Atnaujintas 2009 m. sausio 16 d.
Nr. 5
(1697)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Svarbi terpė krikščioniškų  vertybių ugdymui

Mindaugas BUIKA

Darni šeima – tvirtos visuomenės pamatas

Sekimas Šventosios Šeimos pavyzdžiu

Laukiant Meksikoje vykstančio 6-ojo Pasaulinio šeimų susitikimo, būsimojo šeštadienio vakaro Maldos budėjimo ir sekmadienio pagrindinių šv. Mišių, kurios, dalyvaujant milijonui piligrimų, bus aukojamos Gvadelupės Dievo Motinos šventovėje, prisiminkime popiežiaus Benedikto XVI išsakytas mintis, skirtas šeimai, praėjusiame kalėdiniame laikotarpyje. Pirmąjį sekmadienį po Kalėdų, kuris Bažnyčios liturgijoje yra dedikuojamas Nazareto Šventajai Šeimai, susitikęs su maldininkais šv. Petro aikštėje, jis aiškino, kad šeimos gyvenime atsiskleidžia paties Dievo esmė – meilė.

Galbūt dėl to Jėzus panoro gimti ir bręsti kaip tik žmonių šeimoje. „Jis norėjo, kad Mergelė Marija taptų jo mama ir kad Juozapas atliktų tėčio vaidmenį, – sakė Šventasis Tėvas gruodžio 28 dieną. – Jie augino ir auklėjo jį su didžiule meile“. Jėzaus šeima tikrai nusipelnė „šventosios“ šeimos titulo, kadangi buvo susitelkusi visiškai išpildyti Dievo valią.

Kai kuriais atžvilgiais – santuokine meile, bendradarbiavimu, pasiaukojančiu atsidavimu, pasitikėjimu dieviškąja Apvaizda, darbštumu ir solidarumu – Nazareto šeima buvo panaši į kitas darnias šeimas, kurios sudaro visuomeninės terpės pagrindą.

„Tačiau tuo pat metu Nazareto šeima yra unikali, skirtinga nuo visų kitų dėl jos išskirtinio pašaukimo, susieto su Dievo Sūnaus misija“, – aiškino Popiežius. Dėl tokio savo unikalumo ji tampa tobulu pavyzdžiu kiekvienai šeimai, pirmiausia krikščioniškoms šeimoms, su reikliu prioritetu Dievo valios išpildymui, žvelgiant į dangiškąją perspektyvą. Kaip tik tokioje šeimoje turi vyrauti „dėkingumo kupina meilė, kuri palaiko beribę ištikimybę, netgi sunkių išbandymų akivaizdoje“.

Šventasis Tėvas kvietė šeimas neleisti, kad silpnėtų meilė, atvirumas gyvybei ir ypatingas namų vienybės ryšys. „Bendroje maldoje tai nuolat prašykite Viešpaties, kad jūsų ryžtas būtų nušviestas tikėjimo ir sustiprintas dieviškosios malonės kelyje į šventumą“.

Kad šis kelias yra visiškai realus patvirtina Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės gimdytojų Zelijos ir Liudviko Martenų iškėlimas į Bažnyčios altoriaus garbę. Daugiavaikės šeimos tėvai – Z. Marten (mergautinė pavardė Geren) (1831 – 1877) ir L. Martenas (1823 – 1894) – buvo paskelbti palaimintaisiais spalio 18 dieną Prancūzijos miesto Lizje bazilikoje. Pirmąją sutuoktinių porą – italus Mariją (1884 – 1965) ir Luidžį (1880 – 1951) Kvatrokius – beatifikavo dar popiežius Jonas Paulius II.

Pasaulinių susitikimų tradicija

Dėl laikraščio „XXI amžiaus“ rengimo specifikos ir didelio laiko juostų skirtumo mes savo puslapiuose apie nuo sausio 14 dienos Meksikoje vykstančios Pasaulinio šeimų susitikimo renginius rašysime kituose numeriuose. Dabar pasiremiant išankstine informacija, kurią pateikė už renginį bei bendrą šeimų sielovados koordinavimą atsakingas Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininkas italas kardinolas Enijas Antonelis, susitikime dalyvauja 98 šalių delegacijos su 200 vyskupų ir 30 kardinolų. Į renginio dalyvius popiežius Benediktas XVI iš Vatikano tiesiogiai kreipsis satelitinės televizijos kanalais, o Meksikoje jį atstovauja artimiausias pagalbininkas Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė.

Pasaulinių šeimų susitikimų tradiciją inicijavo popiežius Jonas Paulius II, kurio pavedimu pirmasis toks renginys 1994-aisiais, kuriuos Jungtinių Tautų Organizacija buvo paskelbusi Tarptautiniais šeimos metais, įvyko Romoje. Jo tema buvo „Šeima – Bažnyčios ir žmonijos širdis“. Šventasis Tėvas dalyvavo ir antrajame Pasaulio šeimų susitikime („Šeima – dovana ir įsipareigojimas, viltis žmonijai“), 1997 metais surengtame Brazilijos mieste Rio de Žaneire. Jubiliejiniais 2000 metais susitikimas („Vaikai – šeimos ir visuomenės pavasaris“) vėl buvo sugrįžęs į Romą. 2003-iaisiais jis pirmą kartą vyko Azijos žemyne, Filipinų sostinėje Maniloje („Krikščioniška šeima: geroji naujiena trečiajam tūkstantmečiui“), tačiau jame dėl pablogėjusios sveikatos popiežius Jonas Paulius II jau negalėjo dalyvauti.

Jo įpėdinis popiežius Benediktas XVI pratęsė savo pirmtako gražiąją tradiciją ir 2006 metais jau 5-asis Pasaulinis šeimų susitikimas (tema „Tikėjimo perdavimas šeimoje“) buvo surengtas Ispanijos mieste Valensijoje. Susitikimui ir jo pagrindiniams renginiams vadovavęs Šventasis Tėvas pranešė, kad atsiliepdamas į Meksikos sostinės Mechiko arkivyskupo kardinolo Norberto Riveros Kareros siūlymą, 2009 metų pasaulio šeimų sąskrydį šaukia kaip tik šiame Lotynų Amerikos mieste. Sausio 18 dieną uždarydamas Meksikoje dabar vykstantį susitikimą, popiežius Benediktas XVI turėtų pranešti kur po trijų metų, 2012-aisiais, bus surengtas kitas susitikimas. Kartu bus paskelbta ir 7-ojo Pasaulinio šeimų susitikimo tema.

Konfrontacija su šiandienos iššūkiais

Kalbėdamas apie pasirengimus dabartiniam Pasaulio šeimų susitikimui, kardinolas E. Antonelis pabrėžė Meksikos katalikų bendruomenės ir sielovadininkų aktyvumą. Buvo organizuojami specialūs katechetiniai užsiėmimai, pastoraciniai seminarai, kuriuose nagrinėtas šeimos vaidmuo vertybių ugdymui. Buvo sudaryta „Šeimų mozaika“ – iš kelių tūkstančių iš viso pasaulio atsiųstų šeimų fotografijų sudėliota mozaika, primenant  popiežiaus Benedikto XVI atvaizdą. Kita labai vertinga iniciatyva „Šeimų miško“ sodinimas, pabrėžiant Šventojo Tėvo ypatingą rūpinimąsi gamtine aplinka. Taip pat surengtas tarptautinis fotografijų konkursas tema: „Šeima ir migrantai“, susilaukęs plataus atgarsio, nes migracijos iššūkis šeimai tapo labai aktualus. Pačioje Meksikoje vyko nacionalinis rašinių konkursas tema „Laiškas savo kūdikiui“, kuriame galėjo dalyvauti netekėjusios bei vienišos motinos. Iš geriausių laiškų sudarytas leidinys, pabrėžiantis motinystės vertingumą, bus įteiktas popiežiui Benediktui XVI.

Labai svarbus renginys, kuris tradiciškai vyksta pirmosiomis Pasaulinio šeimų susitikimo dienomis yra tarptautinis pastoracinis teologinis kongresas, kuriame dalyvauja tūkstančiai dvasininkų, psichologų, medikų, socialinių darbuotojų ir pačių šeimų atstovų. Kardinolas E. Antonelis paaiškino, kad dabartinis kongresas savo diskusijose susitelkia į tris šiuolaikinio šeimos gyvenimo aktualijas: „Santykiai šeimose ir vertybės“, „Šeima ir seksualumas“, „Šeimos švietėjiškas pašaukimas“. Paskaitose ir darbo grupėse aptariama, kaip šeimoje geriau ugdyti pagarbą gyvybei ir kitas Evangelijos vertybes, kokią pagalbą šeimai šioje srityje gali suteikti parapija, katalikiški sąjūdžiai ir asociacijos, mokykla. Nagrinėjama prieštaringa žiniasklaidos įtaka šeimai, politikos, ypač rengiant įstatymus, kurie gintų šeimą ir gyvybę, reikalingumas.

„Šiandieninė šeima savuoju kūrybingumu ir aktyvumu turi konfrontuoti su individualistinės ir merkantilistinės kultūros iššūkiais, kuriuose vyrauja gamybos ir vartojimo prioritetai, – kalbėjo kardinolas E. Antonelis. – Deja, mes turime klaidingą laisvės koncepciją, suprastą, kaip autonomiją, užsklęstą savyje, turime įvairias nesantuokinio sugyvenimo formas, kurios menkina pačią šeimos vertybę, grindžiamą vyro ir moters santuoka“. Esant tokiam mentalitetui dažnai priimami įstatymai be reikiamo plataus socialinio konsensuso, tiesiog aktyvių grupių, turinčių stiprią ideologiją ir ekonominius resursus, įtakoje. Taip legalizuojamas abortas, greitos skyrybos ir eutanazija. Atsiliepimas į šiuos iššūkius yra „didelė moralinė pareiga“ visai krikščioniškai bendruomenei.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija