Atnaujintas 2008 m. spalio 24 d.
Nr. 81
(1674)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

ŠILUMA

Dr. Rūta Gajauskaitė,

kriminologė

Gražią šalelę mums bočiai parinko tėvynei: vasarą saulutė šilumėle palepina, žiemą – Baltija šalčius sušvelnina. Visi miestai pastatyti tarp kalvų, kad vėjas ugniakurų neblaškytų, prie upių ir ežerų, kad gyventojai vandens nepritrūktų... Turime visko po truputį, bet pakankamai, kad tauta be stygiaus gyventų, klestėtų ir nuo niekieno malonės nepriklausytų...

Netgi šiandien didžiausia pasaulio energetikos problema – nafta, ir ta Lietuvėlėje yra! Ir ne bet kokia, o pati kokybiškiausia – šviesioji, taigi ir kelis kartus brangesnė nei juoda. Todėl ir tuo nedideliu turimu kiekiu, vien už kokybę brangiau ją pardavę, galime padengti visą autotransporto poreikį. Taigi, galime nepriklausyti nuo buvusio okupanto „vamzdžio“ ir diktatūros!

Deja, deja. Valdžios vyrai galvoja kitaip: mūsų naftos telkinius į svetimas rankas perdavė, o valstybę prie rusų „vamzdžio“ pririšo... O kaipgi kitaip kainas pakelsi ir savų piliečių kišenes purtysi? Juk nepasakysi, kad mūsų naftos bokštelis kainą pakėlė, jei jis valstybinis? O kai rusų, tai dar ir antrą „zuikį“ nušausi – lyg ir neapykantą kurstysi visai rusų tautai... Nors visus Lietuvos naftos gamybos bokštelius, pradedant D-6 jūroje ties Nida ir baigiant esančiais žemyne, valdžios vyrai patys, pažeisdami galiojančius įstatymus apie žemės gelmių priklausymą valstybei, „nuparceliavo“...

 Hidroelektrinių turime: tiek mažų ant upeliukų krantų, tiek ir respublikinės reikšmės – Kauno HES! Turime vėjo jėgainių ir dar planuojame jų kompleksą jūroje pasistatyti. Turime didžiulių resursų šilumos taupymo srityje (net 50 proc. viso poreikio!), apšiltinant namus ir visą šiluminį vamzdyną. Bet, svarbiausia, turime Žemaitijos terminių vandenų masyvą, kurio pagal dabar naudojamos energijos apimtis Lietuvai užtektų šimtui metų!

Ir nereikia jokio vamzdelio iš buvusio okupanto, nebus kranelio užsukimo, jokių kainų pakėlimo! Maža to, ES remia šią alternatyvios energijos įsisavinimą, gamybą ir plėtojimą.

Deja, deja. Valdžios vyrai galvoja kitaip ir patyliukais žlugdo alternatyvios energetikos vystymą bei savo vizijas sieja tik su AE, „LEO“ ar kokiais kitokiais tautą smaugiančiais slibinais...

Kad ir kaip žiūrėsi į AE – ji nepriimtina nei Lietuvai, nei ES, nei pasauliui, ji reikalinga tik buvusio okupanto karinėms bazėms Kaliningrado srityje. Ir netgi elektros perdavimo tinklai (Rytų skirstomieji) yra nutiesti tik į buvusius SSRS plotus – ir nė vieno metro į Lietuvą. Gerai būtų, jei Ignalinos AE bent jau pelną duotų Lietuvai. Tačiau ne – elektros vienos kWh savikaina 11 centų, o parduodame ją po 4 centus. Nuostolį turime dengti mes, Lietuvos piliečiai. Ir nemenką – 75 proc. visos elektrinės gamybos apimties. Tai milijardų milijardai...

Tik AE uždarymas išgelbėtų mus nuo tokių nuostolių. Bet politikai galvoja kitaip – jie svajoja pratęsti IAE veikimą ir ruošiasi statyti naują atominę jėgainę. Ir ne tik jėgainę, bet ir apie 20 milijardų kainuosiantį naują skirstomųjų tinklų kompleksą į Vakarų valstybes! Argi tai Lietuvai naudinga? Tai kam mūsų valdžia dirba?

Lietuvos piliečiai nežino, kad kaip sovietinis geležinkelis neatitinka vakarietiškojo (per platus), taip ir elektros tinklai neatitinka pasaulinio standarto, todėl su AE būtina statyti ir skirstomuosius tinklus. O tai kainuoja antra tiek, kiek elektrinė. Ir visa tai iš mūsų kišenės, ir vis pagąsdinant, kad uždarius AE elektra pabrangs iki 80 centų už kilovatvalandę.

