Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Literatūra
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Širdies gelmėse užsimezgančios eilės

Bronius VERTELKA

Vadoklių poetė Stasė Turulienė

Poezijos knygoje „Ant tavo rankų supasi gerumas“, kurioje išspausdinti lietuvių poetų eilėraščiai apie motiną (sudarytojas Julius Jasaitis), yra ir Stasės Turulienės eilių. Vadoklietės kūrybos galima rasti ir Lietuvių liaudies kūrybos centro išleistame poezijos rinkinyje „Eiliavimai“.  Poetės knyga „Nepaliksiu aš kaimo“ dienos šviesą išvydo jos svainio Alfonso Bakšio lėšomis. Tai buvo jo dovana S. Turulienės 50-mečiui. Tikėtina, kad netolimoje ateityje pasirodys dar viena Vadoklių miestelio gyventojos poezijos knyga, kurią išleis vietos seniūnija. S. Turulienė naujai knygai atrinko apie 200 savo eilėraščių.

S. Turulienė yra sukūrusi apie 400 eilėraščių. Raides ji pažino dar prieš pradėdama lankyti mokyklą. Savo pirmuosius poetinius bandymus S. Turulienė išdrįso parodyti rajono laikraščiui „Tėvynė“, tuo metu itin populiariam tarp skaitytojų. Jo redaktoriumi buvo Povilas Kancė, tikras inteligentas, o redakcijoje dirbo kūrybingi žurnalistai Elena Mezginaitė, Leontina Vyčienė, Stasys Kriaučiūnas. E. Mezginaitė  jau tada buvo žinoma ir kaip poetė ir ji drąsino Stasę rašyti. Beje, S. Turulienės mama Marijona Indriūnienė irgi eiliavo.

Stasė – miestelio bibliotekos knygų nuolatinė skaitytoja, bet moderniųjų autorių ji nelabai mėgsta. Užtat su malonumu į rankas ima Maironio, Salomėjos Nėries, Pauliaus Širvio poezijos tomelius.

Bendradarbiaudama su Vadoklių kultūros namais, ji parašė ne vieną humoristinį eilėraštuką apie tinginiaujantį ar mėgstantį išgerti, kurie ne visiems patiko. Kartą net gavo grasinantį laišką, kad nustotų rašinėti. S. Turulienė ne sykį buvo išrinkta rajono tradicinių poezijos konkursų laureate ar prizininke.

„Gal ir gerai, kad tiek vargo mačiau, užtat dabar turiu apie ką rašyti“, – sako Vadoklių poetė. S. Turulienei eilės plaukia, rodos, tarsi iš širdies gelmių. Dažnai eilės gimsta naktimis. Tada pašokusi skuba užsirašyti,  kad nepabėgtų mintis.

Vadokliai,
Panevėžio rajonas
Autoriaus nuotrauka

© 2008 „XXI amžius“