Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir pasaulis
Literatūra
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Tęsiama maldos už krikščionių vienybę tradicija

Mindaugas BUIKA

Korėjos katalikų kunigas aukoja šv. Eucharistiją

Dramatiškos padėties Korėjos pusiasalyje iššūkis

Šiemetinių Maldų už krikščionių  vienybę tema parinkta pagal Senojo Testamento pranašo Ezechielio viltingą maldą Dievui skirta atkurti vienybę į tuomet du valstybinius darinius (Judo ir Izraelio) padalintos ir svetimųjų (babiloniečių) pavergtos žydų tautos: „Kad juodu būtų sujungti tavo rankoje“ (Ez 37,17). Medžiagą minėtai 2009 metų maldų savaitei, kuri tradiciškai celebruojama nuo sausio 18 iki 25 dienos, parengė Korėjos ekumeninės grupės, remdamosios savo šalies padalijimo į komunistinio režimo valdomą Šiaurės Korėją ir klestinčią demokratinę Pietų Korėją. Šią medžiagą patvirtino ir publikavo Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba ir Pasaulio Bažnyčių taryba.

Dabartinė padėtis Korėjos pusiasalyje, kai šiaurėje gyvenantiems korėjiečiams neleidžiama bendrauti su savo artimaisiais ir draugais, gyvenančiais pietuose (taip padalytų šeimų visoje Korėjoje yra apie 10 milijonų!), yra visiškai nepriimtina ir turi pasikeisti, pažymi ekumeninės savaitės mąstymų rengėjai. Jie atkreipia dėmesį į sunkią padėtį ideologinio ateizmo sukaustytoje Šiaurės Korėjoje, kur tikintieji yra persekiojami ir faktiškai negali viešai reikšti savo įsitikinimų. Bet kartu primena, kad šiandien dar daug kur pasaulyje yra užtektinai  konfrontacijos, antagonizmo, konfliktų ir smurto, o dėl nesibaigiančių kovų dažnai slypi religinis, rasinis ir etninis priešiškumas. Todėl maldos už pasidalijimo atneštų kančių nutraukimą neturi apsiriboti Korėjos pusiasaliu, nes tai aktualu visam pasauliui.

Korėjos krikščionys (katalikai, protestantai, stačiatikiai) kartu darbuojasi dėl bendrosios gerovės, dėl taikos padalintame pusiasalyje atkūrimo. Šiuo tikslu jie bendradarbiauja su kitomis regione paplitusiomis tikybomis – budizmu, konfucianizmu ir taoizmu. Koriejiečiai taip pat reiškia viltį, kad dabartinėje Maldų už krikščionių vienybę savaitėje viso pasaulio krikščionys darniai susikaups maldoje už bendrystės ir taikos atstatymą. „Visi korėjiečiai, netgi didelių pasidalijimų ir konfliktų akivaizdoje, išlaiko viltį dėl taikaus pusiasalio suvienijimo, – rašo Maldų už krikščionių vienybę medžiagos sudarytojai. – Mes, krikščionys, viliamės ir laukiame tos dienos, kada Dievas sujungs atskirtas dalis, kad galėtume šlovinti ir dėkoti Dievui už šį sutaikinimo ir naujo kūrimo aktą“. Taip pat visi pasaulio krikščionys turi kantriai melstis, laukdami pranašystės išsipildymo: „tuomet jie bus mano tauta ir aš būsiu jų Dievas“ (Ez 37, 23)

Dievo pagalbos poreikis moraliniam atsinaujinimui

Pasak pranašo Ezechielio, tuometinės žydų tautos pasidalijimą nulėmė jos narių nuodėmingumas, nutolimas nuo tikrojo Dievo ir stabmeldystė. Šiandien tai būdinga ne tik 23 milijonus gyventojų turinčiai komunistinei Šiaurės Korėjai, bet ir pietinei pusiasalio daliai. Pagal Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CJA) statistinius duomenis, iš 48 milijonų Pietų Korėjos gyventojų 26,3 proc. yra krikščionys (19,7 proc. – protestantai, 6,6 proc. katalikai), 23,2 proc. budistai ir net 49,3 proc. nepriklauso jokiai tikybai. (Pavyzdžiui, dabartinis Jungtinių tautų Organizacijos generalinis sekretorius korėjietis Ban Vimunas yra galbūt pirmasis šios globalinės struktūros vadovas, nepriklausantis jokiai Bažnyčiai.)

