Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Piligrimystė
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Verksmai dėl mumijos

Petras KATINAS

Garbės sargyba Raudonojoje aikštėje Lenino mumijos jau nebesaugo

Rusijos žiniasklaidoje kilo diskusijų dėl Lenino mauzoliejaus ir mumijos likimo Maskvos Raudonojoje aikštėje. Diskusiją pradėjo pats vadinamojo Kremliaus pulko, tiksliau, mumijos mauzoliejaus komendantas pulkininkas, meiliai vadinamas „Saša“ – Gorbunovas. Jis priminė, kad lygiai prieš penkiolika metų jis gavo įsakymą iš paties aukščiausio savo viršininko, t. y. buvusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino, panaikinti garbės sargybą prie iki šiol oficialiai vadinto „posto Nr. 1“. Tai yra Lenino mauzoliejaus. Pasirodo, paskelbus įsakymą tą postą saugoję eiliniai ir karininkai net ašaromis apsipylė. Gerai nors tiek, anot pulkininko Gorbanovo, jog liko mauzoliejaus svečių tribūna, kurioje paradus priimdavo  visi SSKP gensekai – pradedant Stalinu ir baigiant Černenka ir Gorbačiovu. Išliko ir medicininė-biologinė laboratorija. Jos darbuotojai, apsivilkę baltais chalatais, kiekvieną pirmadienį ir penktadienį tikrina legendinės mumijos būklę... Matyt, žiūri, ar neištirpo nulipdyta vaškinė mumija.

Pravartu priminti, kaip vyko šis Lenino mumizacijos procesas. Vos keletui dienų praėjus po Lenino iškeliavimo į aną pasaulį, akademikas Abrikosovas, balzamavęs kūną, pasiekė „stulbinančių rezultatų“. Partija nusprendė, kad kūno balzamavimo darbus būtina tęsti. Nesvarbu, kad Lenino seserys ir brolis, netgi žmona Krupskaja buvo prieš. Beje, pati Krupskaja pirmą kartą mumiją aplankė tiktai 1924 m. gegužės pabaigoje, o vėliau ten lankėsi rečiau nei kartą per metus. 1925 m. sausio 4 dieną Rusijos bolševikų politbiuras paskelbė Lenino mauzoliejaus projekto konkursą. Tiktai praėjus daugiau nei ketveriems metams mauzoliejaus statyba buvo patikėta architektui Sčusevui, laimėjusiam konkursą. O buvo pateikta pačių keisčiausių projektų. Pavyzdžiui, laivo formos mauzoliejus, pavadintas „Spalio“ vardu, su pačiu Leninu, stovinčiu ant kapitono tiltelio. Buvo ir gaublio formos žemės rutulys, ir Egipto faraonų piramidės. O vienas rimtai svarstytas projektas – milžiniškos raudonos žvaigždės mauzoliejus, kuris turėjo apdengti vos ne visą Raudonąją aikštę.

Įdomu, jog dar Gorbačiovo „perestrojkos“ metais buvo paskelbti slapti dokumentai apie pasikėsinimus į Lenino mumiją. 1934 metais kažkoks pilietis Nikitinas šovė į mumiją, bet jį sulaikė sargyba ir lankytojai. Tas Nikitinas buvo nušautas vietoje. 1959 metais lankytojas metė į sarkofago dangtį didžiulį plaktuką. Sudužę sarkofago stiklai sužalojo Lenino mumijos veidą bei rankas. Po metų kažkoks Frunzės miesto gyventojas Minbajevas užšoko ant sarkofago dangčio ir sudaužė jį dengiantį stiklą. Įdomu, kad KGB dokumentuose minimas kažkoks Kauno gyventojas Krysanovas, kuris apsijuosęs sprogmenų prikimštu diržu susisprogdino prie įėjimo į mauzoliejų. Tada žuvo pats Krysanovas ir dar keletas lankytojų. Tuose KGB dokumentuose pažymima, kad 1973 m. rugsėjo 1 dieną dar viena bombelė buvo susprogdinta mauzoliejaus viduje. Kartu su sprogdintoju žuvo sutuoktinių pora iš Australijos.

Dėl Lenino mumijos buvo dar keistesnių dalykų. Apkvailinti ir nuskurdę žmoneliai, įtikėję „amžinai gyvuoju“ Leninu, glėbiais siuntė laiškus Leninui, skųsdamiesi juos skriaudžiančia valdžia, čekistų siautėjimu, badu. Čekistams tie laiškai buvo tikras lobis – autoriai bemat buvo suvaryti į lagerius ar likviduojami Lubiankos požemiuose. Oficialiai buvo skelbiama, jog „darbo žmonių“ laiškus, atsiųstus Leninui, tiria Kremliaus komendantūra. Aišku, komendantūra bemat perduodavo juos ten, kur reikia. Taigi ir  praėjus dešimtmečiams po mirties „didysis pasaulio proletariato vadas“, bolševikinio teroro sumanytojas ir įkvėpėjas pasitarnavo savo partijai.

P.S. Mūsų istorikams ir archyvų tyrinėtojams vertėtų pasidomėti, kas gi buvo KGB dokumentuose minimas Kauno gydytojas Krysanovas, 1967 metais susprogdinęs bombą, ir ar jis iš tiesų buvo Kauno gyventojas.

© 2008 „XXI amžius“