Raudotojams
Blogas paukštis, kuris savo lizdą teršia, bloga būtų tauta, kuri savo valstybės tautos būsto pamatus klibintų.
Tik pradėjus dirbti naujiems Seimui ir Vyriausybei, pradėjo spurdėti mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, dainininkai, sportininkai, verslininkai, vairuotojai, spurda žurnalistai, spurda profsąjungos. Kai buvusios švaistūniškos vyriausybės valstybės aruodą tuštino (turtuoliams algas didino, milijonines premijas dalino, brangiais fejerverkais orą drebino, savo hedonistinius poreikius tenkino, įvaizdį gerino) profsąjungos nei rimtas protesto akcijas organizavo, nei kokie žvaguliai šakėmis grasino. Kai valstybės aruodas ištuštėjo, spurdėjimo kurstytojai ir spurdantieji atkuto: Visus, visus, visus, kurių iki galo neužveržė diržai, kviečiame prie LR Seimo į protesto akciją taip internetinėje erdvėje skelbia anoniminės profesinės sąjungos, anoniminės nevyriausybinės organizacijos ir visi aktyvūs Lietuvos piliečiai, taip pat anonimai.
Žinoma, kad Dievulis žmogui davė ir dantis, ir duonos, tačiau nedavė gana arba užtenka, todėl ir radosi ašarų pakalnė, deja, netikrų.
Liaukitės, raudotojai, neskandinkite Seimo netikrų ašarų klane; nei Seimas, nei Vyriausybė pinigų negamina, tik juos perskirsto. O jei skirstyti nėra ką?.. Duokite naujoms valdžioms padirbėti, juk ne priešus sau patys išrinkote. Su valdžiomis kalbėti ir susikalbėti reikia, tačiau ramesniais būdais (pyktis blogas patarėjas).
Įsigalėjo žiema. Ne šakes, o kastuvus reikia imti, nuo sniego gintis. Ne už kalnų pavasaris, Velykos su margučiais... O tikras ašaras, kurios viešumos vengia, mokėkime surasti, nušluostyti.
Algimantas Zolubas
© 2009 XXI amžius
|