Atnaujintas 2008 m. lapkričio 19 d.
Nr. 87
(1680)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Atsiprašau, bet...

Vilius BRAŽĖNAS

Supančioti politologai

Lapkričio 5 dieną, tuoj po JAV rinkimų, „Lietuvos televizijoje“ apie JAV politiką lietuvius švietė, išeivijoje ir dabar vėl nepriklausomoje Lietuvoje žymūs vyrai. Abu, žinoma, įrodė turį daug žinių apie JAV. Tačiau mano, irgi buvusio išeivio, konservatyvaus publicisto ir amerikiečių politinio savaitraščio redaktoriaus, akyse pokalbis skambėjo keistokai: lyg jiedu JAV politiniu ledu čiuožtų supančiotomis kojomis. Kalbėjo „pusiau burna“, lyg nežinotų ar nenorėtų, kad lietuviai sužinotų, jog JAV politikos užkulisiai yra daug didesni už visų matomą sceną. Vienas jų, lyg laikydamasis Lietuvos TV ekranuose rodomų politologų „kredo“, skubiai numojo ranka į „sąmokslo teorijas“. Atseit pareiškė, kad pasaulyje nebūna sąmokslų.

Atsiprašau, bet... Nejaugi politologas nėra girdėjęs apie „Molotovo Ribentropo paktą“ ar „Jaltos sutartį“? Ar mūsų politologai mano, kad nebūta ne tik „teorijos“, bet ir tikro sąmokslo 1926 metų perversme Lietuvoje? Neprisimenu tada apie perversmą iš anksto skaitęs laikraščiuose.

Kandidato iškėlimas

Kitas žinovas labai paprastai paaiškino demokratų kandidato Barako Obamos neįtikėtino iškilimo ištakas: jis demokratų konvencijoje „išdrožė gerą kalbą“. (Ar „išrėžė“?)

Atsiprašau, bet... Partijų konvencijose bet kas negauna progos „išdrožti“ gerą ar blogą kalbą. Partijos atvirieji ir užkulisių pirmūnai nutaria, kam duoti progą tapti partijos „nauja žvaigžde“, suteikiant suvažiavimo tribūną prisistatyti valstybiniu ir net pasauliniu mastu. Po to į iškėlimo vajų įkinkoma globalistų kontroliuojama „didžioji“ žiniasklaida ir, žinoma, didieji pinigai. Kaip jau esu rašęs (straipsnyje apie „Suskilusią geldą“), vienas iš pirmųjų „įnašų“ buvo Lietuvos kultūrininkų ir „pilietininkų“ geradario Džordžo Sorošo įnašas, per jo finansuojamą „MoveOn. org.?“ grupę. Pagal „atsitiktinumo teorijos“ skelbėjus, kurių manymu nėra nei sąmokslų, nei globalizmo (sąmokslo pasaulio valdžiai užgrobti), Lietuvoje „atsitiktinai“ painiojasi rubliai ir gal jie „atsitiktinai“ gali įkristi į kurio nors žymūno kišenę.

Teisė nežinoti?

Panašiai skambėjo ir sausio 5 dienos laida „Teisė žinoti“. Lyg visi pokalbio dalyviai būtų nutarę, kad Lietuvos visuomenė „neturi teisės žinoti“, kad už Amerikos politinio teatro scenos esama užkulisių.

Atsiprašau, bet... Per dažnai mūsų TV politinės scenos artistai primena tas tris nupaišytas beždžiones, kurių viena nieko negirdi, kita – nieko nemato, trečia – nieko nesako.

Ar „JAV nebėra rasizmo“?

Po juodaodžio Obamos laimėjimo JAV prezidento rinkimus pasigirdo kalbos, jog  JAV „nebėra rasizmo“.

Atsiprašau, bet... Šie rinkimai rodė, kad žymiai sumažėjo baltųjų rasizmas – griežtas nusistatymas prieš kitaspalvės odos žmones. Tačiau išryškėjo juodaodžių rasizmas – neapykanta baltiesiems ir visiška pakanta juodiesiems, kad ir kokie jie būtų.

Matėme juoduosius šūkaujant ir šokant už Obamą rinkimų kampanijos metu ir po Obamos laimėjimo aiškiai ne todėl, kad jis būtų buvęs valstybės vyro sugebėjimus įrodęs kandidatas, o tik todėl, kad jis buvo tamsiaodis. Matyt, ne vien tai paveikė. Ne kartą yra kandidatavę kiti juodaodžiai. Šiuokart buvo senokai žinomas JAV politikoje Alan Keys. Jo bėda, kad jis buvo tik juodas, bet ne raudonas, ir dargi tikras amerikietis. Be to, puikus oratorius, protestantų pastorius. Tačiau jo niekad nerėmė didžioji, antiamerikietiška, JAV ir kita Vakarų, baltųjų „liberalų“ globalistinė žiniasklaida, kaip rėmė Obamą.

Porinkiminės mintys

Dažnokai išgirstame, kad „demokratinėse“ šalyse žiniasklaida yra „laisva“ ir nešališka, kaip Lietuvoje. Atsiprašau, bet... tikrovė paneigia tokią pažiūrą.

Pagaliau po rinkimų išgirdome prisipažinimų, jog žiniasklaida buvo „šališka“ Obamos naudai. Savaitę po rinkimų TV diskusijoje net įtakingo dienraščio „Washington Post“ politikos redaktorius pareiškė, kad žiniasklaida buvo „easy on Obama“. Gal „easy“ versti reikėtų kaip „švelni, atlaidi, nepriekabi, daug ką atleidžianti“.

Nors Makeinas buvo tik pusiau respublikonas, pusiau demokratas, jį ir ypač kietą jo kandidatę į viceprezidento postą žiniasklaida talžė, kiek galėjo. Net gubernatorės Peilin šukuosenos ir drabužių kaina užkliuvo. O dažnai prasikišusių daugybės, lyg akėčių virbų, Obamos neatsakytų klausimų nepastebėjo.

Kas vykdys „pakeitimus“?

Girdėjome ir tebegirdime apie didžiulius „pakeitimus“ JAV politikoje. „Ateina jauna nauja politikų karta“, mums tvirtino obamistai.

Atsiprašau, bet... Kur tas jaunimas? Po laimėjimo stebime naujos administracijos ir naujo Baltųjų rūmų personalo formavimą. Ir ką matome? Kur „naujumas“ ir „jaunumas“? Tik Obamos žmonos bei dukrelių jauni veidai. Į tikrąją valdžią ateina „senoji gvardija“, pradedant politikoje pražilusiu viceprezidentu. Matome keletą gėdingos prezidento Klintono administracijos ir Baltųjų rūmų rausvų kombinatorių bei manipuliatorių veidus. O už jų senasis ekonomikos ir politikos „establišmentas“, daręs įtaką ir Respublikonų, ir Demokratų administracijoms.

Vis dėlto ausį stipriai užgavo vienos „marksizmo peryklos“ – JAV universiteto – jauno dėstytojo džiaugsmingas „pasikeitimo“ apibūdinimas, kurs gali būti įdomus ypač buvusioms pavergtoms tautoms: „Šie rinkimai panaikino 1980-jų metų Reigano Ameriką...“ Tai, deja, gali būti pagrindinis pasikeitimas.

Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija