Atnaujintas 2008 m. lapkričio 5 d.
Nr. 83
(1676)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Ak, jūs mano vaikai

Eglė PEREDNYTĖ

Petrašiūnai. Salė bažnyčios rūsyje. Vaidinimas apie tą, kuri dar visai neseniai ant kojų sukėlė visą Lietuvą. Lyg vizija prabėgo pro akis Teresėlės gyvenimas… „Čia, žemėje, aš negaliu nudirbti didelių darbų – jaučiuosi lyg sukaustyta grandinėmis. Bet po mano mirties… “

Taip, Teresėle – po tavo mirties iš tiesų prasidėjo stebuklai.

„Jeigu Dievas manęs neišklausys, aš taip Jam įkyrėsiu, kad galiausiai Jis turės nusileisti“, – sakai. Tu juokauji?… Ne, tai tiesa, nes tik vaikai bus pirmieji Dievo karalystėje. Tie šokantys vaikai, vaidinantys vaikai, džiūgaujantys vaikai… Vaikai – tarsi nuostabios gėlės, pražystančios Dievo sode. Ir mažoji Jėzaus Gėlelė – Teresėlė.

Kuklios galimybės ir viena meilės kupina širdis – taip gimė spektaklis apie Teresėlę. „Artistai greitai atsirado. Bėda ta, kad jie visi norėjo vaidinti pagrindinį vaidmenį…“ – juokėsi Bernadeta Vosyliūtė, šio spektaklio kūrėja. Pirmą kartą spektaklis buvo pastatytas prieš metus – kai suėjo šimtas dešimt metų nuo Teresėlės gimimo dangui.

Scenarijus buvo parašytas per dvi savaites, naudojantis trimis knygomis apie Teresėlę, repeticijos truko tiek pat. Bernadeta sako, kad tai buvo tarsi mažas stebuklas – ji visur jautė vedančią Teresytės ranką.

„Kaip vadinasi jūsų teatras?“ – paklausiau. „Cor unum“ – „Viena širdis“. „Seniai svajojau įkurti teatrą. Kartą pasidalinau šia mintimi su sesele Danute Sakalauskaite. Ji man pasakė, kad tai realu, ir pasiūlė teatrą pavadinti šiuo vardu. Jis man labai brangus, nes kyla iš Jėzaus žodžių. Jo paskutinės maldos: tegul visi būna viena, kaip ir mes, Tėve, esame viena…“

Ačiū tau, Teresėle, kad buvai. Kad esi. Ačiū tau, Bernadeta, už spektaklį, už tavo didelę širdį. Po vaidinimo tu sakei: „Dėkokit vaikams, o ne man… Apkabinkite juos – jie to laukia…“

Ačiū, vaikai – jūs tokie tikri, tokie nuoširdūs, tokie gyvi!

Ačiū Tau, Viešpatie. Tu žiūri į mus ir šypsaisi…

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija