Atnaujintas 2009 m. sausio 16 d.
Nr. 5
(1697)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Pakylėti Lietuvos vėliavos dienos šventimą

Gedimino kalne kiekvienais metais sausio pirmąją dieną pagerbiama Lietuvos valstybės tautinė vėliava. Šis renginys, išreiškiantis pagarbą vėliavai, įvyko ir šiais metais. Vidudienį žmonės rinkosi į šventas Mišias Vilniaus Arkikatedroje, kad joms pasibaigus kartu su visais pagerbtų Valstybės vėliavą. Deja, šv. Mišių metu nebuvo užsiminta apie Lietuvos vėliavos pagerbimo dieną, apie tuos, kurie su ta vėliava aukojo sveikatą ir gyvybę, kad Tėvynė būtų laisva. Kaip ir ankstesniais metais, maldininkai buvo nuvilti; kai po šv. Mišių iš šventovės žmonės pakilo į Gedimino kalną, vėliavos pagerbimo iškilmė, kai nuimama senoji ir iškeliama nauja vėliava, jau buvo įpusėjusi.


Raudotojams

„Blogas paukštis, kuris savo lizdą teršia“, bloga būtų tauta, kuri savo valstybės – tautos būsto – pamatus klibintų.

Tik pradėjus dirbti naujiems Seimui ir Vyriausybei, pradėjo spurdėti mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, dainininkai, sportininkai, verslininkai, vairuotojai, spurda žurnalistai, spurda profsąjungos. Kai buvusios švaistūniškos vyriausybės valstybės aruodą tuštino (turtuoliams algas didino, milijonines premijas dalino, brangiais fejerverkais orą drebino, savo hedonistinius poreikius tenkino, „įvaizdį gerino“) profsąjungos nei rimtas protesto akcijas organizavo, nei kokie žvaguliai šakėmis grasino. Kai valstybės aruodas ištuštėjo, spurdėjimo kurstytojai ir spurdantieji atkuto: „Visus, visus, visus, kurių iki galo neužveržė diržai, kviečiame prie LR Seimo į protesto akciją“ – taip internetinėje erdvėje skelbia anoniminės profesinės sąjungos, anoniminės nevyriausybinės organizacijos ir visi aktyvūs Lietuvos piliečiai, taip pat anonimai.


Skatina skaityti Šventąjį Raštą ir katalikišką spaudą

Klebonas kun. Mykolas Petrauskas,
prieš išvykdamas į jam patikėtas
parapijas aukoti šv. Mišių, rūšiuoja
katalikišką spaudą, kuri pasieks visų
trijų minėtų parapijų tikinčiuosius

Šiais metais Lietuva švenčia savo egzistavimo tūkstantmetį. Lietuvos vyskupai šiuos jubiliejinius metus paskelbė Dievo Žodžio metais. Tai reiškia, kad didelį dėmesį reikia skirti Dievo Žodžio skleidimui, Šventojo Rašto įsigijimui bei Jo studijavimui. Šiais tūkstantmečio metais kiekvieną lietuvišką šeimą turėtų pasiekti Šventasis Raštas.

Prie Dievo Žodžio skleidimo labai daug gali prisidėti ir katalikiškos spaudos prenumeravimas bei jos skaitymas. Juk, būtent, katalikiškoje spaudoje gvildenamos visos dvasinės, moralinės bei socialinės problemos. Tai gerai supranta Šilalės dekanato Pajūrio parapijos klebonas kun. Mykolas Petrauskas. Jis ne tik aktyviai propaguoja bei platina tarp tikinčiųjų Šventąjį Raštą, bet nemažai rūpinasi, kad jo net trijų aptarnaujamų parapijų: Pajūrio, Tenenių ir Didkiemio tikintieji skaitytų katalikišką spaudą: „XXI amžių“, „Kregždutę“, „Artumą“. Šiuos leidinius kun. M. Petrauskas atveža tikintiesiems į minėtas bažnyčias. Jis džiaugiasi, kad jaunimas pradeda pamėgti moksleiviams skirtą katalikišką savaitraštį „Kregždutė“.„Jeigu jaunimas savo dvasinio ir moralinio pasaulio turtinimą pradės nuo „Kregždutės“, tai jis vėliau noriai ims į rankas ir kitus katalikiškus leidinius“, – samprotauja kun. M. Petrauskas. Pasak jo, katalikiškos spaudos propagavimas nėra lengvas dalykas, nes daugelis mano, jog tikinčiam žmogui užtenka vien maldaknygės ir rožančiaus. Gilesniam ir sąmojingesniam Evangelijos, tiksliau, Dievo Žodžio suvokimui būtinas ir Šventasis Raštas, ir katalikiška spauda.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija