|
Vyrauja aktyvaus darbo nuotaika
Zigmas Tamakauskas
Neseniai įvyko išplėstinis Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos posėdis, kuriame dalyvavo svečiai iš sostinės Vilniaus universiteto tarptautinių santykių dėstytojas buvęs parlamentaras Romanas Sedlickas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus Fabijoniškių skyriaus atstovas Romualdas Liutkus ir kt.
Miesto tarybos narys ir LS Kauno tarybos pirmininkas Raimundas Kaminskas, apžvelgęs praėjusių metų Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos nuveiktus darbus, pasiūlė prašyti miesto mero, kad Kaune būtų įkurtas mokslo ir technologijos centras-muziejus. Tokio muziejaus įsteigimo galimybė motyvuota užsienio šalių patirtimi, Vilniaus miesto pasireiškusiomis iniciatyvomis ir Kauno mokslo bei technikos turimomis tradicijomis. Pasiūlymui Kauno taryba pritarė vienbalsiai.
Taryba gerai įvertino Sąjūdžio 20-mečio minėjimo renginius, vykusius mieste, bendravimą su Kauno arkivyskupija, savivaldybe, mokyklomis ir kitomis įstaigomis. Pasidžiaugta, kad miesto Sąjūdžio vadovybės iniciatyva buvo pritvirtintos Lietuvos Sąjūdžio memorialinės lentos prie dviejų pastatų, kuriuose vyko pirmieji 1988 metų jau istoriniai Sąjūdžio susirinkimai, taip pat grąžinti pirminiai dviejų tiltų pavadinimai: Aleksoto tiltui Vytauto Didžiojo, o Vilijampolės tiltui daug nusipelniusio Lietuvai inžinieriaus Petro Vileišio vardas.
Minint dr. Vinco Kudirkos jubiliejinį gimtadienį ir himno sukūrimo 110-ąsias metines, stengiamasi, kad miesto mokyklose būtų suaktyvintas Lietuvos himno giedojimas, kuris turėtų čia nuolat skambėti pradedant kiekvieną mokslo savaitę. Tai būtų viena iš priemonių, prisidedančių prie mokinių patriotinio ir dorinio ugdymo.
Vasario 16-osios šventę, Šv. Kazimiero dieną bei Kovo 11-ją taip pat susiesime su Lietuvos Sąjūdžiu, Lietuvos valstybės simbolika ir Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiu. Čia mums pažadėjo talkinti miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė, žinoma mokyklinių kultūrinių renginių rengėja Vida Kučiauskienė.
R. Sedlickas įdomiai papasakojo apie šiuo metu susiklosčiusią Lietuvos ūkio ekonomiką, naująją mokesčių politiką.
Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininko pavaduotojas Zigmas Tamakauskas posėdžio dalyvių dėmesį atkreipė ir į Pietryčių Lietuvos Vilnijos krašte gyvenančių lietuvių bei tenykščių lietuviškų mokyklų didėjančią diskriminaciją, valstybinės kalbos ignoravimą, vis ryškiau pasireiškiančią polonizaciją, buvusių autonomininkų vis drąsesnį ir įžūlesnį galvos kėlimą, lietuvių kalbos vartojimo erdvės siaurinimą. Šiuo klausimu, parodydami taip pat didelį rūpestį, pasisakė tarybos nariai Elvyra Valiukaitė, prof. Romualdas Baltrušis, žinomas knygininkas Domas Akstinas, XXI amžiaus redaktorius Edvardas Šiugžda, Bronislovas Bajorinas, Gerumo kristalo ženklu apdovanotas Albinas Staugaitis, dr. Raimundas Kaminskas, Bronius Bučelis, svečiai Romanas Sedlickas, Romualdas Liutkus ir kiti. Tuo klausimu nutarta priimti atitinkamą pareiškimą, bendraujant su Vilnijos draugijos pirmininku dr. Kazimieru Garšva. Smagu, kad Sąjūdžio Kauno taryboje vyrauja aktyvus darbas, lemiantis ir pačio Sąjūdžio gyvybingumą, jo tęsinį einant nelengvu tautos dvasinio atgimimo keliu.
© 2009 XXI amžius
|