir pilnametystės sulaukusius tautiečius sutuoktiniai M. ir Kh. Gatajevai nuolat naudojo fizinį bei psichologinį smurtą. Be to, pilnametystės sulaukę ir įsidarbinę jų tautiečiai sulaikytiesiems privalėjo mokėti duokles. Čečėnai gyveno uždaroje bendruomenėje, kurioje Lietuvos įstatymų nebuvo paisoma čia vadovautasi viduramžių papročiais. Už mažiausią nepaklusnumą vaikai buvo žiauriai baudžiami, vykdomos egzekucijos vien tam, kad būtų pamokyti kiti. Į viešumą pasklido ir tokia žinia: Gali būti, kad tyrimo metu paaiškės ne tik smurto, bet ir dokumentų klastojimo atvejų. Inkriminuojami nusikaltimai kol kas paremti tik vienos jaunos čečėnės, gyvenusios sutuoktinių globos namuose, parodymais. Kodėl mergina duoda parodymus prieš tuos, kurie ja rūpinosi, ar neatsiras ir daugiau prieš Gatajevus liudijančių vaikų, netrukus turėtų paaiškėti. Tačiau Lietuvos teisėsaugos institucijos, sakykim, VSD vadovybė bei Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai nenori komentuoti šio suėmimo. Lietuvos slaptosios ir specialiosios tarnybos nesutiko net paaiškinti, ar žinia, jog vienas pas sutuoktinius Gatajevus gyvenęs vaikas iš tikrųjų dingo, ar mūsų teisėsaugai jo naujoji gyvenamoji vieta vis dėlto yra žinoma.
Kodėl čia įsipainiojęs VSD?
Valstybės saugumo departamentas šios informacijos nekomentuoja, ikiteisminis tyrimas atliekamas Kauno apygardos prokuratūroje, toks VSD atstovo spaudai Vytauto Makausko komentaras. Tėra žinoma, kad čečėnus po ilgai ir kruopščiai rengtos operacijos Kauno centre areštavo Kauno apygardos prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento pareigūnai. Žinoma ir tai, kad, padedami įtakingų Lietuvos politikų, jie kartu su savimi iš Čečėnijos atsivežė grupę įvairaus amžiaus vaikų bei jaunuolių, kad sutuoktiniai našlaičių globai gaudavo paramą iš Suomijos, Norvegijos, Vokietijos. Rėmėjai iš Vakarų Europos jiems nupirko namą Kauno rajone, padėjo įsigyti butą Kaune. Šiose vietose sutuoktiniai gyveno su beveik dvidešimčia kartu atvykusių asmenų. Dauguma atvykėlių jau yra sulaukę pilnametystės, taigi jiems globos lyg ir nebereikia. Nepaisant šios aplinkybės, pasak kai kurių mūsų žurnalistų, sutuoktiniai Gatajevai reikalaudavo iš pilnametystės sulaukusių vaikų, kad šie savo uždarbius atiduotų į globos namų kasą. Kas šitaip elgtis atsisakydavo, neva sulaukdavo griežtų fizinių bausmių.
Ekonominis ar politinis pobūdis?
Ši istorija keista, paini, neįtikinama vien dėl to, kad čia įsipainiojęs ir lietuviškasis VSD. Jei globotiniai Gatajevai, remiantis mūsų šalies įstatymais, nederamai elgėsi su nepilnamečiais bei pilnametystės sulaukusiais globotiniais, ar tuo turi rūpintis VSD? Jei Gatajevai, kaip tvirtina neįvardinti teisėsaugos atstovai, klastojo dokumentus, pavyzdžiui, netinkamai tvarkė buhalterinius dokumentus, vengė mokėti mokesčius, tais reikalais turėtų domėtis mokesčių inspekcija. Juk pagrindinė VSD priedermė gaudyti mūsų šalyje veikiančius svetimų valstybių slaptųjų tarnybų agentus. Tad gal trims ir vienam mėnesiui sulaikyti čečėnai sutuoktiniai yra užverbuoti Rusijos specialiųjų tarnybų? Tokių atvejų šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje esama. Iš Čečėnijos pabėga neva Rusijos FSB persekiojamas čečėnas, čia, Lietuvoje, gauna politinį ar ekonominį prieglobstį, o vėliau paaiškėja, kad tas nelaimėlis turėjo įtartinų ryšių su Rusijos FSB karininkais ir greičiausiai yra specialiai pasiųstas įsitvirtinti kurioje nors Europos Sąjungai ar NATO valstybei priklausančioje šalyje. Būta ir kitokių Rusijos slaptųjų tarnybų sumanymų: jos užverbuoja čečėnus, duoda jiems pinigų ir pasiunčia į Vakarų Europą kelti riaušes, rengti nusikaltimus, organizuoti vagystes. Pagrindinė tokių čečėnų misija kompromituoti savo tautiečius demokratiškose valstybėse, kad Vakarai kuo mažiau remtų bei padėtų Rusijos teriojamiems čečėnams.
