|
Aukokime Lietuvai
Leonas KEROSIERIUS
Švenčių dienomis ir laisvadieniais turėjome galimybės pabendrauti, prisiminti valstybės praeitį, jos kūrimąsi, kelią ir kovas dėl Nepriklausomybės. Paminėjome išėjusiuosius amžinybėn ir prisiminėme Bažnyčios mokymus. Vertinome ir prognozavome ekonominės krizės grėsmes ir modeliavome išėjimo iš sunkmečio galimybes. Dabar atsirado daugybė bandančių visą kaltę suversti atėjusiems į valdžią. Buvusioji valdžios dauguma ir jos parankiniai naudoja ištisą įmantriausių smūgių arsenalą, kad sutrukdytų valdančiajai daugumai ir Vyriausybei stabilizuoti padėtį ir sušvelninti krizės pasekmes. Ypač daug juodų darbų atlieka kai kurios žymios žiniasklaidos institucijos, įvairiai besivadinantys ekspertai, vertintojai ir visokiausio plauko politikieriai bei valstybininkai. Susidaro įspūdis, kad pagrindinis jų darbas ir uždavinys yra bandyti sunkmetį panaudoti socialiniams neramumams kelti, politinėms intrigoms ir provokacijoms rengti. Manytina, kad vietiniai nepriklausomybės priešininkai kartu su rytų kaimynų emisarais rengia strategiją ir taktiką masinėms žmonių akcijoms ir riaušėms vykdyti.
Po praėjusios kadencijos valdančiosios daugumos nepamatuoto, nepagrįsto net nusikalstamo ūkininkavimo ir lėšų švaistymo valstybės iždas tuščias, valstybė nesukaupė rezervo, valstybės institucijų sąskaitos iššluotos, guli neapmokėtos milijoninės sąskaitos ir nėra jokių galimybių užlopyti Sodros skyles.
Kai vidurvasaryje pasaulį pradėjo krėsti finansinė-ekonominė krizė, Lietuvos finansų, biznio ir valdininkijos atstovai visa tai žinojo, tačiau siekė sau daugiau naudos; Vyriausybė neinformavo žmonių ir nerengė strategijos išvengti krizės bei jos padariniams likviduoti. Visą kadenciją valdančioji dauguma sudarė galimybes verslui siekti maksimalių pelnų ir nepateisinamai didinti atlygius valdininkijos grietinėlei. Įvairiausio lygio vadovų godumas vis nepamatuotai auga ir dažnai būna 10, 20 ir net daugiau ne 50 kartų didesnis už eilinių darbuotojų atlyginimą. Ar nepribrendo būtinumas nustatyti vadovų atlyginimo lubas atsižvelgiant į darbuotojų atlyginimus?
Žinome, kad verslo, paslaugų, finansų ir gamybos įmonių bei organizacijų savininkai, akcininkai ir vadovai sugeba išgauti dideles pajamas. Manytina, kad nelegali gamyba, paslaugos, finansiniai patarnavimai, prekyba, kontrabanda ir atsiskaitymai vokeliuose įgaus dar didesnį mastą, o kovoti su tais reiškiniais bus vis sunkiau. Visuotino turto deklaravimo nebuvimas iškraipo žmonių dalyvavimo darbinėje ekonominėje, finansinėje veikloje bei materialinių ir piniginių pajamų pasiskirstyme bei jų fiksavime.
Turto koncentracija pasiekė aukštą laipsnį ir todėl smulkios įmonės pradėjo žlugti, o žmones pradėjo slėgti dar didesnis skurdas. Finansų ir ekonominė krizė negailestingai kerta visus, tačiau už valstybės ir privataus kapitalo skolas, investicijas, gamybos ir ūkinės veiklos pasekmes atsakys mokesčių mokėtojai.
Infliacijos padidėjimas užgrius vargšus. Iš ekonominės-finansinės krizės pralobs daugelis stambaus kapitalo valdytojų, tačiau valstybės biudžetui liks skurdūs likučiai arba deficitas, jeigu politikai ir valdininkija nesugebės tuo tinkamai pasirūpinti.
Aišku, visa tai padaryti yra sunku. Taip pat aišku, kad bus vis sunkiau. Mes žinome, kad vyresnioji karta išgyveno labai sunkų komunistinio genocido laikmetį, atstatė ir apgynė Nepriklausomybę. Pastaraisiais mėnesiais nesurinktas biudžetas ir įmokų į biudžetą stygius trukdo atsiskaitymų vykdymą. Jau pastebimi bandymai mobilizuoti ir rengti visuotines streikų ir išpuolių akcijas. Turime pasakyti, kad tai nesiderina su sunkmečio realijomis ir galimomis pasekmėmis. Įsigilinę į susidariusią pasaulinės finansų ir ekonomikos gręsiančius pavojus pastebime, kad kitose valstybėse nebandoma kelti sumaišties.
Sausio 13-ąją prisiminėme 1991 metų sunkmetį, kovą dėl valstybės išlikimo ir Nepriklausomybės išsaugojimo. Tada mes buvome vieningi, susitelkėme ir nugalėjome. Garbė tautai, aukoms ir didžiavyriams.
Dabar valstybei sunku. Siekiant taupyti biudžeto išlaidas ir gauti į biudžetą papildomų pajamų bei padėti vargstantiems, Lietuvos žmonės, darbdaviai, profesinės sąjungos bei visuomeninės organizacijos galėtų imtis iniciatyvos kiekvieną mėnesį iki liepos 1 dienos pervesti savo iniciatyva paramai-labdarai priskaičiuotos mėnesinės algos, atlygio, honoraro, uždarbio dalį, pavyzdžiui:
gaunantieji per 7000 litų 35 proc.;
gaunantieji nuo 5000 iki 6999 litų 30 proc.;
gaunantieji nuo 4000 iki 4999 litų 25 proc.;
gaunantieji nuo 3000 iki 3999 litų 20 proc.;
gaunantieji nuo 2000 iki 2999 litų 15 proc.;
gaunantieji nuo 1500 iki 2000 litų 10 proc.;
gaunantieji nuo 1000 iki 1500 litų 5 proc.
Partijos, gaunančios valstybės dotacijas, galėtų pervesti visas lėšas į valstybės biudžetą. Surinktos lėšos turėtų būti saugomos specialioje sąskaitoje. Jų panaudojimas turėtų būti suderintas su Seimu, Vyriausybe, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdyba, profesinėmis sąjungomis, žemės ūkio ir verslo visuomeninėmis organizacijomis, moksleivių parlamentu, labdaros organizacijomis, Pramonininkų konfederacija ir Lietuvos Sąjūdžio taryba.
Vyriausybė turėtų parengti gaunamų lėšų įplaukų sistemą ir teisiškai ją įforminti, pavyzdžiui: Sunkmečio fondas. Organizuoti apskaitą taip, kad kiekvieno Lietuvos ar užsienio piliečio ir organizacijos pervestas litas būtų užfiksuotas ir paskelbtas internete, pavyzdžiui ,,SUNKMEČIO RĖMĖJŲ GALERIJA.
© 2009 XXI amžius
|