Iš tikrųjų, uždarius AE, mums nebereikėtų dengti nuostolių ir elektra atpigtų iki 17 centų už kilovatvalandę, bet valdžios vyrai tą slepia. Maža to, dar neuždarius AE, prisidengdami naftos pabrangimu jau pabrangino šilumos kainą ir dar žada daugiau...

Dar pasigirsta gąsdinimų, kad be AE liksime prie balanos... Ar tikrai? Pasižiūrime, ką dar be AE turime? Suregistravus visas jėgaines (hidro, vėjo, šilumines ir termovandenų), Lietuvoje elektrinių ir jų pajėgumų yra triskart daugiau nei mums patiems reikia energijos. Blogiausia, kad neturime kam pertekliaus parduoti – tinklai tik į Rusiją ir Baltarusiją! Štai jie ir numuša kainas iki trijų kartų mažesnių nei savikaina... Tai kokia čia rinka? Štai kodėl mūsų šiluminės dirba tik trečdalio pajėgumu ir tai be IAE, kurios energiją suryja Rusijos karinės bazės...

Sudėjus visas jėgaines ir AE pajėgumus, Lietuvai tereikia 6 proc. visos galimos pagaminti energijos! O likusieji  94 procentai ne tik pelno neduoda, bet ir žalą mums neša.

Dar sovietmečiu žinojome, kad Lietuva buvo Maskvos tvartas – tai yra visa okupantų sostinei reikalinga mėsa ir pienas buvo gaminama Lietuvoje, užteršiant jos paviršinius ir gruntinius vandenis srutomis. Atgavę nepriklausomybę, užbaigėme tvartų epopėją. Norintiems ją atgaivinti danų verslininkams kategoriškai pasipriešino Lietuvos gyventojai...

Tačiau elektros reikalų, o ypač AE tikrosios padėties visuomenė nežino, nes absurdišką padėtį valdžia slepia. Suskaičiuokime viską paeiliui.

Pirma, ekonominės naudos AE mums neduoda.

Antra, mes dengiame 94 proc. energijos žalos, nes patiems reikia tik 6 proc. galingumų.

Trečia, turime alternatyvios energijos pakankamai ir ilgam laikui, per kurį Lietuva sustiprėtų bei įsisavintų, tarkime, dar ir švarią saulės energijos gamybą.

 Ketvirta, AE stovi tektoninėje zonoje ir žemės drebėjimo metu gali tapti nevaldoma bei pakartoti Černobylio tragediją. Nuo visuomenės buvo nuslėptas 2006 metais 5,4 balų žemės drebėjimo Kaliningrade aidas, Ignalinos AE siekęs 4 balus.

 Penkta, IAE aptarnauja nelojalūs Lietuvai buvusio okupanto darbuotojai, privalomai įtraukti į KGB tinklą. Tokia ypač pavojingo branduolinio objekto aptarnaujančių specialistų kagėbistinė priklausomybė daro IAE Rusijos branduoliniu ginklu ES viduryje, kurį valdo politikai bei gali šantažuoti, terorizuoti ir kariniams tikslams panaudoti.

Suskaičiavome penkis kenksmingus Lietuvai, ES ir pasauliui AE faktorius. Ir nė vieno naudingo! Atrodytų, kad šioje srityje susipainiojo ir Vartotojų federacija. O būtent jai vertėtų ir privalėtų patikrinti: kokie Lietuvos elektrinių pajėgumai ir gaminamos elektros savikaina, kiek Lietuvos vartotojams elektros energijos reikia ir kiek parduodame (procentais), kiek mokame mes, kiek – pirkėjai, ir kieno naudai skirtumas.

Pasitvirtinus straipsnyje išdėstytiems faktams, vertėtų kreiptis į Administracinį teismą dėl lygių galimybių įstatymo dėl teisių į vienodą energijos kainą pažeidimo, o dėl visuotinio vartotojų apvogimo – į prokuratūrą. Į tarptautines organizacijas – dėl neteisėto ir nepagrįsto siekimo išvengti tarptautinių susitarimų uždaryti IAE. Vartotojų federacijai ir konfederacijai vertėtų pasisemti patirties iš ES analogiškų organizacijų, kovojant su monopolistinėmis organizacijomis vartotojų naudai. O ypač su tomis ES šalimis, kurios uždarė ar ruošiasi uždaryti atomines elektrines.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija