|
Išlaikytas demokratijos egzaminas
Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS
Spalio 26 dieną įvykęs antrasis rinkimų turas vainikavo dešiniųjų jėgų pergalę. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija gavo 45 vietas naujajame Seime. Iki šiol valdžiusių partijų koalicija patyrė rimtą pralaimėjimą socialdemokratai gavo 25 vietas (vietoj turėtų 38), valstiečių partija 3 vietas (turėjo 13), Liberalų ir centro sąjunga 8 (turėjo 11), Naujoji sąjunga 1 (turėjo 11). Pralaimėjimą patyrė ir populistai: Tvarkos ir teisingumo partija gavo 15 vietų naujame Seime, Darbo partija 10. Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija (TPP) naujajame Seime turės 16 vietų, Liberalų sąjūdis 11 vietų. Formuojasi valdančioji koalicija iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Liberalų sąjūdžio, Tautos prisikėlimo partijos bei Liberalų ir centro sąjungos. Prie koalicijos jungiasi ir keli į Seimą patekę nepriklausomi kandidatai. Koalicija turės užtikrintą daugumą 83 narius.
Tautos prisikėlimo partija į savo gretas patraukė ne tik šoumenus aktorius, dainininkus, humoristus, bet ir politinių ambicijų turinčius verslo atstovus. Žvelgiant į TPP sąrašą matosi, kad tai yra įvairių smulkių ir vidutinių įmonių savininkai bei vadovai. Tarp patekusių į Seimą partijos veikėjų ryškiai išsiskiria Saulius Stoma. Šis žurnalistas, rašytojas, politikos apžvalgininkas pasižymi įžvalga, drąsia pilietine pozicija. 1994 metais LDDP valdžia jį buvo įkalinusi, remdamasi neaiškiais kaltinimais. S. Stoma buvo pirmasis politinis kalinys nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Visą savaitę skleidžiamas Antano mitas yra tipiškas tamsiųjų politinių technologijų kūrinys. Tačiau juk į naująjį Seimą pateko tikrai spėję pelnyti labiau skandalingą reputaciją žmonės: V. Uspaskichas, Tvarkos ir teisingumo partijos veikėjas K. Komskis, Lukašenkos garbintojas B. Bradauskas. Bet kai kurių apžvalgininkų tas nestebina, nes uspaskichų ir bradauskų tipo veikėjai jau ,,savi, o A. Nedzinskas vaizduojamas kaip baubas ar neaiškią grėsmę keliantis personažas.
A. Valinsko 16 vietų turinčios Tautos prisikėlimo frakcijos balsai yra lemiami, todėl kitiems koalicijoms partneriams beliko sutikti su tuo, kad jis taps naujojo Seimo pirmininku. Lietuvoje jau formuojasi tradicijos, kad Seimo pirmininko postą užima negausių Seimo frakcijų atstovai. Ilgą laiką Seimo pirmininko postą buvo užėmęs Artūras Paulauskas, atstovavęs negausiai Naujosios sąjungos frakcijai, paskui Viktoras Muntianas nedidelės, vėliau suirusios Pilietinės demokratijos frakcijos lyderis.
Rinkimų kova kai kuriose apygardose buvo priešingų pasaulėžiūrų, praeities ir ateities kova. Aukštaitijos rinkimų apygardoje antrajame rinkimų ture susirungė Petras Luomanas ir Alfredas Pekeliūnas. Kova tarp KGB rezervisto, ištikimo Uspaskicho liokajaus A. Pekeliūno ir ilgamečio TS-LKD nario, patyrusio pedagogo, nuoseklaus demokratinių pažiūrų politiko P. Luomano baigėsi konservatoriaus pergale. Ir kitose apygardose būta panašių dvikovų Žemaitijoje susigrūmė J. Jagminas ir J. Razma, G. Vagnorius ir A. Petkus. Tik čia laimėjo reakcingų politinių jėgų atstovai A. Petkus ir J. Jagminas.
Svarstomos būsimųjų ministrų kandidatūros. Socialinės apsaugos ministerijai rengiasi vadovauti Irena Degutienė, patyrusi savo srities žinovė. Nuostabą kelia užsienio reikalų ministro kandidatūros svarstymai. Aiškėja, kad į šį postą tikriausiai nepateks patyrę užsienio reikalų srities specialistai prof. Vytautas Landsbergis, ilgametis užsienio reikalų ministras ir buvęs ambasadorius Algirdas Saudargas, buvęs krašto apsaugos ministras bei ambasadorius Česlovas Stankevičius. Kažkodėl į užsienio reikalų ministrus stumiamos antraeilės figūros. Jau neabejojama, kad naujuoju švietimo ir mokslo meistru bus vienas iš Liberalų sąjūdžio lyderių Gintaras Steponavičius.
Sporto pasaulyje paskutiniu metu dvi garsios komandos krepšinio komanda Kauno Žalgiris ir Vilniaus Žalgirio futbolo ekipa atsidūrė prie bankroto slenksčio. Kauno Žalgiris jau keletą metų susiduria su finansinėmis problemomis, o Vilniaus Žalgiris į finansinę duobę pateko po klubo savininko A. Kastujevo arešto Maskvoje. Valstiečių partijos finansinis rėmėjas A. Kastujevas iki šiol kali Maskvoje, jam pateikti įtarimai dėl reketo.
O štai Šiauliuose plečiasi korupcijos skandalas, įtarimai pareikšti jau šešiems vietos tarybos nariams. Šiaulių meras G. Mikšys, vicemerė A. Javtokienė, tarybos nariai I. Strupeikis, R. Čokovas, V. Paleckis ir L. Strazdauskas yra kaltinami kyšininkavimu arba melagingais liudijimais byloje. Tai savotiškas rekordas Lietuvoje, kai įtarimai byloje pareiškiami net šešiems vienos savivaldybės tarybos nariams.
