Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikðèionybë
    ir pasaulis
Literatûra
Mums raðo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Geruoju negausime nieko

Vytautas Visockas

Paskambinusi mirusio draugo naðlë paklausë, ar jai eiti á mitingà prie Seimo, nes, pasak jos, tos profsàjungos átartinos ir ji bijanti, kad neatsidurtø ðiø laikø jedinstvininkø mitinge?

Sàjûdininkai dabar su skaudama ðirdimi ima kelti balsà prieð tuos, kuriuos prieð aðtuoniolika metø besàlygiðkai saugojo ir rëmë. Man irgi sunku ir skaudu matyti, kaip þmonës, kuriais didþiavausi, netenka pasitikëjimo, tolsta arba visiðkai nutolo nuo juos iðkëlusiø, valdþià ir galià suteikusiø.

Man, skirtingai nei mano senai paþástamai, visiðkai aiðku, kad dainuojanèiosios revoliucijos laikai pasibaigë, kad mitingai, kuriuose mes bûdavome stebëtinai mandagûs, jau nebebus. Tada mes tik gëdinome (þodis „Gëda“ buvo bene stipriausias), o dabar ðaukiame: „Vagys! Vagys!“ Ðaukiame su neapykanta, pagrástai.

Buvau að tame sausio 16-osios mitinge iki to momento, kai á Seimo rûmus nuo Neries pusës buvo pradëti mëtyti pirmiausia sniego gniûþtës, o paskui ir akmenys. Tada supratau: geruoju nesibaigs. Neapykanta, paskui ir aðarinës dujos, tvyrojo aikðtëje, kurioje prieð aðtuoniolika metø buvo labai daug meilës ir pasiaukojimo. Ir tai yra skaudþiausia. Minia ðvilpë, minia skandavo „Valinskai! Valinskai!“ Paskui Seimo pirmininkui Artûrui Valinskui buvo priekaiðtaujama, kad jis neatidëjo svarbiø reikalø ir neiðëjo pasikalbëti su þmonëmis. Bet, V. Kernagio þodþiais tariant. Já bûtø suplëðæ á gabalus, kaip koká kolorado vabalà. Gerai, kad Valinsko kinkos sudrebëjo...

„Reikia kalbëtis su þmonëmis“, – ákyriai kartoja valdþios kritikai. Reikia, þinoma, taèiau ar gali milijonieriai susikalbëti su bëdþiais!? Baisesná padarà uþ staigiai praturtëjusá ubagà sunku ásivaizduoti. Ðiø metø sausio 12-osios vakare prie dar nenusiaubto Parlamento turbût paskutiná kartà buvo tyliai, ramiai klausomasi valdþios þmoniø kalbø – ir tai tik ið pagarbos prieð aðtuoniolika metø þuvusiesiems.

Dël to, kas atsitiko sausio 16-àjà, pagrástai kaltinamas ilgakaklis anûkas, kurio senelis vertë „faðistiná“ Smetonos reþimà. Anûkas ir jo komanda. Minioje jaunimas skandavo: „Faðistai! Faðistai!“ Gerai þinome, kas lietuvius vadino ir tebevadina faðistais. Dabar jie gerai kalba lietuviðkai, beveik be akcento. Mûsø þmonës net paèiø nekenèiamiausiø valdþios þmoniø faðistais niekada nepavadins. „Vagys! Vagys!“ – taip, tik ne „faðistai“.  Taèiau ðá kartà mûsø þmonës netramdë naujøjø jedinstveninkø, kaip tai darë prieð aðtuoniolika metø toje paèioje aikðtëje. Taip jums ir reikia, galvojo.  

Dël to, kas penktadiená atsitiko, nepakankamai kaltinami tie, kurie dar „vakar“ buvo valdþioje, o ðiandien jau sëdi opozicijos këdëse ir ciniðkai ðaiposi ið bandanèiøjø iðsrëbti jø iðvirtà koðæ. Juo blogiau, juo geriau! Ne, taip jie nesako, bet lieþuvis tam ir padarytas, kad kalbëtø ne tai, kà galvoja. Iðeidami jie tiesiog grobstë valstybës iþdà: ir Þemës ûkio ministerijoje, ir Kraðto apsaugos ministerijoje, ir Vyriausybëje, ir Seime, ir teismuose, ir savivaldybëse... Grobstë ir tuo pat metu ragino susiverþti dirþus. Kirkilas, Blinkevièiûtë, Olekas ir daug kitø – ne Seime ir ne kitose ðiltose vietose jiems sëdëti.

Vakar, kai vienoje rankoje laikiau skëtá, kitoje – fotoaparatà, kaþkas á kiðenæ ákiðo lapelá, pavadintà „STOP – Penktosios kolonos destrukcinei veiklai!“ Be kita ko, jame paraðyta: „Turime rinktis prie socialdemokratø bûstinës ir pareikalauti, kad sugràþintø iðgrobstytà biudþetà, ES lëðas ir neteisëtai pasisavintà turtà... Turi bûti sugràþinti Kirkilo vyriausybës iððvaistyti milijardai, bufetavø pasisavinti vieðbuèiai, „ðatrijø“ vilos, atlaisvinti priëjimai prie vandens telkiniø, apmokestintas 2 proc. turtas virð vieno milijono ir ávesti mokesèiai, kuriuos siûlo Lietuvos krikðèioniø demokratø partija (LKDP)“.

Taip tai taip, taèiau juk naujieji iðrinktieji tik bejëgiðkai skësèioja rankomis: negerai, bet kà mes galime! Tokie ástatymai! Uþtat þmonës parodys, kà jie gali, kai neapykanta iðsiverð per kraðtus. „Savos“ valdþios nuo vakar dienos jau nebëra, yra valdþia, ið kurios „geruoju negausim mes nieko“. Valdþia pajuto liaudies (vël tenka gráþti prie ðio þodþio) jëgà. Að nekalbu apie tuos, kurie dauþë ir lauþë, að kalbu apie tuos, kurie ðaukë „Vagys!“ Að buvau su jais. Vilniaus mitingas jau ðá tà pasiekë – E. Masiulis jau kitaip gieda apie visø automobiliø apmokestinimà. Pagaliau mûsø ponai prabilo apie prabangius automobilius, apie milijoniná nekilnojamàjá turtà. Atsirado rezervø! Þemgrobius pamirðote?! Jeigu þmonës susivienys, kaip reikiant spustels, rasite pinigø ir pensijoms padidinti, ir kultûrinæ, patriotiðkà (ne bulvarinæ) spaudà paremti, elektros tarifus sumaþinti. Taèiau geruoju negausim mes nieko, kaip po karo negavo Prancûzijos, Italijos, Ispanijos þmonës. „Pravdose“ mes tada skaitëme apie mitingus, streikus ir demonstracijas. Skaitëme ir netikëjime, kad taip gali bûti: padidino kainas – didinkite ir atlyginimus! Ir didino, uþtat dabar jø pensininkai gali vaþinëti po pasaulá.

Rezervø galima rasti ir auksinëje Operos ir baleto teatro scenoje, bei pono Këviðo apartamentuose, ir „Vilniuje – Europos kultûros sostinëje“. Reikëtø, kad sausio 1-osios naktá neapdairiai sudegintus milijonus mitinguotojams arba streikuotojams ant lëkðtelës atneðtø visokie buvæ ir esami kultûros ministrai, buvæ ir esami Vilniaus merai, patuðtinæ ne valstybës iþdà, o savo kiðenes.

Dar viename mitinge reikëtø papraðyti, kad energetikø mafija elektros mokestá ne 3–4 centais padidintø, o, pavyzdþiui, deðimèia centø sumaþintø, kaip siûlë P. Graþulis. Rezervø tikrai yra. Algeles, algeles susimaþinkite iki keturþenklio skaièiaus, o pelnus – iki penkiaþenklio, ir bûsime atsiskaitæ.

Kol dar nevëlu, patraukime prie atominës, kaip tada, kai netikëjome, kad ji nesprogs. Nesprogo. Nesprogs ir dar metelius kitus, kol nutiesime „jungtis“ su Vakarais. Pasinaudokime situacija, pasimokykime ið Slovakijos, kuri verþësi atnaujinti savo elektrinës darbà. Vokietija ir Rusija juk nebijo Baltijos dugne pajudinti cheminá ginklà, o Baltijà paversti Rusijos kariniu placdarmu.   

Ið kirkilø, kaip teigia lapelio autoriai, milijardø, vieðbuèiø jau neatimsi, nebent tokiomis priemonëmis, kaip sausio 16-àjà prie Seimo rûmø, kaip kaþkada prie Þiemos rûmø. Bet mes jau þinome, ko galime pasiekti ir be langø dauþymo, automobiliø vartymo prisigërus alkoholio arba dar ko nors. Bûkime nepakantûs chuliganams ir saviems, penktajai kolonai ir savo valdþiai, ið kurios geruoju negausime nieko. Tà ji, deja, árodë.

Tol tokios spalvingos biografijos ðaumenas vadovaus Seimui, tol Seimas bus niekinamas. Ir nuo ðios paniekos jo neapsaugos nei tvoros, kurios, veikiausiai, atsiras, nei iki dantø apsiginklavæ policininkai.

Zenono ŠIAUÈIULIO ir autoriaus nuotraukos

© 2009 „XXI amþius“