Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Literatūra
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

„Asyžiaus dvasios“ dvelksmas

Mindaugas BUIKA

Kipro Stačiatikių Bažnyčios primas arkivyskupas Chrizostomas II

Popiežius drąsina „nešti taikos ugnį“

Tarptautinė katalikiška Šv. Egidijaus bendruomenė toliau realizuoja popiežiaus Jono Pauliaus II pradėtą tarpreliginių taikos susitikimų ciklą. Nuo 1986 metų šv. Pranciškaus mieste Asyžiuje įvairių religijų vadovai drauge su Romos vyskupu susirinkę malda prašo Viešpaties susitaikymo ir santarvės malonės planetai. Tokie susitikimai, rengiami kasmet vis kitoje vietoje, suburia šimtus žymių dvasininkų, politinių ir socialinių veikėjų. Dvidešimt antrasis toks suvažiavimas, kurio tema „Taikos  civilizacija tikybų ir kultūrų dialoge“, lapkričio 16-18 dienomis vyko Kipro sostinėje Nikozijoje. Surengti tokį susitikimą daugiau kaip tris dešimtmečius prievarta padalintoje Viduržemio saloje-valstybėje pasiūlė Kipro Stačiatikių Bažnyčios vadovas arkivyskupas Chrizostomas II. Šiemetiniame renginyje vėl dalyvavo krikščionių, musulmonų, judėjų, budistų, sikhų ir kitų tikybų atstovai iš Europos, Azijos, Afrikos ir Amerikos. Pranešimus skaitė ir kelių Viduržemio pajūrio šalių prezidentai bei vyriausybių vadovai. (Renginio dalyvius sveikino Kipro prezidentas Dimitras Christofiasas.) Popiežius Benediktas XVI laišku pasveikino Kipro susitikimą. Per Vatikano valstybės sekretorių kardinolą Tarcizijų Bertonę perduotame sveikinime Šventasis Tėvas, priminęs savo pirmtako Dievo tarno Jono Pauliaus II iniciatyvą, pabrėžė, jog taika tarp religinių bendruomenių įmanoma tik plėtojant „dialogą tarp brolių“. Tai reiškia priimti kiekvieno „teisingą, tikrą ir abipusį supratimą“ bei dalytis tuo, kas visus vienija, ir mesti „taikos dovanų“. Tik taip įmanoma bendrystė „daugiaformėje ir daugiaveidėje lingvistinėje erdvėje“, kurią Kūrėjas patikėjo kiekvieno žmogaus atsakomybei bei gėriui.

Dėl „antikrizinių“ priemonių ir „XXI amžiaus“ būklės

Po Seimo rinkimų į valdžią atėjus naujai permainų koalicijai žadamos didelės permainos. Permainos ne gerinant mūsų, Lietuvos žmonių, gyvenimą, bet jas bloginant (apie tai rašėme penktadienio numeryje). Gal kai kuriems pensininkams nelabai didelių nuostolių pridarys iš pensijos per padidėjusį PVM į valstybės iždą kas mėnesį atiduodamas penktadalis pensijos ar atlyginimo. Bet spaudos ir ypač vadinamųjų mažųjų laikraščių, o ypač „XXI amžiaus“ ir „Kregždutės“ laukia blogesni laikai – per mokesčių struktūros pakeitimą redakcijos patirs keleto dešimčių tūkstančių litų nuostolį, o tai joms bus pražūtinga.

Kariuomenės jubiliejus  primena kilniausius žygius

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Prezidentas Valdas Adamkus suteikė brigados generolo laipsnį pulkininkui Gintautui Zenkevičiui

Sekmadienį, lapkričio 23 dieną, Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus priėmė iškilmingą Lietuvos kariuomenės rikiuotę Katedros aikštėje Vilniuje. Valstybės vadovas pasveikino Lietuvos karius ir visus iškilmingo renginio dalyvius kariuomenės įkūrimo 90-ųjų metinių proga.  

Prezidentas V. Adamkus pabrėžė, kad ši šventė primena mums garbingiausias tautos gyvenimo akimirkas, kilniausius žygius, istorinius vardus ir istorijos pamokas bei teikia drąsos kurti ateitį. „Tokios pat drąsos, entuziazmo ir idealizmo vedama, 1918-ųjų Lietuva pradėjo kurti savo kariuomenę. Prieš devyniasdešimt metų neįtakinga, nelabai svetingai sutikta naujojoje Europoje mūsų tauta įrodė savo teisę į laisvę, o savanoriai ir kariai tai apgynė krauju“, – sakė Prezidentas. Jis pažymėjo, kad prieš dvidešimt metų istorija kartojosi, o į demokratinę Europą siekianti grįžti Lietuva vėl ėmėsi kurti savo valstybę ir savo ginkluotąsias pajėgas. Tuomet nebuvo laukiama palankesnės politinės situacijos ir nebuvo bijoma kažkam neįtikti. „Šiandien galime džiaugtis mūsų tarptautiniu įvertinimu ir galime didžiuotis, kad Lietuvos kariuomenė savo kantria ir pasiaukojama tarnyba užsitarnavo ir visuomenės pagarbą. „Tai – tikras kariuomenės ir piliečių solidarumas bei pasitikėjimas, skirtingas nuo to, kokį pusę amžiaus nesėkmingai mėgino deklaruoti okupantų valdžia. Ir kartu tai – labai didelė vertybė Lietuvos valstybei, kiekvienam jos piliečiui, – sakė Prezidentas. – Drįsčiau sakyti, kad šis artumas kartoja mūsų Tėvynės istoriją“.

Dvarininkų Montvilų kultūriniais keliais

Bronius VERTELKA

Su konferencijos dalyviais nuoširdžiai bendravo prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Montvilos – sena, kilminga giminė, kilusi iš Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnaus Montvido. Pagal 1834 metų sąrašus Montvilų giminei priklausė Gudelių, Vaivadiškių, Veronainių, Antakalnio, Verškainių, Žypronių, Karpiškių, Kreivių, Mitėniškių (nuo 1840 m.), Troškūnų (nuo 1850 m.) dvarai. Lapkričio 12-ąją  Panevėžio kraštotyros muziejuje vyko konferencija „Dvarininkų Montvilų kultūriniais keliais“.

Duonelės kepėjos pagerbimas

Vytautas BAGDONAS

Nijolės Kačkuvienės dovanotą duonos kepalą ambasadorius Vygaudas Ušackas (dešinėje) pažadėjo nusivežti į Airiją. Į Niūronis paragauti naminės duonos jau ne vieną anykštėnų svečią palydėjo rajono meras Sigutis Obelevičius (kairėje)

Iki šiol tarp Žemės ūkio ministerijos skelbiamo kasmetinio konkurso „Lietuvos kaimo spindulys“ laureatų buvo tiktai vieno anykštėno pavardė. Konkurse „Lietuvos kaimo spindulys-2005“ buvo nominuotas tuometinis Anykščių rajono vicemeras, biologijos mokytojas- ekspertas, gamtosauginės Valdo Adamkaus premijos laureatas, Traupio pagrindinės mokyklos botanikos sodo įkūrėjas Sigutis Obelevičius – dabartinis Anykščių rajono meras.

Kaimo bibliotekoje – dvi parodos

Bronius VERTELKA

Zita Maskoliūnienė noriai pasakojo apie gamtos dovanas

„Pykstu, kai išgirstu sakant, kad Liūdynė – tai sąvartynas, nes jis už poros kilometrų nuo gyvenvietės, Pakalnių kaime“, – pristatydama savo karpinių parodą kalbėjo Valerija Kvaselienė. Tuo pačiu metu, lapkričio 6-ąją, Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Liūdynės filiale buvo atidaryta ir Zitos Maskoliūnienės kūrybos paroda „Menas iš gamtos dovanų“. Pabūti su kūrėjomis atėjo jų giminės, artimieji, draugai, Liūdynės bendruomenės nariai.

Iš Kanados į Anykščius

Vytautas BAGDONAS  

Emilija Karosienė gimtuosiuose Anykščiuose

Antrojo pasaulinio karo audrų nublokšta  iš gimtosios Lietuvos į tolimąją Kanadą anykštietė Emilija Karosienė visa širdimi liko su tėvyne ir tautiečiais. Edmontono mieste (Albertos valstija) gyvenanti moteris aktyviai dalyvauja tautiečių išeivių veikloje, prisideda prie įvairių lietuviškų švenčių organizavimo, bendradarbiauja Kanados lietuvių spaudoje. Anykštėnai Jurgis ir Emilija Karosai pasididžiavimo Lietuva jausmus, kovos už laisvę ir nepriklausomybę siekius perdavė ir savo vaikams Algirdui, Gailei, Nijolei, mokė juos pačius ir jų atžalas lietuvių kalbos, įtraukė į lietuviškų organizacijų veiklą. Mylimam vyrui Jurgiui Karosui iškeliavus į amžinybę,  Emilija saugo šviesų atminimą, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, lankosi gimtajame Anykščių krašte.

Atsigauna gimtojoje sodyboje

Bronius VERTELKA

Steponas Rimantas Tarabilda stengiasi išsaugoti tėviškę

Tarabildų sodyboje Raguvos miestelyje viešėjo ir aukšti Lietuvos pareigūnai, ir svečiai iš Sankt Peterburgo (Rusija), ir Bostono (JAV). Neseniai čionai kelią rado krekenaviškis Jonas Žilevičius, paties surinktais ir suvežtais akmenimis, girnapusėmis papuošęs ne vieną vietovę.

Visiems šešiems broliams Tarabildoms nesvetimas menas, tačiau dažniausiai gimtojoje sodyboje būna Steponas Rimantas, gyvenantis Panevėžyje. Tačiau ir jo jėgos ne galiūno: po širdies infarkto pripažintas invalidu.

Širdies gelmėse užsimezgančios eilės

Bronius VERTELKA

Vadoklių poetė Stasė Turulienė

Poezijos knygoje „Ant tavo rankų supasi gerumas“, kurioje išspausdinti lietuvių poetų eilėraščiai apie motiną (sudarytojas Julius Jasaitis), yra ir Stasės Turulienės eilių. Vadoklietės kūrybos galima rasti ir Lietuvių liaudies kūrybos centro išleistame poezijos rinkinyje „Eiliavimai“.  Poetės knyga „Nepaliksiu aš kaimo“ dienos šviesą išvydo jos svainio Alfonso Bakšio lėšomis. Tai buvo jo dovana S. Turulienės 50-mečiui. Tikėtina, kad netolimoje ateityje pasirodys dar viena Vadoklių miestelio gyventojos poezijos knyga, kurią išleis vietos seniūnija. S. Turulienė naujai knygai atrinko apie 200 savo eilėraščių.