Mintys apie Laisvės gynėjų dienos paminėjimą
Lietuva 18-ą kartą minėjo Laisvės gynėjų dieną, kuri yra skirta prisiminti tuos, keturiolika mūsų tautiečių, kurie beginklėmis rankomis 1991 metų sausio 1213 dienomis apgynė ką tik gimusios Nepriklausomos, bet dar nepripažintos valstybės parlamentą ir kitus objektus nuo tankais ginkluotų sovietinės armijos dalinių, bei tuos, kurie 19451953 metais dalyvavo ginkluotame pasipriešinime ir nelygioje kovoje paaukojo savo gyvybę, kaip ir tie keturiolika mūsų tautiečių tomis lemtingomis 1991 metų dienomis, apginant jau atgautą, bet dar didžiųjų šalių nepripažintą Nepriklausomybę.
Tradicija tapus paminėti ši istorinį mūsų tautos žygdarbį, jo pagerbimo centru jau keli metai tampa iškilmingi Lietuvos respublikos Seimo posėdžiai senojoje rūmų salėje, kur 1990 metų kovo 11 dieną buvo paskelbtas mūsų valstybės Nepriklausomybės atkūrimo aktas. Įvykusius nesklandumus paskutiniame šių metų iškilmingame posėdyje netruko pastebėti žiniasklaida: nebuvo tylos minute pagerbtas žuvusiųjų atminimas, nedalyvavo Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis. Iškilmingo posėdžio eigą profesorius stebėjo tų pačių Seimo rūmų gretimose patalpose, per televizijos ekraną.
Ar pasisekė profesoriui pamatyti visą posėdį, mes nežinome, bet, Lietuvos nacionalinio TV kanalo žiūrovams buvo leista išklausyti šiame posėdyje tik Seimo pirmininko Artūro Valinsko bei monsinjoro Gintaro Grušo pranešimus. Kodėl tik tiek klausimas be atsakymo? Nors TV kanalo programoje buvo paskelbiamas valandos trukmės laikas Iškilmingo posėdžio tiesioginei transliacijai. Deja, po monsinjoro kalbos tiesioginė transliacija buvo nutraukta, o likęs laikas skirtas pokalbiui su Nepriklausomybės akto signatarais: prof. B. Genzeliu ir Z. Vaišvila. Mes nelinkę menkinti šių asmenų nuopelnų tomis valstybės atkūrimo dienomis, bet tokiam pokalbiui TV programų tinklelyje galima buvo surasti kitą laiką. Galbūt monsinjoro G. Grušo pamokymai valdantiesiems nebuvo priimtini, nors ir kituose pasisakymuose, pvz., moksleivės iš Marijampolės, buvo ne mažiau ne tik pamokančių, bet ir įpareigojančių pasiūlymų. Pasisekė tik kauniečiams, kurie persijungė į kabelinės TV INIT kanalą, nes jis transliavo visą šio posėdžio laiką ar interneto abonentams. (Tos pačios dienos vakare, per LTV buvo parodytas visas Iškilmingo Seimo posėdžio vaizdo įrašas red.)
Nacionalinis TV kanalas po šio Iškilmingo posėdžio nusprendė vietoj vėliavų pakėlimo ceremonijos prie Seimo rūmų transliacijos žiūrovams pasiūlyti publicistinę laidą Srovės.
Neramumai, kilę sausio 13 dieną mūsų kaimyninės valstybės sostinėje Rygoje, ne dviprasmiškai priminė analogą anų skaudžių įvykių eigą, kuriuos mes jau bandome užmiršti ir jei paminime, tai gal tik iš inercijos. Bandymas sukelti sumaištį dėl socialinių-ekonominių problemų Latvijoje, įvyniojamas į politinių interesų apvalkalą.
Prezidentas Valdas Adamkus, vertindamas sausio 16 dienos neramumus Vilniuje, juos gretino su panašiais įvykiais Estijoje ir Latvijoje, nepaneigdamas ir nepatvirtindamas išorinės įtakos jiems. Mūsų rytinės kaimynės informacinės priemonės leido suprasti, kad dėmesys šiems įvykiams į antrą planą nubloškė jau kelintą savaitę besitęsiantį dujų tiekimo klausimą Europai bei Gazos ruožo karinį konfliktą. Sausio 16-ąją Maskvos televizijos NTV kanalas 18 valandos žiniose antru epizodu parodė išsamų reportažą apie Vilniuje šturmuojamus parlamento rūmus, deja, iš jo apie profsąjungų mitingą, kaip renginio pagrindą, galima buvo tik nuspėti. Kiti šios šalies pagrindiniai kanalai reportažus pateikė pačioje pradžioje, skirdami jiems pakankamai daug laiko. Neatsiliko nuo jų ir interneto svetainės. Regnum.ru pateikė net 26 aštrias šturmuojamo parlamento nuotraukas ir vaizdus apie jo pasikeitusią būklę. Kad panaši informacija lemia ir formuoja vietinių gyventojų nuomonę, teko įsitikinti jau kitą rytą: skambino jauna maskviečių šeima, palankiai nusiteikusi mūsų šaliai, ir pirmas klausimas buvo: Ar iš tikro pas jus vyksta perversmas?
Vytautas GULIOKAS
Kaunas
© 2009 XXI amžius
|