Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Popiežius aplankė Pompėjos šventovę
Mindaugas BUIKA
|
Šventasis Tėvas draugiškai
sveikinasi su jį pasitikusiais
Pompėjos maldininkais
|
Atsivertimas paskatino dideliems darbams Spalio mėnesį, kuris Katalikų Bažnyčioje tradiciškai yra skirtas Rožinio maldai, popiežius Benediktas XVI aplankė Pompėją, kurioje XIX amžiaus antrojoje pusėje buvo pastatyta viena didžiausių Italijos Dievo Motinos šventovių, dedikuota Švč. Mergelei Marijai Rožinio karalienei. (Pompėja garsi dar ir tuo, kad 79-aisiais metais buvo palaidota išsiveržusio Vezuvijaus ugnikalnio. Dabar archeologų atkastus miesto griuvėsius kasmet aplanko milijonai turistų.)
|
|
Be gimtosios kalbos nebus ir lietuvių
Bronius VERTELKA
|
Priekinėje eilėje iš kairės.
dr. Rita Misiūnaitė,
prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia,
daliai konferencijos pirmininkavusi
dr. Jolanta Zabarskaitė
ir doc. dr. Krescencijus Stoškus
|
Vilniuje, Mokslų akademijos Mažojoje salėje, spalio 7-ąją vyko konferencija Lietuvių kalba XXI amžiaus pradžioje. Renginio pradžioje širdis gaivino Maironio poezija, kurią pritardamas gitara dainavo ponas Vytautas. Konferenciją atidarė Mokslų akademijos prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas. Jis susirūpinęs kalbėjo, jog iškilo grėsmė kalbai, kuria kalbame būdami lopšyje ir paskutinę savo gyvenimo valandą ją įvairiais būdais bando išstumti anglų kalba. Akademikas priminė, jog pats laikas tuo susirūpinti šalies Vyriausybei.
|
|
Palaimintojo draugijos dvasinė kelionė
Alvyra Grėbliūnienė
|
Seserys Viktorija ir Ignė,
S. Pangonis ir koordinatorius
V. Buškevičius
|
Spalio 10-12 dieną Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos skyrių vadovai, nariai ir prijaučiantys susirinko į rudens rekolekcijas, vykusias Marijampolėje, Vilkaviškio vyskupijos pastoraciniame centre. Rekolekcijų tema Švč. Mergele, tavo globai atsiduodu. Rekolekcijas vedė Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų (MVS) vienuolijos ses. Ignė Marijošiūtė.
|
|
Bausmė
Linas ŠALNA
Po beveik visą nepriklausomybės dvidešimtmetį tautą valdančiai ekskomunistų partijai nesėkmingų Seimo rinkimų jos vadams kilo noras nubausti juos nepalaikiusius valstybės piliečius. Visą laiką įvairius pažadus dalijusi neokomunistų viršūnėlė su Kirkilu ir Blinkevičiūte priešakyje staiga praregėjo, kad tiems pažadams įvykdyti trūksta pinigų, todėl sugalvojo prasikaltusiems ant galvų užpilti šalto vandens. Jie pareiškė, kad Sodra jau nepajėgia mokėti užplanuotų pensijų ir vykdyti kitų įsipareigojimų, todėl teks didinti fondui skirtus mokesčius iš darbuotojų ir darbdavio kišenės. Tai, kad toks Vyriausybės planas galutinai nustekens vos išsilaikančias mažas privačias įmones ir atims iš skurstančių piliečių dėl infliacijos ir taip mažėjančius uždirbtus pinigus, ekskomunistams nesvarbu. Svarbu, gerai uždirbs partiniai valdininkai ir seimūnai, kuriems keleriopai padidinti atlyginimus, kaip jau įprasta, per paskutinį sesijos posėdį staiga nuspręs dabartinės sudėties Seimas. Nesvarbu dar ir todėl, kad į Vyriausybės formavimo startą jau susirikiavę rinkimus laimėjusieji dešinieji dideliam neokomunistų džiaugsmui bus tik sukompromituoti. Dėmesin priimant ir komunistams jau įprastą būsimos Vyriausybės atskirų ministrų skabymą pagal gudriai sugalvotas, iš Rusijos spectarnybų viršūnių pamėtėtas planuotes. Gali būti pavartotos ir kitos, realias situacijas atitinkančios užduotys. Kone visuotinai skelbiamas dešiniųjų laimėjimas gali pasirodyti tik fikcija, juo labiau kad tikėti neokomunistų noru perduoti dešiniesiems gelbėti valstybę tikrai sunku: nes valdžios skonis toks saldus kaip nektaras. Juk būdamas valdžioje gali valdyti didžiulius pinigus.
|
|
Kviečiame į parodą
|
Gytautas Balkevičius.
Paracelsas Kaune
|
Šią savaitę Kauno savivaldybės fojė atidaryta ir iki mėnesio pabaigos veiks Gytauto Balkevičiaus šešių tapybos darbų paroda, skirta Kauno savivaldos 600 metų jubiliejui paminėti. Jauno Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto magistranto darbuose pavaizduoti svarbiausi Kauno istorijos įvykiai, pradedant 1362 metų Kauno pilies gynyba ir baigiant 1915 metais vykusiu vokiečių Kaizerio Hindenburgo apsilankymu. Tapybos darbuose vaizduojamas 1520 metais Kaune apsilankęs tų laikų žymus šveicarų medikas ir alchemikas bei filosofas Paracelsas, 1812 metų gruodyje prancūzų tyčia sukeltas gaisras, kad rusai nepasinaudotų Vytauto bažnyčioje sukrautais jų ginklais. Eksponuojami paveikslai tai miesto istorija, kokią ją mato autorius, perskaitęs istorines knygas. Kviečiame apsilankyti.
|
|
|