Pirmasis puslapis
Aktualijos
Iš mūsų     kultūros     istorijos
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Keliavęs tyliai, pėdsaką palikęs gilų

Algimantas ZOLUBAS

Knygos „Linas Broga. 1925-2005. Atminimo knyga“ viršelis

Iškilų, daugiabriaunį mūsų kultūros grynuolį, rašytoją, vertėją, keliautoją primena 500 puslapių „Krantų“ redakcijos išleista Romanos Brogienės sudaryta knyga „Linas Broga. 1925-2005. Atminimo knyga“, išleista praėjus trejiems metams po rašytojo mirties.

Ne „Amžinuoju atilsiu“, o šviesiu atminimu Lino Brogos gyvenimo bendrakeleivė, jo žmona R. Brogienė paženklino Lino prasmingo gyvenimo paveikslą, visuomenei atskleidė tai, ką tylusis rezistentas ir kūrėjas dėl nuolat gresiančio pavojaus, o vėliau dėl kuklumo vengė viešinti. Deja, neretai pasitaiko, kad su iškilia asmenybe visuomenė susipažįsta tada, kai ji iškeliauja į amžinybę. Knyga artimai supažindins su rašytoju, nes ją sudarė žmogus, nuo kurio Linas paslapčių neturėjo. Nors Liną pažinojau, su juo artimai bendravau nuo 1958 metų, man atminimo knyga apšvietė šią asmenybę nauja šviesa, atskleidė kuklumo skraiste dengtą jos didybę.

Linas Broga iš jam lemties skirtų gyvenimo aštuonių dešimtmečių mažiausiai penkis dešimtmečius atidavė kūrybai. Mokėsi, mokytojavo, studijavo, įgijęs kelių inžinieriaus specialybę, dirbo, vėliau dėstė su literatūra nesusijusį dalyką (braižomąją geometriją). Tai tarsi buitinė gyvenimo pusė. Antroji – būtį atspindinti kūryba. L. Brogos kūryba – poezijos vertimai ir jo paties ne itin gausios eilės. Rašytojas į lietuvių kalbą vertė poeziją, kuri priskirtina žmogaus visatoje prasmingesnei būčiai. Daugiausia kūrybinių galių skyrė Jurgiui Baltrušaičiui, jį versti pradėjęs 1948 metais. Baltrušaitis per penkis dešimtmečius parašė per 400 eilėraščių rusų kalba ir apie 200 lietuviškai. Linas per penkis dešimtmečius po poeto mirties visus rusų kalba rašytus eilėraščius išvertė į gimtąją kalbą.

Kaip pats vertėjas tvirtino, jam labai artima pasirodė žmogaus, kuriančio nebaigtą pasaulį, idėja. „Žmogus nėra niekinga smiltelė – jis kaip ir menkas žolytės stiebelis turi vietą vieningoje visatos sandaroje, dirbdamas, veikdamas perkuria save ir kartu tobulina pasaulį. Menininkas kopia žemės laiptais: menas – žaidimas, menas – pažinimas, menas – auka. Kūrėjas sudega ant visatos aukuro, atiduodamas save didžiam tikslui – geresnei, prasmingesnei būčiai...“ – sakė Linas. Minimą idėja kondensuotai išreikšta ir viename iš Baltrušaičio eilėraščių:

Dar pasaulis nesutvertas,

Ir šventovė nebaigta,

Tik laukų akmuo pažertas,

Tik pečiams galia duota.

Kai kartą dėl savo neišprusimo paklausiau, kas sunkiau – parašyti ar išversti į kitą kalbą eilėraštį, Linas atsakė: „Eilėraštį parašyti dažnai užtenka valandėlės, o norint tinkamai išversti net vieną eilėraščio posmelį, tenka jį „nešiotis“ iki išverti ištisus mėnesius, o vertimus gludinti – metus, nepabaigiamai...“

Parvedant Baltrušaitį į Lietuvą, pakeliui L. Broga kliudė antrojo tūkstantmečio pradžios Rytų poetus Omarą Chajamą, Hafizą, Nizami Gandževi, kurių išmintį pateikė Lietuvos skaitytojui.

Linas daug keliavo kaip turistas ir kaip transporto sistemos darbuotojas, bendravo su gamta, kultūriniu paveldu. Parengė ir išleido „Lietuvos TSR turistinį žemėlapį“, Lietuvos kelių žemėlapį. Keliaudamas daug fotografavo (pluoštelis nuotraukų pateiktas knygoje).

Pasak Viktorijos Daujotytės, didžioji L. Brogos gyvenimo dalis yra praėjusi slaptyje, tyloje. Tačiau toje savo tylioje kelionėje, kaip randame knygoje bei pačiam teko patirti, Linas sutiko ir artimai ir pakankamai atvirai bendravo su iškiliomis asmenybėmis. Tarp jų buvo Unė Babickaitė-Graičiūnienė, Juozas Urbšys, Jonas Graičiūnas, Kazys Inčiūra, Viktorija Daujotytė ir kitos visuomenei mažiau žinomos, tačiau taurios, šviesios asmenybės.

 Linas tapo tragiško likimo lietuvių aktorės, režisierės U. Babickaitės-Graičiūnienės sukaupto turtingo kultūrinio palikimo angelu sargu ir išgelbėjo jį nuo užmaršties. Aktorės kultūrinį palikimą Linas perdavė Teatro, muzikos ir kino muziejui Vilniuje, kuris tapo nuolatinės ekspozicijos dalimi. Lino ir artimiausios pagalbininkės Romanos rūpesčiu išleistos knygos Unė Babickaitė-Graičiūnienė, Atsiminimai. Dienoraštis. Laiškai, Vilnius: Scena, 2001, 360 p. ir U. Babickaitė-Graičiūnienė, Laiškai. Amžininkų atsiminimai, Vilnius: Aidai, 2005, 475 p.

Didžioji dalis J. Baltrušaičio rusiškos poezijos L. Brogos vertimų rinkiniais jau išleista gerokai anksčiau, o štai Jurgis Baltrušaitis. Kalba su lemtimi: rusiškos poezijos vertimai /Jurgis Baltrušaitis; iš rusų kalbos vertė Linas Broga. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007, – 543 p. pasirodė pernai, praėjus beveik trejiems metams po vertėjo mirties. Tylios kelionės ir gilaus pėdsako pilnatvė įsikūnijo.

© 2008 „XXI amžius“