|
Lošime tūzai ir šešiukės
Petras KATINAS
Kol iš visų pusių sklinda aimanos dėl ekonominės krizės, lipdoma ir perlipdama naujoji permainų koalicija, posėdžiaujanti net sekmadieniais, kuria įvairiausius diržų suveržimo ar susiveržimo planus, elito tūzams ar džiokeriams (kortuotojų kalba šnekant). Antai Lietuvos ryto savaitgalio priedas Gyvenimo būdas su pasimėgavimu skelbia didžiuosius straipsnius ir reportažus apie naujųjų ir senųjų nuvorišų lėbavimus, puotas, vakarėlius, šarlatanių raganų išsidirbinėjimus bei panašius dalykus. Kokia čia gali būti krizė ar diržų veržimas, jeigu gelbėtojas Nr. 1, galbūt net planuojantis jau po pusmečio vėl įžengti į Daukanto gatvės rūmus, su pačia lepinosi saulėje Kanarų saloje Tenerifėje. Didžiausio Lietuvos dienraščio žurnalistė Rūta Peršonytė alpdama iš susižavėjimo ir pataikavimo aprašė, kaip Algirdas Brazauskas su savo mylimiausia žmona Kristina smagiai leido laiką Kanarų saloje, ką valgė ir gėrė puikiame penkių žvaigždučių viešbutyje.
Į šį viešbutį net garsūs pasaulio milijonieriai ne visada išdrįsta užsukti jiems toks malonumas per brangus. Užtat mūsų Brazauskams tokie dalykai nė motais. Kremliaus vietininkams LTSR, kurių nuopelnų keliant socialistinį liaudies ūkį nepamiršta pašlovinti savo memuaruose A. Brazauskas, tokie dalykai net nesisapnavo. Ir ne tik dėl to, kad Kremliaus senoliai neleisdavo visokiems sniečkams, šumauskams ar griškevičiams bastytis po buržujų pasaulį, bet ir todėl, kad reikėjo sudaryti rūpinimosi liaudimi įvaizdį. Teko nuo visuomenės slėpti netgi pokylius slaptose pirtelėse ar žvėrių ir paukščių medžiokles draustiniuose. Argi galėjo A. Brazauskas ar koks smulkus tų laikų nomenklatūrininkas, pavyzdžiui, kaip Bronius Bradauskas, pagalvoti, kad medžios antilopes, žirafas ar kitus tik paveikslėliuose ar kine matytus žvėris pačioje Afrikoje! O dabar Kanarų salas, brangiausius viešbučius, kitas pasilinksminimo vietas užplūdo naujieji rusai oligarchai, jų žmonos, meilužės, sūneliai ir dukrytės. Savo išlaidumu ir beprotišku pinigų švaistymu jie nepaliauja stebinti daug ko mačiusių vietinių restoranų, viešbučių savininkų, jų personalo. Daugelis jų jau laisvai kalba rusiškai. Tad, ko gero, ir mūsų iškilioji Brazauskų pora gavo progą pasišnekėti na rodnom jazyke. Lietuvos ryto žurnalistė pasigėrėdama cituoja didžiosios Lietuvos ponios Kristinos Brazauskienės žodžius apie Tenerifės salą: Atostogoms pasirinkome Tenerifės salą, nes čia su vyru dar nesame buvę. Draugai sakė, kad čia labai gražu. Iš tiesų Brazauskai daug panašių vietų aplankė. 2002 metų balandį maloniai atostogavo Egipte, garsiajame Hurgados kurorte; 2004 metais po darbų ilsėjosi Gran Kanarijoje; 2006 metų pavasarį Rodo saloje Graikijoje. Šį kartą su Algirdu ir Kristina saulėtoje Tenerifėje maloniai laiką leido Vilniaus universitetinės ligoninės direktorius Adolfas Berūkštis ir Panevėžio ligoninės vyriausiasis gydytojas Česlovas Gutauskas su žmonomis. Ir visai be reikalo gydytojų prezidentas Liutauras Labanauskas, kandidatavęs į Seimą draugės Kazimiros valstiečių-liaudininkų partijos sąraše, bet prakišęs rinkimus kartu su savo viršininke, vėl ėmė reikalauti iš būsimosios valdžios gelbėti vos ne socialiai remtinus Lietuvos gydytojus. Ne šiaip sau remti ir puoselėti, o mokėti jiems nuo 5 iki 7 tūkstančių litų algos. Antraip išeis su terbomis tarsi kokie ubagėliai. Pažįstu ne vieną medikę, tarp jų ir iš artimų giminių, nė vienas jų nesiskundžia nepritekliais ar pinigų stygiumi. Tiesa, lankosi Prancūzijoje, Italijoje, netgi Ispaniją pasiekia, nes Kanarų salos kol kas dar pernelyg brangus malonumas. Na, nebent gavus kokio nors elito tūzo ar gelbėtojo pasitikėjimą ir leidimą rūpintis jo sveikata.