Antičečėniškos nuotaikos kurstomos kryptingai ir atkakliai
Per pastaruosius keliolika metų, atidžiai analizuodamas visus Lietuvoje kilusius čečėniškus incidentus, išmokau būti nepatiklus oficialiems mūsų valdžios pareiškimams. Jei mūsų teisėsauga tvirtina, kad tas ar kitas čečėnas yra blogas, mintyse dažniausiai sakau sau, kad tas čečėnas greičiausiai yra padorus. Ir atvirkščiai: jei mūsų valdžia oficialiai liaupsina čečėną, į tokį Šiaurės Kaukazo atstovą žvelgiu nepatikliai. Pastaraisiais metais mūsų spauda daug rašė apie Rukloje, Pabradėje ar Kaune vagiliaujančius, lietuviškas vėliavas draskančius, lietuvius mušančius čečėnus, o vėliau paaiškėdavo, kad tie kaltinimai dažniausiai iš piršto laužti. Bent jau labai sutirštinti. Štai tik keli Ruklos pavyzdžiai, į kuriuos buvau įsigilinęs ir apie kuriuose spaudoje jau rašiau. Dar ne taip seniai pagrindiniai šalies dienraščiai rėkė, jog Ruklos pabėgėlių centre gyvenantys paaugliai muša lietuvius, siaubia lietuvių valdomas kavines, drasko lietuviškas vėliavas. Geriau įsigilinus paaiškėjo visai kitos aplinkybės. Incidentų būta Rukloje: bet ne tarp čečėnų ir lietuvių, o tarp rusų ir čečėnų. Ir ne čečėnai rusus mušė, o rusai mušė. Ir mušė, beje, žiauriai. Kai kurie čečėnai, patyrę sunkias traumas, gulėjo net ligoninėje. Būta net protu sunkiai suvokiamų išpuolių prieš čečėnų moteris su mažamečiais vaikais. Viena pagyvenusi čečėnė pasakojo, kaip Ruklos tarpmiestiniame autobuse rusas, karo veteranas, neleido jai atsisėsti, nors autobusas buvo pustuštis. Ji kreipėsi į Lietuvos policiją, prašydama apginti jos garbę ir orumą, bet mūsiškiai policininkai taip ir nesurado to lietuviškai iki šiol kalbėti neišmokusio ruso veterano. Ruklos policijoje buvo užfiksuotas atvejis, girdi, čečėnai užpuolė su lietuviškomis vėliavomis po krepšinio varžybų ėjusius lietuvius ir juos sumušė. Kai pradėjau aiškintis, susidariau kitokį vaizdą: buvo sulaikyti tik čečėnai, kurie man pasirodė visiškai nepanašūs į agresorius, nes atrodė akivaizdžiai apstumdyti, su mėlynėmis po akimi, su ištinusiomis lūpomis. O štai tų lietuvių, kuriuos neva mušė čečėnai, mūsų policija kažkodėl nesulaikė, raštiškų parodymų iš jų nepaėmė, galų gale mūsų policininkai net nepaklausė, kodėl sumuštieji lietuviai nesikreipė į medicinos įstaigas, teisiškai neužfiksavo savo sužalojimų, nepaprašė piniginių kompensacijų.
Tikrieji mušeikos ne čečėnai
Esu domėjęsis ir vienos Ruklos kavinės savininkės ir Rukloje gyvenančių čečėnų konflikto priežastimis. Gavau informaciją, kad čečėnai šioje kavinėje dažnai lankosi ir terorizuoja lankytojus. Baimindamasi prarasti lankytojus kavinės savininkė uždraudė lankytis čečėnų tautybės atstovams. Man net buvo nurodyta, kad kavinę Be pavadinimo terorizuoja itin žemo ūgio, liesas šešių mažamečių vaikų tėvas. Tačiau visas nuodėmes ant pabėgėlio vertę ilgaliežuviai pamiršo pasakyti, jog tas žemaūgis, liesutis čečėnas po vieno atsitiktinio vizito į minėtą kavinę buvo žiauriai sumuštas ir keletą parų negalėjo iš lovos pakilti. Be to, kavinės savininkė rusė, pasirinkusi lietuvio vyro pavardę, buvusi sovietinės armijos majorė ar pulkininkė. Apkaltinti čečėnai ne terorizavo kavinės lankytojus, o tiesiog po jų tautiečio sumušimo užėjo pasiteirauti, gal kas žino apie šešerių vaikų tėvą mušusius chuliganus.