Atėjusios į valdžią demokratinės jėgos turi imtis ryžtingų reformų ir pažaboti oligarchinių klanų įtaką bei spręsti aktualias šių dienų problemas. Dabar svarbiausios yra ekonominės ir socialinės problemos. Būsimosios Seimo daugumos ir naujos vyriausybės sėkmė didelę dalimi ir priklauso nuo to, ar pavyks neutralizuoti kylančią infliaciją ir išspręsti socialines problemas. Tačiau šių problemų sprendimas susijęs su Lietuvoje klestinčiu organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Savo ruožtu organizuotas nusikalstamumas išsikerojo ir korupcija klestėjo dar ir dėl to, kad Lietuvoje iki šiol neįvykdyta liustracija. Valdžioje ir šalia jos išlikę komunistinės nomenklatūros veikėjai ir su KGB susiję asmenys buvę LKP CK darbuotojai, aktyvūs sovietinio komjaunimo veikėjai, KGB kadriniai darbuotojai, agentai ir rezervistai iš esmės dirbo ne savo krašto gerovei, o daugiausia rūpinosi tik savo ir savo bičiulių interesais, grobė valstybinį turtą, savinosi Europos Sąjungos paramos lėšas, dangstė sau artimus kontrabandininkus bei narkobiznio veikėjus. Tad per paskutinius aštuonerius metus vis labiau grimzdome į korupcijos pelkę, įsivyravo socialinė atskirtis. Oligarchija sukėlė skurdą, skurdas populizmą, o populizmas buvo palaikomas iš Kremliaus. Teisėsaugos pareigūnai ėmėsi daug rezonansinių tyrimų, pavyko sutramdyti kai kurias organizuotas gaujas, imtasi priemonių ir prieš savivaldybes ir apskričių administracijas apraizgiusį korupcijos tinklą. Tai viena medalio pusė. O kita teisėsaugoje dar yra daug silpnų grandžių, trūksta veiksmų koordinacijos, dar daug korupcijos. Naujajame Seime bus bent keli personažai, susiję su stambiu organizuotu nusikalstamumu, 2003 metais rezgę sąmokslą nušalinti V. Grigaravičių ir į jo vietą pasodintą statytinį generolą A. Songailą. Tai K. Komskis, R. Ačas, keli Darbo partijos ir LSDP veikėjai. Tiesa, populizmo banga palaipsniui slūgsta. Po pavasarį atskleisto korupcijos skandalo į Seimą net nebandė patekti vienas iš Tvarkos ir teisingumo partijos architektų pagarsėjęs finansinis aferistas ir prekeivis ginklais Audrius Butkevičius. Beje, už šio veikėjo nugaros šmėžuoja jo veiklą kontroliuojantys vieno įtakingo GRU (Rusijos karinės žvalgybos) klano vadeivos. Jau atsiranda viltis, kad netolimoje ateityje paksizmo temą galėsime svarstyti konferencijose, seminaruose kaip XXI amžiaus pradžios Lietuvos fenomeną. Numenkinti šio reiškinio potencialios grėsmės neverta. Paksizmas tai antivalstybinis sąjūdis, lietuviškas fašizmo variantas. Jei jis nebūtų pristabdytas, galėjo pasireikšti kaip totali mūsų valstybingumą griaunanti jėga.
Iškyla daug klausimų, kurių sprendimas ir bus tarsi lakmuso popierėlis. Ar valdančioji dauguma sugebės efektyviai dirbti, ar bus imtasi priemonių prieš kartelinius susitarimus, dėl kurių kyla maisto prekių ir degalų kainos? Ar bus įvesti socialiai teisingi progresiniai mokesčiai? Ar bus pagaliau išsiaiškinta, kas išsiuntė į Baltarusiją Vytautą Pociūną? Ar bus išpainiotas EBSW Gordijaus mazgas? Kol kas per dešimt metų žmonės neatgavo į EBSW koncernui priklausiusią Kauno holdingo kompaniją investuotų pinigų, EBSW veikėjai nebuvo nubausti, tik voratinkliu apraizgė visą Lietuvą. Atėjo laikas pagaliau ištirti Dujotekanos veiklą, išsiaiškinti, kaip mūsų krašte veikia ši Rusijos žvalgybos priedangos įmonė, iš naujo pažvelgti į Alytaus tekstilės privatizavimo istoriją ir pasidomėti, kaip šią įmonė užvaldė Ž. Buzo ir R. Burbos (Raikino) vadovaujamas klanas. Dabartinėje situacijoje reikia efektyvių ekonominių sprendimų, kai kurie iš tų sprendimų gali būti ir nepopuliarūs, bet būtini. Tačiau reikia atsižvelgti ir į galimas neigiamas reformų pasekmes. Kokios egzistuoja grėsmės? Jei drastiškai kylant mokesčiams nekils algos, bus smarkiai sutrumpintos motinystės atostogos, jei nebus įvykdyta daugumai piliečių palanki mokesčių reforma, tai sukels žmonių nepasitenkinimą. O jei dar truks ryžto kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir nebus įvykdyta liustracija, tai atsiras galimybė iki šiol valdžiusioms jėgoms grįžti į valdžią. Dabar Lietuvai reikia ne kosmetinių reformų, o suardyti oligarchinę santvarką, įsigalėjusią per aštuonerius metus, ir sukurti demokratinę valstybę. Tam reikia lanksčių, pamatuotų, bet ryžtingų sprendimų.
© 2008 XXI amžius
|