|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
Mokslų akademijoje pristatyta nauja knyga Jolita ŽURAUSKIENĖ
Lietuvos mokslų akademijoje vyko Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus, politinio kalinio, antisovietinio pasipriešinimo dalyvio Edvardo Buroko knygos Pūtėme prieš vėją antros dalies Sukilimas pristatymas. Apie autorių ir knygą kalbėjo akademikas Zigmas Zinkevičius, docentas Arvydas Anušauskas, profesorė Ona Voverienė, žurnalo Varpas redaktorius Algimantas Zolubas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas, pulkininkas Jonas Gečas, publicistai Vilius Bražėnas, Petras Girdzijauskas, Edmundas Simanaitis, čečėnų rašytojas Denis Muchamadas ir kiti. Pristatyme dalyvavo ir ukmergiškiai: klasės draugas Petras Džiautas, VO SOS Vepriuose direktorius Romas Petras Šaulys, Zigmas Vašatkevičius ir Antanas Mažeikis su žmona Violeta. |
||
|
|
||
|
Vytautas BAGDONAS Anykščių rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą kasmetinei kultūrologės Teresės Mikeliūnaitės vardo Kultūros premijai gauti. Ši premija teikiama kasmet nuo 2001-ųjų metų Anykščių krašto asmeniui, bendruomenės narių grupei, kolektyvui už paskutinių metų reikšmingus nuopelnus krašto kultūrai. Pretendentus premijai gauti gali siūlyti kultūros ir švietimo institucijos, nevyriausybinės organizacijos, kultūros profilio įmonės, fondai, kūrybinės sąjungos, meno tarybos, žiniasklaidos institucijos, profesionalūs menininkai, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai asmenys. |
||
|
|
||
|
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ Ukrainiečiai yra ketvirtoji pagal dydį Lietuvos tautinė mažuma, turinti senas tradicijas. 1928 metais įsikūrė Lietuvių-ukrainiečių draugija, vadovaujama prof. Mykolo Biržiškos, kasmet minėjusi Taraso Ševčenkos gimimo ir mirties metines, šventusi ukrainiečių nacionalines šventes, populiarinusi ukrainiečių literatūrą, meną ir kultūrą mūsų tėvynėje. 1932 metų kovą buvo pradėtas leisti periodinis leidinys Lietuvių-ukrainiečių draugijos žinios, Vilniuje veikė Ukrainiečių studentų sąjunga, 1938 metais įsteigta Lietuvos ukrainiečių švietimo kultūros draugija. |
||
|
|
||
|
Benjaminas ŽULYS Tėvynės pažinimo draugijos Kauno skyrius ir Kauno apskrities pedagoginis muziejus pakvietė pakalbėti apie mūsų tautos istoriją, praeities ir dabarties jaunimo auklėjimo ypatumus, ankstesnės ir dabartinės kartų pedagogus. Konferencija įvyko Kauno apskrities pedagoginiame muziejuje. Profesorė Ona Voverienė, Tėvynės pažinimo draugijos valdybos narė, Kauno skyriaus pirmininkė Irena Eigelienė, pedagogikos mokslų dr. Alma Gudonytė, pedagogės Irena Vainorienė, Rūta Mažeikienė, kitos konferencijos dalyvės kalbėjo apie Lietuvos šviesuolius, dėjusius pamatus lietuviškai pedagogikai, patyrusius nemažai sunkumų bei neteisybės šiame kelyje, bet neatsisakiusius savo idėjų. Atkreiptas dėmesys į Pedagoginį muziejų, kuris buvo ir tebėra mokytojų patirties bei kūrybos sklaidos buveinė. |
||
|
|
||
Seminaras apie savarankišką ir kūrybingą gyvenimą senatvėje Giedrius Sinkevičius,
projekto vadovas, Vilkaviškio vyskupijos Caritas
Spalio 6-13 dienomis Lietuvoje viešėjo Marijampolės miesto garbės pilietės Brunhildės Sigl (Brunhilde Sigl) iš Zalcburgo (Austrija) pasekėjos ir bendražygės Zalcburgo katalikiško švietimo centro referentės Marija Kasberger (Maria Kasberger) ir Herta Galė (Herta Galleé). Ponia Brunhildė šį kartą atvykti Lietuvon dėl sušlubavusios jos garbingo amžiaus sulaukusios motinos sveikatos negalėjo. Viešnių atvykimo tikslas surengti antrąjį seminaro Savarankiška ir kūrybinga gyvenimo kokybė senatvėje ciklą. Šis seminaras organizuojamas Brunhildės Sigl iniciatyva, bendradarbiaujant su Zalcburgo katalikiško švietimo centru ir Vilkaviškio vyskupijos Caritas organizacija. Finansiškai seminaro organizavimą parėmė Zalcburgo žemės Vyriausybė pagal Zalcburgo ir Lietuvos partnerystės programą ir Marijampolės savivaldybė. |
||
|
|
||
Pietryčių Lietuva Vilnijos draugijos rūpestis Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ Spalio 8 dieną Rytų Lietuvos reikalų taryba ir Vilnijos draugija Vilniaus mokytojų namų Didžiojoje salėje paminėjo Vilniaus dieną Lenkijos įvykdyto Ryto Lietuvos užgrobimo 88-ąsias metines ir grąžinimo Lietuvai 69-ąsias metines, taip pat įvertino dabartinę padėtį Pietryčių Lietuvoje. Nuo pat Vilniaus ir Vilniaus krašto užgrobimo spalio 8-oji Lietuvoje nepraeidavo be dėmesio. Eugenija Bulotienė prisimena, kaip karo išvyti lietuviai, apsigyvenę JAV, šią dieną minėjo Čikagoje, Bostone, Niujorke, Detroite... Pakviestas paskaitininkas paskaitydavo paskaitą, koncertuodavo chorai, solistai, bažnyčiose buvo aukojamos šv. Mišios, per radiją transliuojamos laidos. Tačiau Amerikoje vis mažėja antrosios bangos lietuvių, todėl dabar teliko tik radijo valandėlės. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |