|
Pakylėti Lietuvos vėliavos dienos šventimą
Gedimino kalne kiekvienais metais sausio pirmąją dieną pagerbiama Lietuvos valstybės tautinė vėliava. Šis renginys, išreiškiantis pagarbą vėliavai, įvyko ir šiais metais. Vidudienį žmonės rinkosi į šventas Mišias Vilniaus Arkikatedroje, kad joms pasibaigus kartu su visais pagerbtų Valstybės vėliavą. Deja, šv. Mišių metu nebuvo užsiminta apie Lietuvos vėliavos pagerbimo dieną, apie tuos, kurie su ta vėliava aukojo sveikatą ir gyvybę, kad Tėvynė būtų laisva. Kaip ir ankstesniais metais, maldininkai buvo nuvilti; kai po šv. Mišių iš šventovės žmonės pakilo į Gedimino kalną, vėliavos pagerbimo iškilmė, kai nuimama senoji ir iškeliama nauja vėliava, jau buvo įpusėjusi.
Krikščioniškoje valstybėje Bažnyčia, kaip ir tikinčiųjų bendruomenė, neatsiriboja nuo valstybės, teikia jai institucinę paramą, valstybė savo ruožtu neatsiriboja nuo Bažnyčios (išskyrus valdymą), derinasi prie Bažnyčios skelbiamų švenčių.
Taigi besikartojanti nedarna Valstybės ir Bažnyčios apeigose ateityje neturėtų kartotis. Ir, jei Bažnyčia kviečiama šventinti valstybinių statinių pamatus ar patalpas, Valstybė, prieš keliant vėliavą sostinės reprezentacinėje vietoje Vėliavos dieną, turėtų ją pašventinti.
Kai Lietuvių tautos ir valstybės simbolius kėsinasi išstumti Europos sąjungos bei įvairių pramonės ir prekybos firmų simboliai, turime suvokti, kad drauge išstumiamas patriotizmas meilė Tėvynei. Todėl Vėliavos dienos šventimą turime pakylėti į aukštesnį lygį. Po Trispalvės pašventinimo, iškilmingoje eisenoje į Gedimino kalną turėtų būti nešamos karinių, patriotinių visuomeninių organizacijų vėliavos, pakviestas jaunimas, tėvai su vaikais. Toks tautos ir valstybės simbolio pagerbimas taptų renginiu, vienijančiu Tautą, žadinantis pilietinius patriotinius jausmus, meilę Dievui ir Tėvynei.
Algimantas Zolubas
© 2009 XXI amžius
|