Katalikiškam moterų sambūriui Caritas 20 metų
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Lietuvos Atgimimas paskatino veikti visus geros valios žmones, kad bolševikų nualintos tėvynės dvasia atsigautų. 1988 metais Kaune susikūrė Katalikiško moterų sambūrio Caritas iniciatyvinė grupė, vadovaujama s. Albinos Pajarskaitės. Žinia apie tai pasiekė tolimiausius Lietuvos kampelius ir Caritas skyriai ėmė steigtis beveik visuose miestuose ir daugelyje kaimų. Mes, moterys, motinos, turime būti aktyvios ir atsakingos už tautos ateitį. Turime matyti blogio priežastis ir daryti viską, kad jos išnyktų. Tam esame apdovanotos kuriamąja galia, proto šviesa ir intuityvia pagava. Žadinti žmogų šviesai, gėriui, tikėjimui tai ir yra tikrasis gailestingumas, tikroji Caritas veiklos prasmė, tai pirmosios Palangos skyriaus pirmininkės Aldonos Šeduikienės žodžiai, nepraradę aktualumo ir šiandien. 1988 metų rudenį Caritas skyriai veikė ne tik Kaune, Panevėžyje, Utenoje, Telšiuose, Vilniuje
Veiveriuose (Prienų raj.) Caritas steigimu rūpinosi gydytoja Genovaitė Drąsutytė. Štai jos žodžiai, pasakyti pirmaisiais veiklos metais: Veiverių Caritas skyriuje veikia trys darbo sekcijos: žmogaus auklėjimo, vargo mažinimo ir tautos bendrijos. Apylinkėje yra 37 vieniši seneliai ir invalidai. Vietos ligoninė turi 60 lovų. Esant laisvų vietų, į ligoninę sustiprėti ir pailsėti atsigula ir vieniši apylinkės seneliai. Ligoninės salėje parodžius religinį filmą Benhuras, vienas iš ligonių pasakė: Ką reiškia jūsų tabletės, palyginus su tuo, ką pamatėme ir išgyvenome. Didelę paramą sambūriui teikia parapijos klebonas kun. Kazimieras Skučas. Jo iniciatyva pakelėse ir sodybose statomi nauji gražūs kryžiai, tvarkomas Skausmo kalnelis, kuriame pokario metais buvo užkasti 40-ties Lietuvos partizanų kūnai. Sąjūdis, Bažnyčia ir Caritas, mokykla, Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdis visi kartu rengė V. Kudirkos jubiliejaus minėjimą, vasario 16 d. mitingą, Knygnešio ir Motinos dienas.
Praėjus 20-čiai metų, Katalikiško moterų sambūrio Caritas iniciatyvinė grupė ir Lietuvos Caritas lapkričio 15 dieną pakvietė savo narius į renginį, kuris įvyko Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos vienuolyne Kaune. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun. Robertas Grigas. Po to vienuolyno salėje vyko konferencija. Sveikinimo žodį tarė kun. R. Grigas. Neseniai atšventusiam jubiliejų arkivyskupui S. Tamkevičiui visi sugiedojo Ilgiausių metų.
S. Albina Pajarskaitė kalbėjo: Prieš 20 metų norėjom atsigręžti į žmogų. Nors jėgos buvo silpnos, bet jautėmės Dievo įrankiais, daug ir intensyviai dirbome. Tačiau laimėjimai nėra tokie dideli, jei į juos žvelgsime pagal tai, kiek įdėta pastangų. Šiandien matome daug sutrikusių, nelaimingų žmonių, susižavėjusių netikromis vertybėmis. Kai pasigilini, pamatai, kad niekas jų nemylėjo, niekas jais nesirūpino. Taigi reikėtų dirbti su šeimomis, vaikus auklėti taip, kad tikėjimas taptų gyvenimo esme.
Per visą Caritas veiklos dvidešimtmetį buvo akcentuojamas būtinumas tobulėti pačioms. Tik pačios kildamos galėsime kelti kitus, tik tuomet kiti patikės mumis, perims mūsų idėjas, sakė dr. Nijolė Liobikienė. Dalykimės su kitais gėriu, įsiklausykim į žmogų. Kilogramas kruopų, paduotas su meile ir nuoširdžia šypsena sutiktajam, gali daug pasakyti. Gal jis pirmą kartą bendrauja su tikinčiu žmogumi?, sakė Vytauto Didžiojo Universiteto dėstytoja doc. Dalija Snieškienė.
Kun. R. Grigas priminė keletą pastebėjimų iš Vyskupų Konferencijos posėdžio. Daug kalbama apie Lietuvos tūkstantmečio vardo paminėjimą. Šią iškilmę mūsų tėvynė rengiasi minėti pagoniškai. Iš tiesų tai bandymas mums atnešti Evangeliją. Tad būtų prasminga kuo dažniau kalbėti apie naująją evangelizaciją. Ateinantys metai tebūna naujosios evangelizacijos metai.
Caritui linkime nenuleisti rankų. Lietuvoje esant dvasiniam ir materialiniam skurdui, vertintina kiekviena mylinti ir pasiaukojanti širdis, dosnios rankos, užuojautos ir noro padėti kupinos akys.
© 2008 XXI amžius
|