Panaši situacija, kaip Korėjos pusiasalyje, būdinga beveik visai planetos visuomenei, taip pat ir ideologinių srovių suskaldytam, sekuliarizuotam Vakarų pasauliui, dabar išgyvenančiam moralinę sumaištį ir jos sukeltą ekonominę krizę. Pranašas Ezechielis sako, kad žmonės dėl susitaikymo ir susivienijimo turi atsisakyti savo nuodėmių ir per atgailą bei atsivertimą sugrįžti prie Dievo. Tik pats Dievas nuskaistina ir atnaujina žmones, išvaduodamas juos iš pasidalijimų, bet tam reikalingos visų mūsų maldos. Ezechielio aiškinimu būsima žydų tautos vienybė nėra paprastas padalintų grupių sujungimas (pranašas pasinaudojo dviejų medžio gabalų, sudėtų vienas šalia kito, metafora). Iš esmės tai „naujos Izraelio tautos gimimas, kuri savo vieningumu taptų viltimi kitoms tautoms ir visam pasauliui“.

Medžiagos ekumeninei savaitei sudarytajai pastebi, kad Ezechielio pranašystės jiems labai primena Naujojo Testamento Apreiškimo Jonui tekstą, kur kalbama apie „naujosios Jeruzalės“ pasirodymą ir Dievo buvimą tarp susitaikiusių ir susivienijusių žmonių: „Jis apsigyvens pas juos,  ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais. Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto…“ (Apr 21, 3-4). Krikščionys gali suprasti, kad šį pasikeitimą atneša Jėzus Kristus savo pergalinga mirtimi ir klusnumu išganingajai dangiškojo Tėvo valiai. „Iš dviejų medžio gabalų, kurie sudaro jo kryžių, Jėzus sutaiko mus su Dievu ir įkvepia mums naują viltį.“

„Nepaisant mūsų nuodėmingumo, nepaisant mūsų sukelto smurto ir karų, nepaisant atsivėrusios prarajos tarp turtingųjų ir vargšų, nepaisant mūsų piktnaudžiavimo kūrinija, nepaisant pandeminių ligų ir kentėjimų, diskriminacijos ir mūsų nevieningumo bei pasidalijimų, Jėzus Kristus ant kryžiaus ištiestomis rankomis mus visus apkabina ir taria mums: „Dievo shalom“ (ramybės), – teigia Maldų už krikščionių savaitės apmąstymą autoriai. – Jo rankose mes esame viena, o prigludę prie jo, pakeliami ant kryžiaus“. Tik taip galima įveikti politinius pasidalijimus ir pasidalijimus tarp krikščioniškų Bažnyčių.

Už taiką, ekonominį teisingumą, kūrinijos gelbėjimą

Pagal sudarytą Maldų už krikščionių vienybę savaitės programą pirmą dieną kviesta apmąstyti krikščionių doktrininius pasidalijimus, skandalingą jų istoriją su neapykantos ir religinių karų apraiškomis. Malda už bendrystės atstatymą reiškia pasitikėjimo Dievu patvirtinimą, atsivėrimą vienijančios Šventosios Dvasios galiai ir vadovavimui. „Susieta su kitomis mūsų pastangomis dėl vienybės tarp krikščionių – ji tampa dialogu, bendru liudijimu ir misija. Taigi malda yra privilegijuotas įrankis, per kurį Šventoji Dvasia padaro susitaikymą Kristuje regimą visam pasauliui, kurį Kristus ir atėjo išgelbėti“.

Antrąją dieną pasaulio Bažnyčios meldėsi, kad būtų nutrauktas smurtas ir karai, pabrėždamos, jog susitaikymo ištakos glūdi viltyje. Jėzus Kristus moko: neprievarta yra daugiau nei paprastas humanizmas, nes tai – viltis ir tikėjimas į galutinį „naujojo dangaus ir naujosios žemės“ (plg. Ap 21,1) pasirodymą. Ši viltis grindžiama Jėzaus galutine pergale prieš mirtį ant kryžiaus. Ji drąsina krikščionis vienytis kovai su visų formų smurtu bei konfliktais. „Viešpatie, išmokyk mus išminties rodyti savo priešams meilę vietoj neapykantos“, – pabrėžiama  krikščionių vienybės maldos prašyme.

Labai aktuali šiuo metu buvo trečiosios dienos maldos tema, kurioje apmąstytas ekonominis neteisingumas ir skurdas. Pabrėžta, kad kaip patvirtina šv. Paulius savo Pirmajame laiške Timotiejui, stabmeldystė rinkai (pelnui), kaip ir meilė pinigams, yra „visų blogybių šaknis“ (1 Tim 6, 10). Šios dienos pasaulio prioritetai – „daugiau pinigų“ yra suvokiama kaip aukščiausia vertybė ir gyvenimo tikslas – gali vesti tik į mirtį. Bažnyčia yra pašaukta pakylėti gyvenimą jubiliejaus dvasia (tai yra atleidžiant visas turėtas skolas) ir skelbti Kristaus Gerąją naujieną, teigiama ekumeninės savaitės trečios dienos apmąstymuose. Taip pat raginama padėti visiems stokojantiems, ypač badaujantiems ir ligoniams.

