Pirmasis puslapis
Aktualijos
Iš mūsų     kultūros     istorijos
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Vokietijos susivienijimo minėjimas

Nuo pat Vokietijos susivienijimo Hiutenfelde įsikūrusi Vasario 16-osios gimnazija kasmet greta lietuviškų renginių rengia ir Vokietijos susivienijimo minėjimą, į kurį yra kviečiami ir vietos vokiečiai.

Šventės išvakarėse, spalio 2-osios vakare, į pilies salę atvyko apie 150 lietuvių ir vokiečių, mokinių tėvų ir miestelio gyventojų. Programa rūpinosi mokytoja dr. Gabrielė Hoffmann su trylikta klase. Mokiniai muzika ir prasmingais prozos bei poezijos intarpais susirinkusiems priminė Berlyno sieną ir geležinės uždangos laikus. Muzikinę dalį paruošė mokytojas Gintaras Ručys su mokiniais. Po trumpo montažo koncertavo lietuvių gimnazijos mokiniai, Lampertheimo muzikos mokyklos mokiniai ir Hiutenfeldo vyrų bei moterų chorai.

Vytauto Tamoliūno paroda

Prieš dvejus metus žurnalistas Petras Veršelis su žmona dailininke Meile Hiutenfelde įsteigė meno galeriją „Meilė“. Joje nuolat vyksta lietuvių ir vokiečių menininkų parodos. Spalio 3 dieną čia buvo atidaryta Lietuvos dailininko ir fotografo Vytauto Tamoliūno paroda. Į atidarymą susirinko daugiau nei 100 lietuvių ir vokiečių. Sveikinimo žodį tarė Petras ir Meilė Veršeliai,  Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Evaldas Ignatavičius, o poetė Dovilė Zelčiūtė kalbėjo apie dailininką V. Tamoliūną ir jo kūrybą. Į vokiečių kalbą vertė Irena Grevienė. Paskui D. Zelčiūtė ir satyrikas poetas Jurgis Gimberis skaitė ištraukas iš savo kūrybos.

Iš Lietuvos kilusių vokiečių suvažiavimas

Gimnazijos bendrabučio salėje prasidėjo iš Lietuvos kilusių vokiečių organizacijos „Landsmannschaft der Litauendeutschen“ metinis suvažiavimas. Pirmininkas Hardy Mett perskaitė ataskaitinį pranešimą. Organizacija keturis kartus per metus leidžia laikraštį „Raute“ (Rūta), kurį redaguoja pats pirmininkas, kasmet išleidžia savo „Metraštį“ (Jahrbuch). Suvažiavime dalyvavo ir buvęs šio metraščio ilgametis redaktorius bei žymus lietuvių poezijos vertėjas į vokiečių kalbą, poetas, evangelikų liuteronų kun. Alfredas Franzkaitis. Lietuvos vokiečiai keletą posėdžių surengė atskirai, o vėliau įsijungė į Lietuvių kultūros instituto suvažiavimo programą.

Lietuvių kultūros instituto konferencija

Instituto vadovas dr. Vincas Bartusevičius, šiais metais pasitelkęs Lietuvos ir Vokietijos forumą ir Lietuvos ambasadą Vokietijoje, spalio 3–5 dienomis suruošė mokslinę konferenciją tema „Vasario 16-osios aktas istorijos perspektyvoje“. Paskaitas ir pranešimus skaitė dr. Christian Westerhoff („Priverstiniai darbai Lietuvoje Pirmojo pasaulinio karo metu“), dr. Česlovas Laurinavičius („Vasario 16-osios akto reikšmė“), dr. Andreas Fuelberth („Kaunas – laikinoji sostinė iki 1939 metų“), prof. dr. Hans-Juergen Boemelburg („Lietuvos nepriklausomybė ir Lenkija“). Vokietijos ir Lietuvos forumo pirmininkas dr. Joachim Tauber skaitė net dvi paskaitas – „Klaipėdos krašto istorija 1919–1939 metais“ ir „Lietuvos užsienio politika 1920–1939 metais“ bei vadovavo suvažiavimo baigiamajam posėdžiui. Per pertraukas dalyviai turėjo progą apžiūrėti nuotraukų parodą apie Klaipėdos miesto ir LR ambasados Berlyne surengtą kelionę laivu iš Kylio į Jūrų šventę Klaipėdoje rugpjūčio 25 dieną. Parodą surengė Europos lietuvių kultūros centras ir Vokietijos lietuvių bendruomenė.

Koncertas

Renginių aukščiausias taškas buvo klaipėdiečių menininkų Valentinos Vadoklienės (sopranas), Vytauto Tetensko (birbynė) ir Irenos Pečiūrienės (pianinas) koncertas. Menininkai sužavėjo publiką ir susilaukė ilgų plojimų. Po koncerto Lietuvos ambasadorius Evaldas Ignatavičius visus pakvietė į priėmimą pilies konferencijų kambariuose.

Mintys žvelgiant į abu renginius

Džiugu, kad Vokietijoje gyvenantys lietuviai ir Lietuvos vokiečiai surengė bendrą suvažiavimą. Toks bendras renginys vyko pirmą kartą. Jis liudija labai gerus lietuvių ir vokiečių santykius. Savaime suprantama, Lietuvos vokiečiai turėjo ir savo posėdžius. Lietuviai, kuriuos tas domino, galėjo dalyvauti juose ir klausytis. Dr. Jonas  Norkaitis buvo pakviestas referuoti apie Vasario 16-osios gimnaziją, jos istoriją, dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas. Ši gimnazija ir Getės institutas Vilniuje ir Kaune –  savotiškos paralelės tarp dviejų kultūrų.

Žvelgiant į paskaitų temas, krenta į akis faktas, kad šį kartą daug kalbėta apie praeitį. Ne viskas, kas vyko praeityje, buvo malonu. Vokiečių okupacija per Pirmąjį pasaulinį karą, lietuvių santykiai su lenkais, kaip atrodė Kaunas jį lyginant su Ryga ir Talinu. Kam visa tai prisiminti? Kadangi visų bendras noras tokius bendrus suvažiavimus turėti ir ateityje, vertėtų pagalvoti apie jų tematiką. Ar ne geriau kalbėti apie dabartį ir ypač – apie ateitį?

XXI

© 2008 „XXI amžius“