|
Išeivijos padangėje
Venesuelos lietuviai laukia pagalbos
Lietuvių emigrantų bendruomenė Venesueloje egzistuoja jau 60 metų. Ta proga Marakajaus mieste į šventę susirinko nemažas būrys tautiečių paminėti garbingą jubiliejų ir perrinkti bendrijos vadovybės.
Į Venesuelos Karakaso, Marakajaus, Barkisimento, Marakaibo ir Valensijos miestus ieškodami geresnio gyvenimo ir bėgdami nuo sovietmečio represijų pirmieji lietuviai atvyko 1947 metais. Po metų tautiečiai susibūrė į bendriją. Pirmaisiais bendrijos veiklos metais susikūrė tautinių šokių ir dainų kolektyvai, atsirado lietuviškos skautų ir krepšinio propaguotojų grupelės, kūrėsi lituanistinės mokyklėlės, buvo leidžiamas lietuviškas laikraštis. Vėliau dėl pasikeitusios Venesuelos politikos dalis tautiečių paliko šalį ir persikėlė į Kanadą ir JAV. Bendruomenė mažėja ir dabar, nes dėl tų pačių priežasčių kai kurie lietuviai išvyksta iš šalies. Šiuo metu bendruomenė vienija per 100 šeimų.
Pasak Venesuelos lietuvių, jiems labai sunku palaikyti lietuvybę, nes stokojama dėmesio iš Lietuvos. Venesuelos lietuviai jaučia nuoskaudą, nes daugelis jų daug prisidėjo Lietuvai siekiant nepriklausomybės, bet atgavusi nepriklausomybę tėvynė juos pamiršo. Tautiečiai pageidautų, kad Lietuva suteiktų bent kokią pagalbą pavyzdžiui, atsiųstų lietuvių kalbos specialistą lietuvių kalbai palaikyti, nes mokėję gimtąją kalbą vyresni venesueliečiai lietuviai iškeliauja į amžinybę ir todėl kyla grėsmė, kad jaunoji karta po kokių dešimties metų visai pamirš savo protėvių kalbą. Venesuelos lietuviams labai stinga ir informacijos apie tėvynę. Visi bandymai užmegzti ryšius su Lietuvos turizmo agentūromis ir prašymai atsiųsti daugiau informacijos apie šalį nuėjo niekais nesulaukta nė vieno atsakymo.
Galbūt naujai išrinktos valdžios atstovams derėtų užpildyti šią spragą ir pagelbėti savo tautiečiams, esantiems tolimoje Venesueloje.
XXI
© 2008 XXI amžius
|