Tokių incidentų sąrašas tikrai ilgas. Tačiau analizuodamas ir gretindamas tokio pobūdžio faktus pradedu vis rimčiau įtarti, jog be Rusijos slaptųjų tarnybų įtakos čia neapsieita. Lietuviams nėra ko pyktis su nuo Rusijos agresijos nukentėjusiais čečėnais. O Rusijai, matyt, labai svarbu, kad lietuviai nemėgtų čečėnų, laikytų juos banditais ir prievartautojais, nevertais nei pagarbos, nei užuojautos.
Kokia tikroji čečėnų Gatajevų sulaikymo Kaune priežastis parodys ateitis. XXI amžiui šiomis dienomis pavyko susisiekti su keliais Grozne gyvenančiais žmonėmis. Jie pareiškė, niekada nepatikėsiantys, kad Malikas ir Khadižata su savo globotiniais būtų galėję elgtis nepadoriai, antihumaniškai. Tiesa, jie pabrėžė, kad čečėniški papročiai šiek tiek skiriasi nuo lietuviškųjų, ir čečėnų vaikai savo tėvams ar globotiniams tikrai turi žymiai daugiau įsipareigojimų, nei lietuviai vaikai. (Panašios nuomonės buvo ir Suomijoje, Norvegijoje veikiančios humanitarinės įstaigos, rėmusios minėtų čečėnų vadovaujamus vaikų globos namus.) Čečėnų vaikai turi daugiau pareigų nei teisių, tvirtino ir Čečėnijos sostinėje gyvenantys mūsų pašnekovai.
Keistas sutapimas
Be kita ko, jie ragino atkreipti dėmesį, kad maždaug tuo metu, kai Kaune buvo sulaikyti sutuoktiniai, Grozne buvo sulaikytas Muslimas Ucajevas. Šis čečėnas Maliko ir Khadižatos vaikų globos namų Grozne auklėtinis, iki suėmimo dirbęs įvairiose Čečėnijos statybose ir savanoriškai finansiškai rėmęs šių globos namų skyrių Grozne. Muslimą sulaikė ypatingosios paskirties dalinio, pavadinto Kadyrovo vardu, darbuotojai. Kur jis išvežtas, ar jį kankina, kokios tikrosios šio suėmimo priežastys belieka spėlioti. Į akis krenta tik tai, kad Gatajevai Kaune sulaikyti spalio 14-ąją, o Muslimas Grozne sulaikytas spalio 16-ąją. Pasak Grozne gyvenančių žmonių, toks sutapimas vargu ar atsitiktinis: Šis faktas leidžia įtarti, jog tarp Lietuvos VSD ir prorusiškos Čečėnijos valdžios gali būti kažkokio ryšio. Į klausimą, kodėl prorusiškai Čečėnijos valdžiai parūpo suimti Muslimą, pašnekovai atsakė, esą Maliko ir Khadižatos įkurtiems Grozno vaikų globos namams iki šiol pavyko išsaugoti autonomiškumą. Tačiau dabartinei respublikos valdžiai tokia nepriklausomybė įkyrėjo, ir ji nusprendė bet kokia kaina sužlugdyti tą nedidelę, neįtakingą, bet vis dėlto nepriklausomą salelę. XXI amžiaus pašnekovai taip pat tvirtino, jog Muslimas greičiausiai yra kankinamas, iš jo greičiausiai jėga išmušinėjami parodymai, esą jis teroristas, sukčius, aferistas, žodžiu, banditas. Beje, gali būti, jog jį verčia duoti Gatajevams nepalankius parodymus.
Šią keistą istoriją paprašėme pakomentuoti kelių specialiųjų tarnybų darbuotojų.
Specialisto komentaras
Informacijos dėl šių suėmimų labai mažai, apie kaunietiškus ir čečėniškus sutapimus irgi nieko kol kas negaliu paaiškinti (nors šiaip man labai įdomu). Dar čia gali būti ir proginis nusikaltimo išaiškinimas, t. y. kažkam iš vadų verkiant reikia pasigirti, nes jis siekia paaukštinimo.