Ketvirtąją dieną pasaulio krikščionys kartu aptarė žmoniją ištikusią ekologinę krizę. Planeta kenčia dėl globalinio atšilimo, kurio priežastis yra perdėtas energijos vartojimas. „Per pastaruosius 40 metų miškingų plotų žemėje sumažėjo 50 proc., o dykumos sparčiai plečiasi“, – rašoma parengtoje medžiagoje. Joje primenama, kad jau išnyko trys ketvirtadaliai okeanų gyvūnijos, o kiekvieną dieną žūsta daugiau nei 100 gyvūnų ir augalų rūšių. Už šią tragediją atsakinga visa žmonija, ir krikščionys turi vieningai veikti gelbėdami kūriniją. „Duok, Viešpatie, kad mes atgailautume dėl savo godumo, padėk mums rūpintis viskuo, ką tu sukūrei“, – teigiama maldoje.

Vilties ir dialogo skatinimas

„Krikščionys diskriminacijos ir socialinių prietarų akivaizdoje“ – tokia yra penktosios ekumeninės savaitės apmąstymų dienos tema. Čia turima galvoje ne tik religinė diskriminacija, kurią neretai patiria krikščionių mažumos, bet ir rasinis, tautinis, seksualinis ar kitokio pobūdžio nepakantumas. „Visi šie diskriminacijos faktoriai yra antihumaniški ir konfliktų bei didelių kentėjimų šaltinis“, – pabrėžiama Maldų savaitės medžiagoje. Joje taip pat primenama, kad Jėzus savo žemiškajame  gyvenime ypač jautriai reagavo į diskriminacijos apraiškas, patvirtindamas, tikinčiųjų širdyse neturi būti vietos bet kokiai paniekai. Besivienijantys krikščionys turi kovoti su visomis diskriminacijos formomis, kadangi „daugiau nėra žydo ar graiko, vergo ar laisvo, vyro ar moters, nes visi yra viena Kristuje“.

Šeštą dieną visi krikščionys yra pakviesti melstis už ligonius ir kenčiančius dėl fizinės negalios. Maldų už krikščionių vienybę šiemetinės ekumeninės savaitės sudarytojai pripažįsta, kad nors ir pasidaliję Kristaus išpažinėjai, visi yra vieningi dėl užuojautos ligoniams. Neretai užmirštama, kad sergantieji yra ne tik globos objektai, ne tik paramos gavėjai, bet ir tikėjimo subjektai. Kaip pavyzdys primenama ištrauka iš Šv. Morkaus evangelijos (Mk 10 46-52), kurioje parodoma, kaip apaštalai nenorėjo, kad neregys trukdytų Jėzų. Tačiau Viešpats liepė pašaukti ligonį ir stebuklingai grąžino jam regėjimą, pabrėždamas jo tikėjimo reikšmę. Taip ir visi krikščionys turi rūpintis ne tik fiziniu gydymu, bet ir sergančiųjų sielovada.

Septintoji Maldų už krikščionių vienybę savaitės diena buvo skirta apmąstyti dialogą su kitomis tikybomis. Korėja gali būti skirtingų religijų – budizmo, krikščionybės, konfucianizmo – taikaus sugyvenimo pavyzdžiu, nors, kaip minėta, pasaulyje dar yra daug  priešiškumo ir net smurto. Daugelis krikščionių Bažnyčių yra įsipareigoję bendrauti siekiant krikščionių vienybės ir šio įsipareigojimo atkakliai laikosi. Pastaruoju metu prasidėjo dialogas ir su kitomis tikybomis, ypač „Knygos“ religijomis (judaizmu, islamu), su kuriomis užmegzti forumai padeda geresniam tarpusavio pažinimui ir broliškiems kaimynystės santykiams. „Krikščionių vienybė neatsiras nei šiandien nei rytoj, tačiau kartu su kitais tikinčiaisiais mes žengiame link galutinio, bendro meilės ir išganymo tikslo“, – teigiama parengtuose mąstymuose.

Kitą sekmadienį, užbaigdami Ekumeninės maldos savaitę,  krikščionys dar kartą susitelkę skelbs viltį pasidalijimo ir krizių varginamam pasauliui. „Krikščioniška viltis nereiškia ilgo ir pasyvaus pasaulio pabaigos laukimo, o troškimą darbuotis dėl atsinaujinimo, kuris jau prasidėjo su Kristaus prisikėlimu ir Sekminėmis, – nurodoma parengtoje mąstymų medžiagoje. – Tai nėra viltis, skirta mūsų žlungančio pasaulio istorijos apokaliptinei kulminacijai, bet tai – viltis fundamentaliems ir radikaliems pasikeitimams dabartiniame mums žinomame pasaulyje“. Krikščionys neša viltį, skatindami atsinaujinimą Palaiminimų dvasioje pagal Kristaus nustatytą naują tvarką. Malda už krikščionių vienybę yra šios vilties motyvuojama ir palaikoma.

© 2009 „XXI amžius“