|
2K palikimas
Dr. Rūta Gajauskaitė,
kriminologė
Naujoji Seimo dauguma pirmiausia pažadėjo atlikti valstybės būklės reviziją, kad žinotų, nuo ko pradėti ir kuo užbaigti valstybės krizę bei išsikapanoti iš jos. Argi nekeista, kad dešinė nežino, ką daro kairė? Taip ir A. Kubilius, buvęs 2K dešinysis partneris, buvęs opozicijos Seime vadovas. Tos sudvigubintos pareigybės dabar ir trukdo A. Kubiliui: jei jis 2K dalyvis, tai jis atsakingas už mažumos vyriausybės sudarytą krizinę padėtį. Jei jis opozicijos vadovas tai mintinai turi žinoti Lietuvos būklę.
Bet jei per rinkimų kampaniją nusibarstė visos žinios galime padėti: pirmiausia reikėtų pripažinti LEO LT neteisėta bei pradėti jos ydų tyrimą. Antra, pabandyti suveržti diržus tiems, kam jau per kraštus pilasi. Ir, trečia, atsisakyti komforto planų ir tarptautinių karų
Bet
moters balsas į vyrų ausį neina
Susiveržti diržus liepė ir D. Grybauskaitė. Ir tuo netikėti negalima juk jai patikėti tvarkyti visi ES finansai 27 valstybių, 492 milijonų gyventojų, bendri pinigai šimtai milijardų eurų. Ir tvarko juo mūsų Dalužė kietai. Vis į Lietuvėlę pasidairydama, savo šalelei padėdama...
Bet... Lietuvėlėje patriarchalinė valdžia, todėl į visoje ES garbingiausios komisarės perspėjimus, patarimus ir išvadas vyrai žiūri skersai: tai karštakoše išvadina, tai apskųsti mėgina, savo darbinę impotenciją teisindami pasaulinės infliacijos įtaka. Žodžiu, kaip tam blogam šokėjui vis kas nors maišo.
Prieš metus mūsų komisarė karštakoše buvo pavadinta G. Kirkilo už tai, kad papriekaištavo už Europos Sąjungos skirtų lėšų Lietuvai neįsisavinimą. Dalužė susitiko su visais, kuo tik galima signatarais, ministrais ir parlamentarais, prezidentu ir politikais, bet veltui. Reikalai taip ir nepajudėjo iš vietos. Lietuva gal pirmą ir paskutinį kartą gavusi materialinę pagalbą nesugebėjo ja pasinaudoti. Premjeras gynėsi ir tik žodžiais taisė padėtį bei kaltino Seimą, trukdžiusį jam dirbti, pasaulinę infliaciją ir visus kitus, tik ne save. Tokia vyriausybė, komisarės nuomone, privalėjo atsistatydinti bet neatsistatydino. Ir toliau akivaizdžiai smukdė Lietuvą, stūmė į bankrotą ir greitino infliaciją, taškydama mokesčių mokėtojų pinigus, tai yra puotaudami maro metu, kaip pavadino D. Grybauskaitė.
Na, ir supyko Kirkilas! Užmiršęs subordinaciją ir džentelmeno statusą apskundė Dalužę ir iki šiolei neatsiprašė. Jis iki šiol nekaltas. Aišku, kad nekaltas: argi gali buvęs restauratorius valdyti valstybę? Čia vis dar prasimuša sovietinė ideologija, aktyviai palaikoma persikrikštijusių komunistų, kad valdyti gali ir virėja. Tai ir valdo šalį jau 18 metų visokie fizikai-restauratoriai, o žmonės iš nevilties žudosi.
O kaip su tuo diržų suveržimu? Tautai valdžia suveržė diržus dar prieš Velykas pabrangino duoną kasdieninę trigubai, o algeles ir pensijukes padidino keliais kartais mažiau! Ir tai esant 30 milijardų biudžetui! Tokio kainų pakilimo nebuvo net prie trigubai mažesnių mokestinių įplaukų. Na, vasarą uogaudami, grybaudami ubagėliai dar šiaip taip prasimaitino, bet žiemos mokesčiai trisdešimčiai procentų šalies gyventojų tikrai bus nepakeliami.
Seimas priėmė įstatymą ir pasidvigubino savo kelių tūkstančių algas iki dešimties tūkstančių, su puikia perspektyva gauti prezidentines pensijas, taip nušluostydami nosį netgi visų pasmerktiems už rentas signatarams... Tokias pačias išeitines pašalpas gaus ir neperrinkti seimūnai. Nors jie niekur neišeina, o, logiškai mąstant, jų darbo terminas baigiasi. Parlamentarų darbas yra įstatymu griežtai terminuotas ir prieš rinkimus visiems žinoma, kad pasibaigus kadencijai teks grįžti į buvusį darbą. Įstatymas juk garantuoja grįžti į buvusį darbą, bet ne išeitinę... Tai kokios čia gali būti išeitinės pašalpos, gal teisingiau būtų sugrįžtuvių kelionpinigiai?
O V. Blinkevičiūtė iškart po rinkimų užmiršo savo pažadus ir jau aiškina, kad nebus surinktas SODROS biudžetas, todėl siūlo didinti mokesčius. Ir ne tik siūlo, bet jau ir slapčia juos įskaičiavo į 2009 metų biudžeto projektą! Ir vėl prasidėjo piketų vajus. Bet argi valdžia piketuotojų bijo?
Tačiau tauta, net ir negaudama privalomos ataskaitos už biudžeto vykdymą, vis tiek žino, kur ir kiek veltui buvo nutaškyta pinigų. Priminkime tai premjerui, kad nedejuotų ir plaukų veltui nerautų.
Pirma. Gugenheimo muziejui vyriausybės skirti 300-500 milijonų galėtų būti paskirti švietimui, kad studentai ramiai studijuotų, sveikatos apsaugai, kad visi onkologiniai ligoniai gautų reikalingus vaistus. Argi Lietuvai neužtenka šiuolaikiškai užšiukšlinto Europos parko?
Antra. Apie milijardas paskirtas amžiaus statyboms ir net dviem stadionams Vilniuje bei Kaune. Nė vienas objektas nevertas, kad žudytųsi pensininkai ar bėgtų iš šalies duoneliauti jaunimas. Kas tuose stadionuose sportuos, jei jauni svetur, o seni kapuos? O kur dar saugumo rūmai, Seimo nesibaigiančios statybos, Žemės ūkio ministerijos prabangūs palociai, šovinių gamykla ir taip toliau, ir taip toliau...
Trečia. Štai kaip greitai du milijardus radome, o atlyginimams ir pensijoms G. Kirkilas nerado. O kur dar neišmatuojami rezervai elito atlyginimų srityje? Vien tik juodai įslaptinto koeficiento prie algų ir pensijų nubraukimas elitiniams leistų sutaupyti tiek, kad užtektų pedagogų bei medikų algoms pakelti ir dar pensininkams liktų nereikėtų mokesčių didinti.
Bet ministrė V. Blinkevičiūtė šito nepastebi, nors ir populiariausios bei geidžiamiausios vardą išsikovojo! Kažkaip labai panašiai čia su visais populiariaisiais vyksta: dar neužmiršome komisaro V. Grigaravičiaus epopėjos, o dabar jau V. Blinkevičiūtė. Tik prieš rinkimus apsiskelbusi pamaitinsianti veltui visus vaikus iš saujos (nei puodų, nei lėkščių nenupirko), šiandien jau rauda, kad pinigų trūksta... Ką gi, jau po rinkimų...
Ką reiškia jos rauda, palyginus su invalidų kančia, kai jiems skirtus 24 milijonus ministrė grąžino į ES? Juk ne V. Blinkevičiūtė, o invalidai vargsta. Nors galėjo, netgi privalėjo už tuos 24 milijonus būti nupirktos bent jau elektra valdomos lovos gulintiems klipatėliams pragulų būtų mažiau... O gėjams ES skirtus 14 milijonų ministrė paskirstė visus sulig cento. Nieko negrąžino atgalios. Todėl tvirtinasi pagrįstas įtarimas, kad ministrė laužo priesaiką ir yra ne visiems lygiai teisinga? Gal reikėtų atskiros ministerijos gėjams, nes savo patronę jie jau turi? Na, jei ne ministerijos, tai gal kokio gėjų departamento ar instituto?
Nors, kita vertus, kokia vyriausybė ras tokią socialinio aprūpinimo ir darbo ministrę, taip išmoningai skirstančią Europos Sąjungos pagalbą ir taip neskausmingai pereinančią iš vienos partijos į kitą? O juk ministerija tikra aukso gysla, o ministrė jos valdytoja... Kokia puiki bet kokios partijos kasa. Nepalyginsi su V. Andriukaičiu ar V. Kvietkausku...
Ketvirta. Gerą milijardą galėtume sutaupyti ir grąžindami savo kareivėlius iš šiltų kraštų. Juo labiau kad net ir JAV jau nusistatė datas, kada dings iš Irako, taip ir neradę nei biologinio, nei cheminio ginklo pėdsakų... Ir neatsiprašę. Tai ko gi mums praleisti progą paskubėti? Infliacija yra infliacija ir diržų veržimas tiesiog privalomas. Juo labiau kad Lietuva viena iš labiausiai infliacijos pažeidžiamų valstybių.
Penkta. Didžiausią dalį turėtume išspausti suveržę LEO diržą. O veržti turėtų teisėsaugininkai, ir ne ant liemens, o ant kaklo... Juk dar neužmiršome amerikonams parduotos, rusams perparduotos ir lenkams nuparceliuotos Mažeikių naftos. Neužmiršome, nes kasdien perkame brangiausią benziną. Maža to, dar paaiškėjo, kad prie Mažeikių buvo pridėtas terminalas su pajūrio ruožu Šventojoje! Taigi, tautos apgrobimo suma nuo 1,5 milijardo šoktelėjo iki 4 milijardų! LEO afera iš pat pradžių buvo vertinta 20 milijardų, kukliai nutylint naujų elektros tinklų į Europą statybos kaštus... O jie kainuos dar 20 milijardų! Taigi, iš viso 40 milijardų 10 kartų daugiau nei Mažeikių afera! Argi neįdomu, kas skolins tokias sumas infliacijos metu labiausiai pažeidžiamai valstybei? Argi neaišku, kad LEO afera jau įvykdyta. Štai čia tai puota maro metu.
Ar bent įsivaizduojate, kokie tarpusavio suinteresuotųjų grupuočių ryšiai, otkatai ir kyšiai? Kiek bus nuvaryta į bankrotą, likviduota ir nužudyta... Kiesų tragediją atsimenate? Tai bus dešimt kartų daugiau ir vėl tyku ir ramu: nei įtariamų, nei kaltų, nei nubaustų. Tik tautos kišenėse jau nebe vėjai švilpaus, o uraganai kauks...
Na, o apie prezidentą tautos gynėją ir užtarėją nebeverta ir šnekėti. Mažeikius jo palociuose nuparceliavo, o nuo LEO jisai viešai rankas nusiplovė. 2009 metų biudžeto paskelbė nepasirašysiąs tik D. Grybauskaitės paprotintas, ir tikisi, kad naujasis Seimas jį pataisys... Šiaip V. Adamkui aiškiai svarbiau rožinės ir oranžinės revoliucijos nei Lietuvos infliacija. Kažin, ar tarpininkaus jis dėl Rusijos priėmimo į ES? Juk nuo 1972 metų laisvai važinėjo po SSRS... Tikėkimės, kad nebespės...
Akivaizdu, kad elitui diržų nesuverši. Į naująjį Seimą apdairiai pasirūpinta aktorių frakciją inkorporuoti ir suformuoti. Taip kad paskirtus vaidmenis bus kam suvaidinti ir mažumų koaliciją vėl sėkmingai sukurti, ignoruojant tikrųjų laimėtojų teises.
Kaip medikams didžiausias autoritetas Hipokratas, taip teisininkams romėnų teisė. Joje visos galimos valstybinės ir asmeninės kolizijos buvo reglamentuotos, todėl kai situacija neaiški, teisininkai gilinasi į romėnų teisę ir visada randa, ko reikia!
Lietuvoje Seiman patekusių tautos linksmintojų būriui romėnų teisėje rasta labai protinga nuostata negarbingų žmonių statusas. Negarbingieji negalėjo turėti pilietybės, turto ir teisėtos šeimos! Taigi, negalėjo be pilietybės dalyvauti valstybės valdyme, be turto papirkinėti, o svarbiausia, palikuoniais didinti savo būrio. Negarbingais Romos imperijoje buvo laikomi aktoriai, prostitutės ir skolininkai.
Tiesą pasakius, aktoriai, profesionaliai vykdantys svetimą valią, pasaulio valstybėse ne naujiena. Tai ir Reiganas, sėkmingai vaidinęs prezidentą dvi kadencijas. Tai ir Švarcnegeris, jau tapęs senatoriumi. O ir Lietuvoje valdžioje buvo ir nusipelniusių artistų, ir režisierių, ir dirigentų. Tiesa, jie truputį nukrypo nuo scenarijaus, tai nesulaukė kadencijos pabaigos... Bet šį kartą tikriausiai šios klaidos aktoriai nepadarys.
Protingi buvo romėnai vienu sakiniu įstatyme išvengė didžiulės bėdos, kurioje murkdosi Lietuva... Panašu, kad diržus veržti ir vėl teks tautai, tik ne ties liemeniu, o gerokai aukščiau... Štai kokia neįvykdytos desovietizacijos kaina!
© 2008 XXI amžius
|