Prašant teismo suimti, informacijos dažniausiai būna pririnkta. Tuo labiau kad spauda rašo: gali būti, kad tyrimo metu paaiškės ne tik smurto, bet ir dokumentų klastojimo atvejų. Įtarimų kelia ir tai, kad vienas poros globotinis yra dingęs. Niekas net nežino, ar jis kur nors išvyko, ar tiesiog dingo be žinios Lietuvoje. Tai, manau, neturėtų būti išgalvota, todėl gali būti pakankamai rimta.
Šiaip VSD turėtų tirti tik tas nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į valstybės saugumo pamatus, arba jei tai yra kokios nors valstybinės svarbos įvykis (Čia gal paprasčiausiai nurodyta tirti iš aukščiau). Bet nėra jokių kliūčių VSD tirti ir paprasčiausias buitines avarijas, ir visi teismai nagrinėtų tokią bylą. Kita vertus, egzistuoja ir toks klausimas: ar nėra be reikalo švaistomi mokesčių moketojų pinigai. Tačiau toks aukštų (nepagrįstai pasiaukštinusių) įstaigų desantas teismui daro šiokį tokį spaudimą, ir teisėjai būna griežtesni (o jei netampa griežtesni, tada teisėjų valdžia randa būdų eilinius teisėjus paauklėti).
Skirdamas suėmimą teismas turėtų ivertinti, ar pakanka įtariamojo kaltės įrodymų. Čia jau laisvos rankos: vienam teisėjui atrodo, kad užtenka, o kitam gali atrodyti, kad neužtenka, dar kiti teisėjai rašo, kad nesvarstė kaltės įrodymų. Spėju, kad šiuo atveju yra daugiausia vieno ar kelių nukentėjusiųjų parodymai, specialisto išvada apie sužalojimą, gal dar kokios pažymos apie įtariamuosius, girdi, užsiima neteisėtais dalykais, gal slapti pokalbių įrašai, liudytojų patvirtinimai, kad matė ir girdėjo, jog reikalauja turto (bet čia turėtų būtų pakankamai daug įrodymų). Galėtų būti ir dar kokie pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį (BPK ar operatyvinės veiklos) nupirkti ar parduoti suklastoti dokumentai. Tada atsižvelgiama, ar įtariamasis bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, ar netrukdys tyrimui, ar nedarys poveikio kitiems įtariamiesiems, nukentėjusiesiems, liudytojams, ar nedarys naujų nusikaltimų.
Lietuviška praktika byloja, kad jeigu ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal BK 181 str. 2 d. (sunkus nusikaltimas), tai suėmimas dažniausias sprendimas, kadangi vien nusikaltimo sunkumas, pagal teismo išaiškinimą jau gali būti pagrindas suimti, nes įtariamasis gali slėptis, siekdamas išvengti atsakomybės už nusikaltimą, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė (advokatai kritikuoja tokį motyvą). Toliau atsižvelgiama į tai, ar suimtieji nebėgs. Šiuo atveju spaudoje paminėta, kad jie turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Vadinasi, gali pabėgti, nes turi ryšių tėvynėje (advokatai paprastai sako, kad dabar laisvė, galima judėti, kur nori, be to, jei įtariamasis pasižada niekur nebėgti, tai, ponai prokurorai, argumentuotai paneikite šį teiginį). Dar atsižvelgiama į darbą, nuolatinį užsiėmimą spaudoje juk rašoma, kad jie nedirbo. Kitų šalių papročiai Lietuvoje negalioja. Santuoka yra įtariamojo naudai, bet tikriausiai teismas įvertino, kad tai antraeilis dalykas. Matyt, mažų vaikų nėra. Išvada: jų Lietuvoje niekas nelaiko. Vadinasi, greičiausiai bėgs.
Teismas čia galėjo įžvelgti ir antrąjį pagrindą sakykim, mušė nukentėjusiuosius, o gyvena kartu, vadinasi, ir toliau muš, dėl to nukentėjusieji gali pakeisti parodymus. Žinoma, gali parašyti, kad yra ir trečiasis pagrindas (ypač jei anksčiau įtariamasis yra teistas), be to, vien įtarimas sunkiu nusikaltimu jau yra pagrindas manyti, jog asmuo ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus.
Labai idomu, kas bus toliau, ar darant viena nesiekiama kitų tikslų (o gal net labai kilnių)? Įsiminė sakinys: Įtariamųjų tautybės nenorime atskleisti, nes ji įtakos tyrimui neturi, paaiškino Kauno apygardos prokuratūros atstovė spaudai Zita Gaižauskienė. Tai gal galėtų plačiau pakomentuoti pats vadovas?
Redakcijos prierašas. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir faktams, redakcija būtinai grįš prie šios temos.
© 2008 XXI amžius
|