Atnaujintas 2008 m. gruodžio 5 d.
Nr. 92
(1685)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Advento sulaukus

Mieli kunigai, vienuoliai, vienuolės, brangūs tikintieji!

Advento malonės metas

Kasmet naujai išgyvenama adventinio laiko kelionė mus visus dar kartą pakviečia apmąstyti Įsikūnijimo slėpinį, glaustis prie išganymo versmės ištakų – Nazareto Apreiškimo grotos ir Betliejaus Prakartėlės, kurioje Amžinasis Žodis tapo Žmogumi. Dievo Šviesa tapo mūsų gyvenimo šviesa, Dievo Žodis apsivilko mūsų žmogiškumu ir tapo vienu iš mūsų. Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovꠖ šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos (Jn 1, 14).


Didysis festivalio prizas iškeliavo į Venesuelą

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų)
bažnyčioje konkurso metu Venesuelos
atstovai neturėjo sau lygių varžovų

Lapkričio 28-ąją Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Tomo Akviniečio didžiojoje auloje įvyko XVI sakralinės muzikos festivalio „Cantate Domino“atidarymo koncertas.

Pirmasis jaunimo kamerinių chorų sakralinės muzikos festivalis buvo surengtas 1992 metais, vėliau peraugęs į tarptautinį renginį. Jo tikslas – atgaivinti ir puoselėti sakralinę muziką Lietuvoje, skatinti chorus ją giedoti. Festivalio sumanytojui Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinio choro vadovui Rolandui Daugėlai 2004 metais kilo mintis surengti chorų konkursą, kuriame buvo skiriamas ir didysis prizas. Konkursui pavykus, renginį nutarta rengti kasmet. Iš pradžių chorai dalyvavo sekmadienio, o vėliau ir kitų dienų šv. Mišiose. Koncertai vyko prieš pamaldas ir po jų.


Katalikiškam moterų sambūriui „Caritas“ – 20 metų

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Lietuvos Atgimimas paskatino veikti visus geros valios žmones, kad bolševikų nualintos tėvynės dvasia atsigautų. 1988 metais Kaune susikūrė Katalikiško moterų sambūrio „Caritas“ iniciatyvinė grupė, vadovaujama  s. Albinos Pajarskaitės. Žinia apie tai pasiekė tolimiausius Lietuvos kampelius ir „Caritas“ skyriai ėmė steigtis beveik visuose miestuose ir daugelyje kaimų. „Mes, moterys, motinos, turime būti aktyvios ir atsakingos už tautos ateitį. Turime matyti blogio priežastis ir daryti viską, kad jos išnyktų. Tam esame apdovanotos kuriamąja galia, proto šviesa ir intuityvia pagava. Žadinti žmogų šviesai, gėriui, tikėjimui – tai ir yra tikrasis gailestingumas, tikroji „Caritas“ veiklos prasmė“, – tai pirmosios Palangos skyriaus pirmininkės Aldonos Šeduikienės žodžiai, nepraradę aktualumo ir šiandien. 1988 metų rudenį „Caritas“ skyriai veikė ne tik Kaune, Panevėžyje, Utenoje, Telšiuose, Vilniuje… Veiveriuose (Prienų raj.) „Caritas“ steigimu rūpinosi gydytoja Genovaitė Drąsutytė. Štai jos žodžiai, pasakyti pirmaisiais veiklos metais: „Veiverių „Caritas“ skyriuje veikia trys darbo sekcijos: žmogaus auklėjimo, vargo mažinimo ir tautos bendrijos. Apylinkėje yra 37 vieniši seneliai ir invalidai. Vietos ligoninė turi 60 lovų. Esant laisvų vietų, į ligoninę sustiprėti ir pailsėti atsigula ir vieniši apylinkės seneliai. Ligoninės salėje  parodžius religinį filmą „Benhuras“, vienas iš ligonių pasakė: „Ką reiškia jūsų tabletės, palyginus su tuo, ką pamatėme ir išgyvenome“. Didelę paramą sambūriui teikia parapijos klebonas kun. Kazimieras Skučas. Jo iniciatyva pakelėse ir sodybose statomi nauji gražūs kryžiai, tvarkomas Skausmo kalnelis, kuriame pokario metais buvo užkasti 40-ties Lietuvos partizanų kūnai. Sąjūdis, Bažnyčia ir „Caritas“, mokykla, Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdis – visi kartu rengė V. Kudirkos jubiliejaus minėjimą, vasario 16 d. mitingą, Knygnešio ir Motinos dienas.