Aišku, gyvenimo malonumais skuba mėgautis ir kiti baigiantys kadenciją ministrai. Kai reikia krautis lagaminus ir kraustytis iš savo kabinetų, žemės ūkio ministrė K. Prunskienė ir švietimą sujaukęs ministras A. Monkevičius, tapęs jau faktiškai žlugusios norėjusios gyventi geriau socialliberalų partijos laikinuoju vaduku, išvyko pasižmonėti į Čikagą. Tai kurgi čia krizė? Jeigu kam ta krizė ir kvėpuoja į nugarą, tai elito ji neliečia. Be to, reikia ištuštinti valstybės kasą iki paskutinio cento. Tad nereikia stebėtis, kad baigiantis kadenciją finansų ministras įsakė biudžetinėms įstaigoms taupyti, taupyti ir dar kartą taupyti, nes atėjo juodos dienos. Iškart prasidėjo tų valstybinių įstaigų ir departamentų graudūs verksmai, kad tos įstaigos ir institucijos taps tikromis našlaitėmis, nes liks ne tik be pinigų, bet ir jų ofisai paskęs tamsoje, nes už skolas elektrą atjungs
Bet blogiausia, kad toje vadinamojoje Permainų koalicijoje kasdien daugėja nesutarimų. Aišku, kam gi iš partnerių nesinori prisibrauti kuo arčiau prie valdžios lovio! Ne vien tiktai naujojo Seimo pirmininko ir jo artistų partijos stumiamam į Aplinkos apsaugos ministrus buvusiam Neringos vicemerui Arūnui Burkštui. Kažkodėl jis labai patinka Prisikėlimo partijos politbiurui. Nesvarbu, kad tas Burkštas aiškiai nepatinka nei jau paskirtam premjerui, nei prezidentui. Be to, šis apsukrus aplinkos mylėtojas jau pakeitė berods penkias partijas. Jeigu reikės, pakeis dar kartą. Be to, argi jis vienas toks apsukrus? O kur dar liberalcentristų vado, buvusio sostinės mero A. Zuoko ambicijos ir užmojai? Todėl ta antikrizinė naujosios koalicijos vyriausybinė programa gali kaip diena nuo nakties skirtis nuo skelbtos prieš rinkimus. Belieka raminti piliečius, jog svarbu išgyventi 20092010 metus, o tada gal ir baigsis visokios krizės bei recesijos.
Visa tai mato ir šaiposi traukdamas savo tradicinę pypkę kadenciją baigiantis socdemų gensekas Gediminas Kirkilas. Jis beveik užtikrintai pareiškė, jog naujoji valdančioji koalicija, jeigu ir bus sulipdyta ir suramstyta netvirtais pagaliukais, tai ji geriausiu atveju išgyvens vos pusmetį. O gal dar mažiau. Nes, anot G. Kirkilo, naujasis prezidentas, nesvarbu kas jis bus (gal net pats Algirdas Mykolas) nepatvirtins A. Kubiliaus Vyriausybės (jeigu tokia atsiras), nes Tėvynės sąjunga Krikščionys demokratai tikrai neturės savo prezidento.
© 2008 XXI amžius
|