Atnaujintas 2008 m. gruodžio 5 d.
Nr. 92
(1685)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Į redakciją atėjo žmogus, arba Smūgis lietuviškai spaudai

Į redakciją atėjo žmogus – atvažiavo net iš Marijampolės mums jau seniai pažįstamas J. Š. (apsiribosime inicialais). Žmogus yra ne tik „XXI amžiaus“, bet ir „Kregždutės“ skaitytojas. Ir ne tik  skaitytojas, bet ir rėmėjas, nuolat išgyvenantis dėl laikraštėlio vaikams likimo, finansiškai jį paremdamas, iš savo menkos pensijos prenumeruodamas laikraštėlį keletui vaikų. Jis ir karštas Lietuvos patriotas bei katalikiškos spaudos puoselėtojas. Išsitraukęs popieriaus lapą, pradėjo skaityti ranka rašytą tekstą. Jame teigiama, kad redaktorius, neatsižvelgdamas į kai kurių skaitytojų reikalavimus (beje, atspausdintus laikraštyje), pamindamas visiems žinomą principą 100 dienų nekritikuoti vyriausybės, spausdina Tėvynės sąjungai kritiškus Gražulio ir Šalnos straipsnius. J. Š. taip pat perskaitė nepasitenkinimą, kad laikraščio savininkai ieško priemonių, kaip ištaisyti finansinę padėtį. Rašte ultimatyviai prašoma iki gruodžio 20 dienos leisti skaitytojams nuspręsti, ar jau „atitaisyta“ ankstesnė laikraščio pozicija, pagal ką skaitytojai galės nuspręsti, ar verta jiems prenumeruoti laikraštį.

Naujai po Seimo rinkimų sudarytos Permainų koalicijos paskelbtas antikrizinis planas audrina ne tik mus, jis audrina visą visuomenę. Dauguma ekonomistų, analitikų, apžvalgininkų, žurnalistų (ypač dešiniųjų) stebisi keliama panika. Į tai atsiliepiame kritiškai ne tik mes. Mieli skaitytojai (taip pat ir J. Š. iš Marijampolės), paskaitykite kitus dešiniųjų leidinius (kurių nedaug turime), pvz., „Veidą“, „Ekstrą“, „Lietuvos žinias“, internetinius laikraščius „Bernardinai.lt“, „Balsas.lt“ bei kitus ir pamatysite, kaip jie „pritaria“ Kubiliaus antikrizinei programai. Visi pasisako prieš griežtas „antikrizines“ priemones, skurdinančias tūkstančius ir milijonus vargstančiųjų. Tai kodėl reiškiate nepasitenkinimą tik mūsų pozicija, kai nepritariame drakoniškoms priemonėms, vedančioms į laikraščio ir kitų leidinių uždarymą?

Štai mūsų paskaičiuoti duomenys. Dėl iki 19 proc. padidinto PVM už spausdinimą ir popierių turėsime mokėti papildomai 40 tūkst. litų. Šis mokestis niekaip neįėjo į spalio mėnesį paskaičiuotą prenumeratos mokestį 2009 metams ir su „Lietuvos paštu“ sudarytą sutartį, todėl iš jau paskaičiuotos prenumeratos kainos turėsime mokėti mes, tariamieji verslininkai. Turėtume dar mokėti ir 19 proc. prenumeratos PVM, bet, ačiū Dievui ir Kubiliui, kad pagaliau suprato, jog negalima naikinti jau sudarytų sutarčių su „Lietuvos paštu“ 2009 metams ir paskutinę minutę šio padidinto mokesčio atsisakė. O kur dar honorarų žurnalistams papildomas apmokestinimas?.. Mūsų išlaidos, net prie mažiausių 400 ar 800 litų atlyginimų, per metus siekia 550 tūkst. litų, gaunant tik 400 tūkst. litų pajamų, taigi turime surasti dar bent 150 tūkst. litų papildomai skoloms padengti. Jų tiek nesurandame, ir mūsų įsiskolinimai didėja. Dėl naujų „antikrizinių“ priemonių mūsų įsiskolinimai per metus padidės iki 210 000 litų. Iš kur mes, mieli skaitytojai, gausime tuos papildomus šimtus tūkstančių? Gal, manote, gerasis Kubilius per Spaudos rėmimo fondo ar „antikrizinį“ ar stabilizavimo fondą pateiks? Ar tie aršieji skaitytojai nors po tūkstantį litų suneš? Nebus nei vienaip, nei antraip. Taigi per vadinamuosius antikrizinius veiksmus mes patiriame tikrą, realią žalą. Teks atleisti dalį žurnalistų, kitus darbuotojus. Kokią naudą turės valstybė, jeigu šių „antikrizinių“ priemonių rezultate privers uždaryti „XXI amžių“? Ar bus gerai, kad gatvėje atsidurs 20 mūsų darbuotojų?