Be kaltės Pradėtoji

„Visi žmonės be malonės gimėm griekuose, nedorybėj ir bjaurybėj, žuvom varguose; Tu gi grieko nežinai, šventa graži amžinai, prasidėjai, užtekėjai, mylistos pilna!“ – šitaip daugiau nei prieš šimtą metų rašė lietuvių poezijos klasikas vysk. Antanas Baranauskas. Bėga metai, tačiau šių žodžių prasmė nesensta, nes mes visi, atėję į šį pasaulį su pirmapradės kaltės suteptimi, net ir Krikšto sakramento maudyklėje numazgoti bei vėliau sąmoningai krikščionišką gyvenimą puoselėdami, patiriame savyje tam tikrą vidinę priešpriešą, kurią glaustai  apibūdina apaštalas Paulius: „Vargšas aš žmogus! Kas mane išvaduos iš šito mirtingo kūno! Bet ačiū Dievui – per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų!“ (Rom 7, 24-25).  


Lietuvos jėzuitų provincijai – 400 metų

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

1540 metais šv. Ignacas Lojola įsteigė Jėzaus draugijos vienuoliją, kuri, kaip pastebi kun. Lionginas Virbalas, SJ, tiesiog  įsiveržė į XVI amžiaus Bažnyčios gyvenimą. „Sielovadiniu uolumu, geru išsilavinimu ir atidumu žmonių poreikiams pasižymėję vienuolijos nariai pasklido po visą Europą, net po tolimus Azijos ir Amerikos žemynus. Ypač populiariomis tapo jėzuitų steigiamos mokyklos, kuriose gerą išsilavinimą galėjo gauti ir neturtingi jaunuoliai“.


Šv. Cecilijos garbei skirta šventė Žemaičių Kalvarijoje

Lapkričio 22 dienos Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minima mergelė kankinė šv. Cecilija – bažnytinių chorų, vargonininkų, bažnytinės muzikos globėja. Tą dieną į Žemaičių Kalvarijos Baziliką rinkosi įvairių Telšių vyskupijos parapijų bažnytiniai chorai, buvo aukojamos iškilmingos šv. Mišios, kurioms vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta, SJ, koncelebravo Telšių vyskupo generalvikaras prel. J. Šiurys, Telšių vyskupijos kurijos kancleris kan. R. Saunorius, Žemaičių Kalvarijos Bazilikos rektorius kan. J. Ačas, Akmenės klebonas, dekanas, Telšių vyskupijos šv. Cecilijos draugijos pirmininkas kan. E. Zulcas, Mažeikių šv. Pranciškaus parapijos klebonas, dekanas kan. Z. Degutis, Sedos parapijos klebonas kun. O. Jurevičius. Šv. Mišių metu giedojo Akmenės (vadovė Židrūnė Kazlauskaitė), Alsėdžių (vadovė Agnė Lizdenytė), Kruopių (vadovė Ona Lechavičiūtė), Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies (vadovė Alma Šimkuvienė) ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio (vadovė Virginija Letukienė), Sedos (vadovė Violeta Pocienė), Viekšnių (vadovas Vitalis Lizdenis), Skuodo (vadovas Anužis Bronislovas), Žemaičių Kalvarijos (vadovė Kristina Kondratavičienė) parapijų chorai. Pamokslą pasakė Telšių vyskupas J. Boruta, SJ. Pamokslo metu ganytojas kreipėsi į susirinkusius, primindamas, jog didžiausias žmogui turtas ir vertybė – tikėjimas ir ištikimybė Dievui bei Bažnyčiai. Žmogus yra šauktas garbinti Dievą savo gyvenimu ir širdimi, o ne tik lūpomis. Ganytojas kvietė choristus, vargonininkus gyventi branginant tikėjimą ir amžinąsias vertybes.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija