|
Vertybių ubagystė
Jau dabar kai kurie naujosios vyriausybės sprendimai kelia ne tik abejones, bet kartais ir pagrįstą pasipiktinimą. Daug kalbėta apie solidarumą, diržų veržimąsi. Tačiau tai tik kalbos. Įvairaus rango valdininkai, tame tarpe ir Seimo nariai, pamiršę visas krizes, pirmiausia rūpinasi savo kišenėmis. Teisėjai, prokurorai, negalintys imti mažesnių atlyginimų, priemokų ir priemokėlių, lygiuojasi į savo kolegas senbuvėse Europos Sąjungos valstybėse, tačiau nemato, kad ir tie, kurie uždirba po 700 ar 1000 litų per mėnesį taip pat gyvena Europos Sąjungoje ir yra verti tokios pat pagarbos ir jų žmogiško orumo nežeminančio atlyginimo.
Verta priminti, kad skęstant laivui, laivo kapitonas pirmiausia pasirūpina, kad visai laivo įgulai užtektų vietos gelbėjimosi valtyse ir tik paskutiniam įgulos nariui palikus laivą, jeigu liko valtyse vietos ir laiko, gelbėjasi jis pats. Tačiau mūsų valdžia nejaučia atsakomybės ir krizės akivaizdoje palikusi skęsti savo rinkėjus, ji ramiai jau plūduriuoja saugiose valtyse. Turint galvoje solidarumą ir norą išvengti skaudžių politinių bei socialinių pasekmių, apie kažkokį atlyginimų mažinimą valdininkams Seimas turėtų ne tik kalbėti, bet iš tikrųjų juos imti ir sumažinti. Tai daryti reikia ryžtingai ir skubiai. Žinant kad didžioji visuomenės dalis gyvena gaudama tik minimalų atlyginimą, tai ir paties aukščiausio Lietuvos valstybės pareigūno atlyginimas neturėtų viršyti 5000 litų. Tą daryti reikia ryžtingai ir skubiai. Na, o ši ekonominė krizė, apie kurią nesinori ir kalbėti, yra mūsų vertybių ubagystės rezultatas. Į ją atėjome ignoruodami ideologiją politikoje, istorinę patirtį, moralines nuostatas bei politinius principus. Taigi, liko tik viską aprėpiantis pragmatizmas.
Deja, prie viso šito prisideda ir ši vyriausybė. Visišku nemokšiškumu, politiniu bei ideologiniu trumparegiškumu reikėtų vadinti jos nesugebėjimą bulvarinius leidinius atskirti nuo kultūrinių ir bandyti apmokestinti visus vienodais mokesčiais.
Šou renginiai ir tokie leidiniai: Žmonės, Panelė, Gyvenimo būdas ir kiti į juos panašūs, neatlieka jokios švietėjiškos misijos, o ugdo tik naujus mankurtus. Tai jie mokėdami didelius mokesčius ir turėtų gelbėti valstybės biudžetą, bet tokie mokesčiai neturėtų būti taikomi kultūriniams leidiniams: Kultūros barai, Kregždutė, Į laisvę, XXI amžius, Tremtinys ir pan., nes jie ir taip laviruodami ant bankroto ribos ugdo pilietiškumą, patriotizmą, grąžina mus prie dvasinių vertybių. Tad šie leidiniai, atvirkščiai, net turėtų būti dotuojami valstybės.
Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos elektoratas vadovaujasi amžinosiomis vertybėmis, valstybingumo idėja, turi istorinę atmintį. Todėl norisi dabartinei Seimo daugumai, vyriausybei, einančiai sunkiu erškėčių keliu, palinkėti nedaryti klaidų, ryžtingai taisyti esamas ir nepamiršti, kad iš jų teisingumo laukia visa tauta.
Paskutinieji rinkimai parodė, kad TS-KD didelei tautos daliai buvo vienintelė ir paskutinė viltis, tad nenuvilkite jų. Priešingu atveju, tie rinkėjai, kuriems Lietuvos laisvė, valstybingumas ir padorumas yra vertybė, nebeturėsime už ką balsuoti, o jums, politikai, tai bus paskutinė gulbės giesmė politinėj arenoj.
Stanislovas BURBA
Darbėnai, Kretingos rajonas
© 2009 XXI amžius
|