Daug galima būtų kalbėti apie sunkias antikrizinio plano pasekmes. Didinamas pelno mokestis – jis nualins skurstančias įmones. Arba netikėtai įvedamas privačioms bendrovėms mėnesinis mokestis už jų turimus automobilius. Per 100 tūkst. patentininkų, kurie, priversti kurti „įmones“, praras savo nedidelį verslą. Kas suieškos jiems darbo, sukurs naujas darbo vietas? Ir kodėl Permainų koalicija iki šiol negalvoja įvesti progresinio mokesčio, kuris pagerintų padėtį krizės metu? Gal todėl, kad progresinį mokestį pirmiausia mokėti turėtų patys seimūnai, nes gauna nepalyginamai didesnį atlyginimą nei eiliniai mirtingieji? Visiškai suprantama, kad krizė, tiksliau „antikrizinio“ plano pasekmės nepalies nė vieno iš 141 seimūnų, pasiskyrusių sau 12 tūkst. litų atlyginimus (faktiškai jie didesni). Arba, pasak vieno už naujas permainas pasisakančio banko eksperto, jo gyvenimas „gal pablogės“ vienu procentu. Beje, savo inauguracinėje kalboje p. Kubilius citavo drąsius Obamos žodžius priešinantis krizei. Deja, nepacitavo tų žodžių, kur teigiama, kad jis ieškos galimybių įsteigti 2,5 mln. naujų darbo vietų. Cituodamas Sarkozy žodžius apie drąsą, „pamiršo“ pridėti jo žodžius, kad krizės metu jokiu būdu nedidins PVM, tik mažins. Ir dar – cituodamas Jono Pauliaus II žodžius apie drąsą, vėl praleido būtiną krikščionybei reikalavimą rūpintis vargstančiaisiais. Tai kodėl bijomasi įvesti progresinius mokesčius?..

Mieli skaitytojai, viskas keičiasi. Tik Dievas yra amžinas ir jo sukurtas pasaulis bei jo duotosios vertybės. Kiti dalykai pasaulyje negali būti amžini. Mes gyvename tam tikroje erdvėje, tam tikrame laike. Mūsų kraštas – Lietuva, mes kovojome (ir kovojame) už jos nepriklausomybę. Kovojame ir už teisingumą, kad Lietuvos pilietis būtų saugus, ypač jei siekia sąmoningo ir prasmingo gyvenimo. Mūsų požiūris, kaip ir kitų, į politinę valstybės sandarą, gali ir net privalo keistis, ypač jeigu savo pozicijas, ideologijas keičia ir partijos, besiimančios spręsti valstybės valdymą, darančios poveikį tūkstančiams ir milijonams žmonių.

Ne mes, aprašinėjantys sunkią būsimą finansinę žmonių padėtį, esame kalti, bet naujai išrinktieji, kurie prisiima visą atsakomybę už tautą ištiksiančią krizę. Tikrą, ne išgalvotą krizę. O visa kaltė už lietuviškos spaudos naikinimą, kokia ji bebūtų, tenka Andriui Kubiliui. Tai jis vertė koalicijos partnerius įvesti „plokščius“ mokesčius, kurių dėka iš Lietuvos piliečių, ypač neturtingųjų, bus išieškota apie 2 mlrd. litų, tai jis pasipriešino A. Zuoko siūlymui spaudai skirti 9 proc. PVM. Tai, kad į valdžią A. Kubilius atėjo tik dabar, yra išties didžiulė nelaimė. Visus jo sukurta „antikrizinė“ programa užklupo netikėtai, nepasiruošus. Konkrečiai, mes, kaip ir kiti laikraščiai, paskaičiavome prenumeratos įkainius iki Permainų koalicijos atėjimo į valdžią. Kentėsime mes, kentės ir dauguma skaitytojų, nes ne visada galėsime garantuoti, kad galėsime kokybiškai parengti ir išleisti pasižadėtą 12 psl. apimties laikraštį. Jeigu net milijonines pajamas turintis laikraštis „Lietuvos rytas“ sumažino savo apimtį (jas mažina ir kiti dienraščiai), naikina kai kuriuos priedus, iš darbo atleidžia kelias dešimtis darbuotojų, tai „XXI amžiaus“ padėtis po „antikrizinių“ priemonių bus tikrai nepavydėtina. Tai galima vertinti vienareikšmiškai, kaip lietuviškos spaudos naikinimą.

Mūs tikrai netenkino komunistinė („socialdemokratų“) valdžia, nes tai buvo kolaborantų grupuotė, bet negali tenkinti ir naujoji pseudo centro dešiniųjų koalicija, diegianti kraštutines priemones, kuri žlugdo ne tik mūsų siekius leisti krikščionišką tautinį laikraštį, bet ir laužanti šimtų tūkstančių piliečių likimą. Mes kritikuojame ne vyriausybę, bet „antikrizinių“ priemonių planą, paskelbtą Permainų koalicijos. Tai kol kas tikrai ne vyriausybė – ja ji taps, kai paskirtojo premjero ministrus patvirtins Seimas ir Prezidentas. Nors ir tokiu atveju mes neįsipareigojame tylėti matant nepateisinamus, tautą naikinančius veiksmus. Turime teisę perspėti žmones ir nurodyti būsimai vyriausybei jos brandinamą krizę ir pasekmes. Bet mes kovojame ne už save. Mes pergyvename dėl tų vargstančiųjų, virš kurių galvų pakilo A. Kubiliaus kardas. Didžioji dalis mokesčių bus surinkta nuo vargingiausiųjų: pensininkų, gaunančiųjų 600-900 litų pensijas, dirbančiųjų už 400-1000 litų mėnesinį atlyginimą, bedarbių, gyvenančių iš menkos pašalpos, bet dažniausiai netgi ir be jos. Dabar Lietuvoje įtvirtinama didžiulė socialinė nelygybė. Prisiminkime, kaip Lietuvos valstybės iždą tausojo prieškario politikai. Būdami paprasti kaimo žmonės, „pilkasermėgiai“, jie eidavo į Seimą, atsisakydami bet kokio atlygio. Dabartiniai mūsų politikai iš Seimo išeina tapdami (kur tai matyta!) milijonieriais. Kai kam iš jų Seimas tapo savotišku verslu, todėl ir tokie „politikai“ ir apie kitus mąsto kaip apie „verslininkus“.

Beje, krizė, pagal pasaulio analitikus, Lietuvai recesija (ekonomikos nuosmukis) kitąmet negresia – ūkis augs 1-1,5 proc. Todėl gąsdinti žmones ir panikuoti neverta. Bet specialiai pasėta panika ir ją atitinkančios „antikrizinės“ priemonės tikrai sukels tragiškas pasekmes Lietuvai. Ši krizė kirs patiems neturtingiesiems. Žmonės ne tik praras savo menkas pensijas ar atlyginimus (tokių yra apie 1 mln.), bet daug jų atsidurs gatvėje, tapdami bedarbiais. Kodėl naujoji vyriausybė, rengdamasi pasitikti krizę, kurios nesitikima sulaukti dar ir 2009 metais, nesirengia prašyti Europos Komisijos (EK) paramos? Juk, kaip sako kai kurie Europos Parlamento nuo Lietuvos nariai, vietoj to, kad būtų įvedami drakoniški antikriziniai mokesčiai, nustekesiantys valstybės piliečius ir verslininkus, turėtų būti kreipiamasi pagalbos į EK, kuri yra sudariusi antikrizinių priemonių planą. Tarp kita ko, būtina, kad Lietuva savo antikrizinius planus derintų su EK, kuri esant krizei rekomenduoja mažinti PVM, o ne didinti, kaip tai daro Kubiliaus vadovaujama koalicija. Kubiliaus antikrizinio plano iniciatorius ir patarėjas banko ekspertas R. Kuodis, atsakydamas į klausimą, kodėl tuo metu, kai pasaulis su krize kovoja mažindamas mokesčius, Lietuva daro atvirkščiai, aiškino, kad antikrizinis planas sugalvotas tik tam, kad Lietuva negali tikėtis pasiskolinti 8-9 mlrd. litų. Tad, matyt, ir sugalvota tuos milijardus išlupti iš Lietuvos piliečių. O pradėta nuo pačių silpniausių – padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) smogs pensininkams ir menkas algas gaunantiems žmonėms bei vadinamiems „verslininkams“ – mažiesiems laikraščiams.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija